Rūpinimasis savo kūnu yra svarbus kiekvienam, nes „Sveikame kūne - sveika siela“. Sportas ne tik padeda palaikyti fizinę formą, bet ir gerina psichinę sveikatą, mažina streso lygį ir didina atsparumą ligoms. Tačiau, koks sportas yra pats naudingiausias sveikatai? Į šį klausimą nėra vieno atsakymo, nes kiekvienas žmogus yra individualus, o nauda priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, fizinio pasirengimo, sveikatos būklės ir asmeninių preferencijų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias sporto šakas ir jų teikiamą naudą, kad padėtume jums išsirinkti tinkamiausią.
Ėjimas - Paprasčiausia ir Prieinamiausia Fizinio Aktyvumo Forma
Vaikščiojimas yra pati prieinamiausia ir natūraliausia fizinio aktyvumo priemonė. Tam nereikia specialaus pasiruošimo ar įrangos. Ėjimas yra natūralus kūno judesys, užtikrinantis fizinio krūvio pastovumą. Einant treniruojama širdis ir kraujagyslių sistema, o tai teigiamai veikia visas kitas organizmo funkcijas.
Šaltuoju metų periodu ne visiems norisi traukti į treniruoklių sales. Pasivaikščioti rekomenduojama visiems. Visuomenės sveikatos biurų iniciatyva sparčiai populiarėja ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis. Rėmimasis lazdomis įtraukia į pasivaikščiojimą viršutinę kūno dalį ir taip treniruotė pasidaro intensyvesnė. Anot specialistų, tinkamai žygiuojant su lazdomis į darbą įtraukiama net devyniasdešimt procentų raumenų. Kad toks sportas beveik nieko nekainuoja - suprantama. Tai itin geras būdas gerinti savijautą ir sveikatą.
Bėgimas - Intensyvesnis Krūvis Širdžiai ir Raumenims
Bėgimas yra žymiai naudingesnis už vaikščiojimą, tačiau prieš pradedant bėgioti būtina pasirūpinti tinkama avalyne ir vieta. Jei nėra specialios įrangos, specialios, lygios vietos, kur bėgi, bėgimas yra nepastovus ir sukelia žymiai intensyvesnį organizmo širdies darbą, sukelia tam tikrą kvėpavimo sistemos perkrovą, jei kvėpuojama netaisyklingai - tada organizmas persikrauna. Žmogus turi suprasti, kokį poveikį bėgimas padarys jo organizmui - jo širdžiai, kaulų sistemai, sąnariams. Bėgant stipriai apkraunamos čiurnos, todėl gresia traumos čiurnos srityje, tad tam, kad galėtum bėgti, reikia specialių sąlygų ir specialių įrodymų.
Specialistai iš pradžių pataria pradėti nuo lėto bėgimo ristele po keliolika minučių kasdien. Tempą, laiką ir atstumą didinti palaipsniui. Prieš pradedant pratimus patariama atidžiai atlikti tempimo pratimus, kad nekiltų rizikos susižeisti. Šaltuoju metų laiku taip pat reikia nepamiršti tinkamos aprangos.
Taip pat skaitykite: Sportas namuose: patarimai ir treniruokliai
Plaukimas - Geriausia Mankštos Forma Visam Kūnui
Nuo rudens prasideda vadinamasis baseinų sezonas. Specialistai sako, kad plaukimas - geriausia mankštos forma. Ji padeda visam organizmui harmoningai formuotis ir teigiamai veikia figūrą, gerina bendrą organizmo formą. Organizmas sparčiai degina kalorijas: net iki 700 kcal per valandą. Be to, didinamas atsparumas peršalimo ligoms. Sistemingai plaukiojant gerėja kvėpavimo sistemos funkcijos, kraujotaka bei širdies darbas. Plaukimas ir mankšta vandenyje laikoma vienintele fizinio aktyvumo rūšimi, kuri tinka bet kokio amžiaus ir fizinio stiprumo žmonėms.
Plaukiant baseine jums tikrai negresia perkaitimas, nes kūną „glostantis“ vanduo nuolat vėsina. Jei nemėgstate prakaitavimo, plaukimas jums tikrai turėtų patikti, nes net po valandos trukmės plaukimo treniruotės nesijausite nemaloniai. Plaukimas gerina širdies ir visos kraujotakos sistemos būklę, tyrimų duomenimis, plaukimas taip pat kontroliuoja ir cukraus kiekį kraujyje, mažina kraujo spaudimą, blogojo cholesterolio kiekį. Taigi, jei baseine apsilankote reguliariai ir esate sveiko gyvenimo būdo šalininkas, mažai tikėtina, jog susirgsite diabetu, kraujotakos sistemos ligomis ar kad jus ištiks insultas.
Plaukiant, priešingai nei bandant liekninti kūną sporto salėje, taip nesidėvi sąnariai. Jei plaukimą lyginsime su daugeliu kitų populiarių sporto šakų, jo pranašumas yra dar ir tai, kad iki minimumo sumažėja rizika susižeisti.
Važiavimas Dviratčiu - Stiprina Raumenis ir Gerina Nuotaiką
Ne visos sporto šakos reikalauja didelio intensyvumo ar sukelia didelį krūvį sąnariams. Vienos tokių - važiavimas dviračiu. Važiavimas dviračiu padeda stiprinti raumenis aplink kelius, lavina ištvermę, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą bei bendrą fizinį pasirengimą. Nustatyta, kad reguliariai minant pedalus mažėja rizika sirgti sąnarių ligomis, ypač kelio sąnario osteoartritu. Daugelis dviratininkų pažymi, kad toks reguliarus sportas padeda atsipalaiduoti, pagerina nuotaiką, o pasiekti rezultatai suteikia pasitenkinimo jausmą.
Dar vienas privalumas - dviračiu galima važiuoti nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo.
Taip pat skaitykite: Naujausios sporto rėmimo įstatymo pataisos
Joga - Harmonija Kūnui ir Sielai
Joga nuo seno skirta ne tik fizinei, bet ir psichinei, dvasinei žmogaus raidai. Tokia mankšta gerina sveikatą, atpalaiduoja ir ramina. Padidėja kūno lankstumas ir energingumas. Jogos praktikuotojai ugdo savo nepažeidžiamumą ir įgyja efektyvų atsparumą aplinkos veiksniams. Joga taip pat gerina seksualinį gyvenimą, mažina svorį. Sakoma, kad praktikuojantys jogą visuomet išlaiko ramų protą, kontroliuoja emocijas, ramiai miega, turi daugiau energijos, gyvybingumo ir yra sveikesni.
Tenisas - Kompleksinis Sportas Visam Kūnui
Tenisas - vienas universaliausių sportų, tinkantis įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Reguliariai žaidžiant tenisą, lavinami ne tik pagrindiniai kūno raumenys, bet ir ištvermė, reakcija, koordinacija bei lankstumas. Tai viena iš nedaugelio sporto šakų, kuri vienu metu gerina tiek širdies ir kraujagyslių, tiek raumenų sistemą. Tenisas taip pat stiprina psichologinę savijautą. Dinamiškas žaidimas reikalauja susikaupimo, strateginio mąstymo ir greitų sprendimų - tai tarsi treniruotė ne tik kūnui, bet ir protui.
Tyrimais nustatyta, kad žaidžiant tenisą vienas prieš vieną, per valandą galima sudeginti iki 600 kalorijų vyrams ir apie 420 kalorijų moterims, tad tai puikus būdas palaikyti tinkamą kūno svorį bei medžiagų apykaitą. Be fizinės naudos, tenisas taip pat stiprina psichologinę savijautą. Dinamiškas žaidimas reikalauja susikaupimo, strateginio mąstymo ir greitų sprendimų - tai tarsi treniruotė ne tik kūnui, bet ir protui. Negana to, ši sporto šaka padeda socializuotis, nes dažniausiai žaidžiama su partneriu ar varžovu.
Stresas ir Fizinis Aktyvumas - Geras Duetas
Fizinis aktyvumas, kaip nustatė „Mayo“ klinikos tyrėjai, ištyrę daugiau nei 500 žmonių, mažina stresą ir mirtingumą nuo infarkto. „Jie ištyrė 522 žmones, juos stebėjo 5 metus ir pastebėjo, kad per šiuos metus rizika mirti nuo infarkto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų milžiniškai didėja, jei patiriamas stresas yra didžiulis ir nemažinamas, o fizinis aktyvumas - mažas. Taigi, žmonės, kurie patiria daug streso ir nejuda, turi didžiulę riziką patirti širdies ir kraujagyslių ligas bei mirtį“, - pasakojo prof. A. Skurvydas. Mažiausias mirtingumas ir širdies ligų rizika buvo tarp tų žmonių, kurie patyrė daug streso, tačiau jų fizinis aktyvumas buvo 150-300 minučių per savaitę. „Taigi, jei stresas aukštas, bet žmogus užsiima optimaliais fiziniais pratimais, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėja labai smarkiai“, - sakė LSU profesorius.
Fizinio aktyvumo sukeltas stresas yra trumpalaikis ir geras, jis treniruoja mūsų kūną ir daro jį atsparų įvairioms ligoms. Trumpalaikis stresas ir fizinis aktyvumas labai gerai treniruoja imuninę sistemą ir padaro ją stipresnę. Atvirkščiai yra su lėtiniu stresu, kuris imuninę sistemą silpnina ir atveria kelią įvairioms ligoms.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio kamuolį
Sportui - Pusvalandis Per Dieną
Pasak A. Emeljanovo, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nepriklausomai nuo lyties - ir vyrams, ir moterims - rekomenduoja per savaitę skirti 150 minučių vidutiniam fiziniam aktyvumui. „Tai būtų 2,5 val. arba, jeigu labai suapvalintai, 0,5 val. per dieną. Jeigu žmogus renkasi didelį fizinį aktyvumą, kurio metu suprakaituojama, liaudiškai tariant - padūstama, išraudonuojama, tai tik 75 minučių per savaitę - 11 minučių per dieną. Labai svarbus dalykas ir tai, kad PSO rekomenduoja bent du kartus per savaitę turėti jėgos lavinimo treniruotes, moterims taip pat“, - aiškina pašnekovas.
Kaip Pradėti Sportuoti?
Specialistai pastebi, kad po Naujųjų daugelis susirūpina savo kūno formomis. Daugelis grįžta į sporto sales. Dažnai pasitaiko ir tokių, ypač moterų, kurios, kaip naujametinį pažadą sau, nusiperka sporto klubo abonementą. Treniruokitės kasdien. Teisingai supratote: septyniskart per savaitę. Ji rekomenduoja atlikti pusvalandžio trukmės kardio mankštą kasdien ir jėgos treniruotes du ar tris kartus per savaitę. Nepersistenkite.
Moterys, nusprendusios pradėti aktyviai judėti, turėtų nepersistengti. Visų pirma, reikia įvertinti savo fizines galimybes, jeigu prieš tai daug vaikščiojote, galima pradėti lengvai bėgioti, jeigu darėte mankštą, tempimo/atpalaidavimo pratimus. Dar galima pradėti intensyvesnes jėgos, kardio treniruotes, kadangi raumenynas jau yra paruoštas fizinei veiklai. Tačiau dažniausiai nesportuojančiam žmogui sunku įvertinti savo fizinę būklę. Dėl to rekomenduočiau kreiptis į specialistą ir pasitarti dėl treniruočių krūvio, pratimų atlikimo taisyklingai, tikslų išsikėlimo bei nuoseklumo jų siekiant.
Venkite Rutinos
Naujokai dažnai imasi atlikti tokios pat trukmės ir intensyvumo treniruote kaskart, kai tik mankštinasi. „Įsisuksite į rutiną, kuri arba jums įgris arba net sužeis“,- mano Šarlina O‘Connor, sporto psichologė iš Niujorko. Kasdien atliekama tokia pat mankšta yra prastas pasirinkimas, nes treniruotės galiausiai jums tampa per lengvos, kūnui ima trūkti fizinio krūvio. Iš tiesų raumenims reikia vis naujo iššūkio. Tad varijuokite, rinkdamiesi treniruotės pratimus, intensyvumą.
tags: #koks #sportas #naudingiausias