Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas nuolatinis pensijų, išmokų ir atlyginimų augimas. Tai, žinoma, džiugina daugelį gyventojų, tačiau kartu atsiranda ir naujų klausimų, susijusių su mokesčių sistema. Padidėjus pajamoms, natūraliai kyla klausimas, kiek ir kokių mokesčių teks mokėti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie mokesčiai taikomi NBA (Nacionalinės krepšinio asociacijos) žaidėjų algoms, ir kaip Lietuvos mokesčių sistema veikia sportininkų pajamas.
Pensijų ir išmokų didėjimas bei mokesčių pokyčiai
Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigaliojo nemažai mokesčių ir išmokų pokyčių. Pensijos padidėjo vidutiniškai 73 eurais, o vidutinė senatvės pensija pasiekė 673 eurus. Taip pat padidėjo vienkartinės išmokos vaikui gimus, vaiko pinigai ir laidojimo pašalpos. Minimali alga (MMA) taip pat padidėjo ir siekia 1038 eurus neatskaičius mokesčių. Šie pokyčiai turi įtakos ne tik pensininkų ir socialiai remtinų asmenų, bet ir dirbančiųjų situacijai.
Dirbančiųjų mokesčiai: PSD ir VSD įmokos
Didesnės pajamos reiškia ir didesnius mokesčius. Tai ypač aktualu dirbantiems savarankiškai su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma. Šie asmenys privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurios sudaro 6,98 proc. nuo visų pajamų. Taigi, mokant PSD nuo MMA, kas mėnesį reikės mokėti 72,45 euro.
Valstybinis socialinis draudimas (VSD) garantuoja draustumą kai kuriomis socialinio draudimo rūšimis. Individualią veiklą vykdantys asmenys yra draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. VSD įmokų dydis priklauso nuo to, ar žmogus kaupia pensiją papildomai II pakopos fonde, ar ne. Jei nekaupia, VSD įmokos sudaro 12,52 proc. pajamų, o kaupiant - 15,52 proc.
Pelno mokestis ir akcizai
Nuo 2025 m. padidėjo ir pelno mokestis. Priklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos, jo tarifai yra 6 ir 16 proc. Taip pat padidėjo akcizai degalams, rūkalams ir gėrimams, dėl ko brango šios prekės.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio lanką
NBA algų apmokestinimas Lietuvoje
Nors Lietuva ir nėra didelė krepšinio šalis, tačiau joje yra nemažai talentingų žaidėjų, kurie žaidžia NBA lygoje. Kaip apmokestinamos jų algos?
Pirmiausia, svarbu paminėti, kad NBA žaidėjai yra apmokestinami pagal šalies, kurioje jie gyvena, mokesčių įstatymus. Jeigu Lietuvos pilietis žaidžia NBA ir yra Lietuvos rezidentas, jo algos apmokestinamos Lietuvoje.
Lietuvoje taikomas progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tai reiškia, kad kuo didesnės pajamos, tuo didesnis mokesčio tarifas taikomas. Nuo 2025 m. Lietuvoje taikomi du GPM tarifai: 20 proc. ir 32 proc. 20 proc. tarifas taikomas pajamų daliai, kuri neviršija 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos (2023 m. - 101 094 eurų). Pajamų daliai, viršijančiai šią sumą, taikomas 32 proc. tarifas.
Be GPM, NBA žaidėjai taip pat privalo mokėti PSD ir VSD įmokas. Kaip jau minėta, PSD įmokos sudaro 6,98 proc. nuo visų pajamų, o VSD įmokos priklauso nuo to, ar žaidėjas kaupia pensiją papildomai.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
Lietuvos mokesčių sistema numato neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris mažina apmokestinamas pajamas. NPD dydis priklauso nuo gyventojo pajamų. Kuo mažesnės pajamos, tuo didesnis NPD taikomas. Tačiau, NPD gali būti taikomas tik vienoje darbovietėje. Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, jis turi pasirinkti, kurioje darbovietėje nori taikyti NPD.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti riedlenčių guolius?
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva
Europos Komisijos priimta Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva siekia paskatinti skaidrumą darbovietėse ir pažaboti pajamų nelygybę. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įgyvendinti šiuos pokyčius turi iki 2026 m. birželio 7 d. Ši direktyva įpareigoja darbdavius teikti informaciją apie asmens darbo užmokestį ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius, suskirstytus pagal darbuotojo lytį, vienodą arba vienodos vertės darbą atliekančių darbuotojų kategorijoje.
Mokesčių sistemos įtaka sporto klubams
Mokesčių sistema turi įtakos ne tik NBA žaidėjų pajamoms, bet ir sporto klubų finansinei situacijai. Didėjant mokesčiams, klubams gali būti sunkiau pritraukti ir išlaikyti geriausius žaidėjus. Taip pat svarbu paminėti, kad sporto klubai, kaip ir kitos įmonės, privalo mokėti pelno mokestį.
Konkurencingas balansas ir pajamų paskirstymas
Straipsnyje minimas konkurencingas balansas sporte ir pajamų paskirstymas tarp klubų. Ši tema yra ypač aktuali futbolo pasaulyje, tačiau ji gali būti pritaikyta ir kitoms sporto šakoms, įskaitant krepšinį. Siekiant užtikrinti konkurencingą balansą, svarbu, kad pajamos būtų paskirstomos tolygiau tarp stiprių ir silpnų klubų. Tai gali būti pasiekta per kolektyvinius televizijos teisių pardavimus ir pajamų paskirstymo mechanizmus.
Taip pat skaitykite: Sporto organizacijų paslaugų ypatumai