Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę situaciją, pastebimi nerimą keliantys rodikliai, tokie kaip mažėjantis vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas, didėjanti neužkrečiamųjų, lėtinių ligų našta. Lietuvoje pastaruoju metu mokinių sportinis išprusimas silpnėja. Mokiniai per mažai sportuoja, mažai domisi sporto pasauliu, negerbia vertybių. Manoma, kad efektyviausias būdas sumažinti šių problemų mastą yra efektyvus vertybių ugdymas.
Kas yra kilnus elgesys sporte?
Kilnus elgesys sporte - tai ne tik taisyklių laikymasis, bet ir pagarba varžovui, atsidavimas sporto šakai ir savęs motyvavimas. Tai yra sporto esmė, buvimas šiek tiek aukščiau. Sportininkas turėtų būti asmenybė iš didžiosios raidės, nebijanti būti visokia: ir gera, ir tvirta, ir kovojanti už savo įsitikinimus. Turbūt didžiausia asmenybės jėga yra sugebėjimas būti žmogiškam, nuoširdžiam ir draugiškam. Kartais reikia į antrą eilę nustumti kažkokius savo asmeninius norus, troškimus ir siekius, tiesiog dėl to, kad padėtum ar kažką duotum kitam žmogui.
Kilnaus elgesio elementai:
- Pagarba: Tai yra pagrindinis kilnaus elgesio elementas, apimantis pagarbą varžovams, teisėjams, žiūrovams ir pačiai sporto šakai.
- Sąžiningumas: Sąžiningas žaidimas, be apgaulės ar nesąžiningų taktikų, yra esminis kilnaus elgesio aspektas.
- Atsidavimas: Atsidavimas sportui, įdėjus visas pastangas ir siekiant geriausio rezultato, rodo pagarbą sportui ir varžovams.
- Žmogiškumas: Gebėjimas būti nuoširdžiam, draugiškam ir supratingam, net ir konkurencijos sąlygomis, yra svarbus kilnaus elgesio bruožas.
- Pagalba: Noras padėti kitiems, net jei tai reiškia savo asmeninių interesų atidėjimą, yra kilnaus elgesio pavyzdys.
Kilnaus elgesio svarba
Kilnus elgesys sporte yra svarbus ne tik sportininkams, bet ir visai visuomenei. Jis skatina teigiamas vertybes, tokias kaip pagarba, sąžiningumas, atsakomybė ir komandiškumas. Kilnus elgesys taip pat prisideda prie geresnės sporto atmosferos, kurioje varžybos yra sąžiningos ir malonios visiems dalyviams.
Vertybių ugdymas per sportą
Efektyvus vertybių ugdymas yra efektyviausias būdas sumažinti problemų, tokių kaip mažėjantis fizinis aktyvumas ir didėjanti lėtinių ligų našta, mastą. Vertybių ugdymo svarba viduriniojo mokyklinio amžiaus, t. y. paauglystės, laikotarpiu gali būti paaiškinta tuo, kad paaugliai bando rasti savo vietą, pasikeisti patys, kad joje prisitaikytų, ir keisti aplinką, kad pritaikytų sau. Ugdymas, grįstas olimpinėmis vertybėmis, gali ir turi padėti spręsti vaikų ir jaunimo ugdymo problemas.
Kilnaus elgesio judėjimas pasaulyje ir Lietuvoje
Kilnaus sportinio elgesio sąjūdis prasidėjo 1963 m. gruodžio 5 d., kai Tarptautinė sporto ir fizinio lavinimo taryba (ICSSPE), Tarptautinė sporto žurnalistų asociacija (AIPS) ir tarptautinės krepšinio, futbolo, imtynių ir regbio federacijos įkūrė Tarptautinį komitetą. Šiam komitetui buvo pavesta steigti P. de Kuberteno kilnaus elgesio apdovanojimus.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės įkvėpimas per sportą
Pagrindinis CIFP tikslas - išsaugoti ir skleisti kilnaus elgesio dvasią ir jo vertybes ne tik profesionaliame sporte, bet ir kasdieniame gyvenime. Tai apima pagarbą varžovui, susilaikymą nuo brutalaus elgesio ir dopingo vartojimo.
Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas
Lietuvoje kilnaus sportinio elgesio idėjas puoselėja Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas. Komitetą sudaro: prezidentas olimpietis M.Paškevičius, nariai - Lietuvos trenerių asociacijos pirmininkas Žilvinas Ovsiukas, Šv.Kazimiero progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Filomena Beleškevičienė, olimpietis Tomas Bardauskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, olimpietė Donata Karalienė, Lietuvos nacionalinės Unesco komisijos sekretoriato programų vadovė Liliana Bugailiškytė-Lideikienė, LTOK Olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė. Nuo 2002 m. šiam komitetui vadovavo 1976 m. Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, filosofas, rašytojas, daktaras Arvydas Juozaitis.
Komitetas siekia skleisti kilnaus elgesio vertybes šalyje ir siekti žmogui tarnaujančio humaniško sporto. Tiek tarptautinis, tiek Lietuvos Fair Play komitetas kasmet apdovanoja iškiliausius Lietuvos sportininkus ir sporto darbuotojus.
Mariaus Paškevičiaus indėlis
Marius Paškevičius, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas, teigia, kad kilnus elgesys yra sporto esmė. Tai ne tik taisyklių laikymasis, bet ir buvimas šiek tiek aukščiau. Jis mano, kad sportininkas turėtų būti asmenybė iš didžiosios raidės, nebijanti būti visokia: ir gera, ir tvirta, ir kovojanti už savo įsitikinimus.
M. Paškevičius taip pat dirba dziudo treneriu ir savo auklėtiniams skiepija kilnaus elgesio idėją. Jis per varžybas padarė garbės sutartis, kuriose buvo akcentuojamas kilnus elgesys. Vaikai jas pasirašė. Jo nuomone, tai iš tikrųjų veikia.
Taip pat skaitykite: Sporto klubo bendravimo svarba
Pavyzdžiai iš sporto istorijos
Sporto istorijoje yra daug kilnaus elgesio pavyzdžių. Vienas iš jų yra Italijos bobslėjininko E. Mončio poelgis per IX žiemos olimpines žaidynes (1964 m. Insbrukas). Dviviečių ledrogių finalinėse varžybose pasiekęs puikų laiką, jis atidavė sugedusiai Didžiosios Britanijos komandos rogėms reikiamą detalę, išmontavęs ją iš savo rogių. Britai pasiekė geriausią laiką ir laimėjo aukso medalį.
Kitas pavyzdys yra lengvaatlečio Dariaus Draudvilos sportinis poelgis. Taip pat galima paminėti plaukikę, trenerę Birutę Užkuraitytę - Statkevičienę, legendinį boksininką Algirdą Šociką ir Romos olimpinių žaidynių laimėtoją Birutę Kalėdienę, Parolimpinių žaidynių čempioną ir prizininką Vytautą Girnių bei legendinį alpinistą Vladą Vitkauską, motociklininką Gintautą Igarį, sėkmingai įveikusį Dakaro ralį, bei mūsų rajono žinomą kūno kultūros mokytoją Leoną Vaicekauską.
Prancūzijos futbolo federacijos indėlis
Šiame straipsnyje panagrinėsime Prancūzijos futbolo federacijos (FFF) veiklą, jos indėlį į tarptautinį sportą ir ypač dėmesį skirsime kilnaus sportinio elgesio idėjų sklaidai. Taip pat aptarsime svarbius įvykius ir asmenybes, susijusias su Prancūzijos futbolu.
Prancūzijos futbolo federacija (FFF) yra pagrindinė futbolo organizacija Prancūzijoje, atsakinga už futbolo valdymą ir plėtrą šalyje. FFF organizuoja nacionalines futbolo lygas, taurės varžybas ir prižiūri Prancūzijos nacionalines futbolo rinktines.
Didier Deschamps era
Didier Deschamps, ilgiausiai rinktinę treniruojantis Prancūzijos treneris, paliko ryškų pėdsaką Prancūzijos futbole. Agentūrai „Reuters“ FFF antradienį pranešė, kad D. Deschampsas neketina pratęsti sutarties, galiojančios iki 2026 metų. Pats D. Deschampsas Prancūzijos televizijos kanalui TF1 kalbėjo: „2026-aisiais viskas baigsis. Mano galvoje tai labai aišku… 2026-ieji yra labai tinkamas metas sustoti.“ Jis pridūrė: „Reikia mokėti pasakyti stop, nes gyvenimas tuo nesibaigia. Svarbiausia, kad Prancūzija išliktų viršūnėje, kurioje buvo daugelį metų“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportas 2000-aisiais
D. Deschampsas Prancūzijos rinktinės vairą perėmė 2012 metais iš kito 1998 metų pasaulio čempionato nugalėtojo Laurento Blano. 2018 metais jis atvedė Prancūzijos rinktinę į triumfą Pasaulio taurėje, praėjus dvejiems metams po pasiekto Europos čempionato finalo namuose. Prieš pradėdamas treniruoti Prancūzijos rinktinę, D. Deschampsas buvo laimėjęs trofėjus su kiekvienu klubu, kurį treniravo. 2021 metais su Prancūzijos rinktine jis taip pat iškovojo Tautų lygos titulą.
Tyrimai apie olimpines vertybes
Tyrimai rodo, kad sportuojantiems ir nesportuojantiems mokiniams svarbiausia olimpinė vertybė yra pagarba. Paaiškėjo, kad sportuojančių mokinių meistriškumo vertybės reikšmė statistiškai reikšmingesnė. Kilnus elgesys buvo svarbiausias nesportuojantiems. Lyginant su nesportuojančiais mokiniais pastebima, kad sportuojantys mokiniai labiau vertino visas olimpines vertybes. Apžvelgus sportuojančių ir nesportuojančių mokinių olimpinių vertybių skirtumus nustatyta, kad meistriškumas buvo statistiškai reikšmingesnis sportuojantiems berniukams.
tags: #kilnus #elgesys #sporte #moksliniai #straipsniai