Sportas Vaikams su Hiperaktyvumo Sindromu: Veiksniai, Diagnozė ir Kompleksinis Gydymas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), arba anglų kalboje attention deficit / hyperactivity disorder (ADHD), yra neurologinis elgesio (raidos sutrikimas), kuris nustatomas maždaug 1 iš 10 vaikų ir paauglių. Dažniausiai ADS pasireiškia iki 12-os metų ir gali tęstis visą gyvenimą. Labai dažnai ADS diagnozuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lietuvoje ADS paprastai diagnozuojamas pastebėjus visus 3 pagrindinius simptomus - nedėmesingumą, hiperaktyvumą ir impulsyvumą. Tačiau, jei vaikas tiesiog judrus ir išsiblaškęs, jam ne visuomet diagnozuojamas ADS.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sportas gali būti naudingas vaikams, turintiems hiperaktyvumo sindromą, kokie yra šio sindromo požymiai, priežastys ir gydymo būdai.

Hiperaktyvumo Sindromo Priežastys ir Veiksniai

Hiperaktyvumo priežastys yra įvairios ir dėl jų vis dar nesutariama. Dauguma mokslininkų mano, kad tai nervų sistemos sutrikimas. Pastebima, kad daug lemia genetika - jei bent vienas iš tėvų turėjo hiperaktyvumo sutrikimą, tai labai tikėtina, kad jis pasireikš ir vaikui. Taip pat kai kuriais atvejais pernelyg didelį vaiko aktyvumą lemia įvairūs smegenų pakitimai, atsiradę dėl priešlaikinio ar itin sunkaus gimdymo, pavojingų medžiagų vartojimo nėštumo metu ir kitų priežasčių.

Kiti galimi veiksniai, skatinantys ADS išsivystymą:

• Genetiniai veiksniai: Vaikams, kurių šeimose yra ADHD atvejų, yra didesnė rizika susirgti šiuo sutrikimu.
• Netinkama mityba: ADS išsivystymą gali paskatinti ir neracionali mityba, kai vaikas valgo daug nesveiko, perdirbto, energijos neteikiančio maisto, kuriame gausu skonio stipriklių, dažiklių ir kitų priedų.
• Hipoksija: Kaip tvirtina specialistai iš „Kaiser Permanente“, jau anksčiau buvo nustatyta: hipoksija gali sukelti rimtus struktūrinius ir funkcinius smegenų pokyčius. Mokslų daktaras Dariosas Getahunas susiejo hipoksiją (deguonies trūkumą) ir hiperaktyvumą. Išvados padarytos remiantis tyrimo, kurio metu buvo stebimi 82 tūkst. 5-11 metų vaikų, rezultatais. Paaiškėjo, jog, jeigu vaikui mamos įsčiose trūko deguonies, hiperaktyvumo sindromo rizika padidėja net 16 proc. Jeigu vaisius hipoksiją patirdavo gimdymo metu, hiperaktyvumo rizika išaugdavo iki 26 proc. Kaip skelbia „Health 24“, naujagimių kvėpavimo sutrikimų sindromas hiperaktyvumo riziką padidina iki 47 proc., o preeklamsija (būklė, kuriai būdingas aukštas arterinis kraujospūdis) - iki 34 proc. Mokslininkų išvados itin aktualios kalbant apie neišnešiotus mažylius. Be to, atsižvelgę ir į pašalinius veiksnius, mokslininkai nustatė: jei gimdymas dėl vaisiaus padėties buvo komplikuotas, mažylis 13 proc. labiau rizikuoja tapti hiperaktyvus.
• Netinkamas auklėjimas ir nesaugi aplinka: Svarbų vaidmenį vaiko elgesiui turi netinkamas auklėjimas (dažnai pakeliamas balsas, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas, vaiko poreikių nepaisymas) ir nesaugi namų aplinka, kurioje gausu konfliktų, propaguojami žalingi įpročiai, nesuteikiamas saugumo jausmas.
• Maisto priedai: Manoma, kad itin didelę įtaką turi vaiko mityba - jei vaiko valgomuose maisto produktuose gausu įvairių maisto priedų, konservantų, dažų, cukraus, saldiklių, tuomet tai neabejotinai gali sukelti sunkiai valdomą vaiko elgesį.
• Gimdymo traumos: Viena iš priežasčių - gimdymo traumos metu pažeistos smegenys. Hiperaktyvumą gali sukelti gėrimuose ir maiste esantys sintetiniai dažikliai.

Hiperaktyvumo Požymiai ir Diagnozė

Hiperaktyvumas, kitaip vadinamas veiklos ir dėmesio bei hiperkineziniu sutrikimu, yra pernelyg didelis, išskirtinis vaiko aktyvumas. Jis priskiriamas lėtiniams sutrikimams, prasidedantiems dar vaikystėje. Jau kūdikystės periodu hiperaktyvūs vaikai dažniausiai būna itin irzlūs, daugiau verkia, blogai miega. Statistika rodo, kad keturi iš penkių vaikų, kuriems patvirtinamas hiperaktyvumas, yra berniukai.

Taip pat skaitykite: Sportas namuose: patarimai ir treniruokliai

Dažniausiai hiperaktyvius vaikus nesunku išskirti iš kitų vaikų - jų elgesys itin aktyvus ir iš karto atkreipiantis aplinkinių dėmesį. Pabrėžtina, kad tokie neramumu, išsiblaškymu, impulsyvumu ir kartais netgi įkyrumu pasižymintys vaikai ne tik sukelia sunkumų jiems besirūpinantiems asmenims, bet ir patys patiria nelaimingumo jausmą, nes jie nebaigia pradėtų užduočių, dažnai jaučiasi atstumti, nepilnaverčiai, kartais netgi nemylimi.

Hiperaktyvumą galima įtarti, jei būdinga didelė dalis toliau nurodytų vaiko elgesio požymių ir jie trunka ilgiau nei pusę metų (šešis mėnesius). Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, tačiau tėvai ir globėjai atsakingi už kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistą ir pagalbos suteikimą laiku ne tik dėl savo, bet ir dėl vaiko gerovės.

Būdingiausi hiperaktyvumo požymiai:

• Pernelyg didelis judrumas.
• Nesugebėjimas ramiai žaisti.
• Nekantrumas.
• Dirglumas.
• Impulsyvumas.
• Dažnai ir - isteriškas elgesys.
• Nesugebėjimas ramiai sėdėti net tuomet, kai to prašoma.
• Jis nenustygsta vietoje, nuolat aktyviai judina galūnes.
• Vaiko dėmesį labai lengvai nutraukia bet kokie aplinkos dirgikliai.
• Jis negali sukaupti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis ir dažnai nutraukia dar nebaigtus užsiėmimus, imasi kelių veiklų vienu metu ir nei į vieną jų nesutelkia pilnaverčio dėmesio.
• Vaikas žaidžia pernelyg triukšmingai ar ypatingai daug kalba ir, atrodo, dažnai net negirdi, kas jam sakoma.
• Jis nutraukia kitų vaikų žaidimus arba negali kantriai sulaukti savo eilės; nesugeba tinkamai įsilieti į komandinius žaidimus.
• Vaikas elgiasi nesaugiai, pats to net nesuprasdamas ir dažnai sudaro savo gyvybei pavojingas situacijas - bėga link vandens telkinių, į judrią gatvę ar greitai kopia slidžiais laiptais.
• Jis pameta įvairius mokyklai skirtus daiktus, dėl tos priežasties dažnai ir karštligiškai jų ieško.
• Vaikas nesugeba ramiai bendrauti, atsakinėja į klausimus per anksti ir pertraukinėja pašnekovus.

Nustatyti hiperaktyvumą sudėtinga. Dauguma aktyvių vaikų nėra hiperaktyvūs. Vienas iš šios problemos požymių - lėtesnis vystymasis.

Kompleksinis Hiperaktyvumo Gydymas

Efektyviausias ADS gydymas - kompleksinis. Tai apima:

Taip pat skaitykite: Naujausios sporto rėmimo įstatymo pataisos

• Dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimą: Vaikui būtina laikytis griežtos rutinos, t. y. miego ir būdravimo režimo.
• Ugdymo plano sudarymą: Individualūs ugdymo planai (IEP) arba 504 planai apibrėžia pritaikymą ir paramos paslaugas ugdymo įstaigose. Šie planai gali apimti lengvatinį sėdėjimą, papildomą laiką užduotims ar testams atlikti ir galimybę naudotis konsultavimo ar terapijos paslaugomis.
• Medikamentinį gydymą: Itin sudėtingais atvejais (dažniau suaugusiesiems) gali būti skiriama vaistų. Jie sušvelnina sutrikimo simptomus, mažina pykčio protrūkius, nuotaikų kaitą ir kt. Užsienyje populiarėja praktika vaikus, turinčius DTHS, gydyti vaistais. Medikamentiniam DTHS gydymui dažniausiai skiriami nervų sistemą stimuliuojantys vaistai. Antro pasirinkimo preparatai - kai kurių rūšių antidepresantai. Manoma, kad DTHS skirti nervų sistemą stimuliuojantys vaistai, arba stimuliantai, veikia didindami dopamino koncentraciją nervų sistemoje. Šis neurotransmiteris atsakingas už motyvaciją, malonumą, dėmesį, judėjimą. Tiek vaikams, tiek paaugliams ar suaugusiesiems, turintiems DTHS, stimuliantai padidina koncentraciją, dėmesio sutelkimą ir kartu sumažina hiperaktyvų, impulsyvų, kai kada - neprognozuojamą elgesį. Kaip ir daugelis nervų sistemą veikiančių vaistų, taip ir šie gali sukelti apetito stoką, galvos skausmus, svaigimą, nuotaikų ir elgsenos kaitą, miego sutrikimus, nuovargį, depresiją. Taip pat turėti įtakos širdies ritmui. Tiek amerikiečių Food And Drug Administration, tiek kitos pasaulio sveikatinimo institucijos įspėja dėl galimo tokių vaistų poveikio tolesniam vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei skatina sveikatos apsaugos specialistus atsakingai ir tik esant reikalui skirti šiuos vaistus. Lietuvoje medikamentinis gydymas stimuliantais nėra dar toks populiarus. Nors, remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, bent du receptiniai preparatai, skirti vaikų nuo 6 m.
• Psichoterapiją: Anot pediatrų, psichiatrų ir psichologų, psichoterapija esant stipriai išreikštiems DTHS simptomams - nepamainoma. Trumpai apibūdinus, vaikas yra mokomas kontroliuoti savo elgesį, jį suvaldyti, susidoroti su staiga iškilusiomis problemomis, emocijomis. Dėl to dažnai sušvelnėja DTHS simptomai. Kitas psichoterapijos metodas, kognityvinė elgesio terapija, paremtas kalbėjimu ir savo jausmų analizavimu.
• Psichoedukaciją: Šalia psichoterapijos skatinama užsiimti ir psichoedukacija, kai nesivaržoma ir su vaiku daug šnekama apie DTHS, jam suteikiama žinių apie tai, kas su juo vyksta.
• Elgesio intervencijas: Elgesio terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) ir elgesio keitimo metodai moko vaikus strategijų, kaip pagerinti dėmesį, savikontrolę, organizacinius įgūdžius ir socialinę sąveiką.
• Sveiką mitybą ir režimą: Nuo mažų dienų vaiką reikia pratinti ir prie sveikos mitybos. Nors tiesiogiai DTHS simptomams mityba įtakos gali neturėti, ji svarbi gerai nuotaikai, pastoviam energijos lygiui. Režimas apskritai svarbus visose hiperaktyvaus vaiko gyvenimo srityse. Tėvams specialistai pataria būti kantriems, bet kartu ir ganėtinai griežtiems. Rekomenduojama vaikui sudaryti kiekvienos dienos tvarkaraštį, į kurį būtų įtraukti namų darbai, žaidimai, bendravimas su kitais vaikais, būreliai, miegas ir kita. Tvarkaraštį galima sudaryti su vaiku kartu ir laikyti visiems šeimos nariams matomoje vietoje. Galimus pasikeitimus, tvarkaraščio korekcijas reikia aptarti kartu su atžala. Derėtų išmokyti vaiką patį planuoti savo užsiėmimus ir kuo mažiau nukrypti nuo plano, taip pat - visuomet drąsinti ir džiaugtis pasiekimais, nevengti kalbėti apie atsiradusias problemas ar patį sindromą, apie vaiko jausmus.
• Buvimą gamtoje: Viena naujausių publikacijų žurnale „Health & Place“ skelbia, jog buvimas gamtoje padeda sumažinti vaikų patiriamą stresą. Ir ypač jei mokyklos, darželiai įkurti natūralios gamtos vietovėse.

Sporto nauda vaikams su hiperaktyvumo sindromu

Šalia visų išvardintų gydymo būdų, reguliarus fizinis krūvis yra natūrali priemonė, didinanti dopamino bei kitų neurotransmiterių koncentraciją smegenyse. Taigi didėja ir koncentracija, susikaupimas, gerėja nuotaika. Sportas gali padėti hiperaktyviems vaikams:

• Sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą: Fizinė veikla padeda vaikams išlieti susikaupusią energiją, sumažinti neramumą ir impulsyvų elgesį.
• Pagerinti dėmesio koncentraciją: Sportas skatina smegenų veiklą, gerina dėmesio sutelkimą ir koncentraciją.
• Sustiprinti savikontrolę: Sportinė veikla reikalauja disciplinos ir taisyklių laikymosi, o tai padeda vaikams ugdyti savikontrolę ir atsakomybę.
• Pagerinti nuotaiką ir savivertę: Fizinis aktyvumas skatina endorfinų (laimės hormonų) išsiskyrimą, gerina nuotaiką ir didina savivertę.
• Pagerinti socialinius įgūdžius: Komandinės sporto šakos padeda vaikams mokytis bendradarbiauti, bendrauti ir spręsti konfliktus.

Kokios sporto šakos tinkamiausios hiperaktyviems vaikams?

Nėra vienos sporto šakos, kuri tiktų visiems hiperaktyviems vaikams. Svarbu atsižvelgti į vaiko individualius pomėgius, gebėjimus ir poreikius. Tačiau, kai kurios sporto šakos gali būti ypač naudingos:

• Individualios sporto šakos: Plaukimas, bėgimas, dviračių sportas, gimnastika, joga. Šios sporto šakos leidžia vaikams veikti savo tempu, sutelkti dėmesį į savo kūną ir pasiekti asmeninių tikslų.
• Komandinės sporto šakos: Futbolas, krepšinis, tinklinis, ledo ritulys. Šios sporto šakos skatina bendradarbiavimą, socialinius įgūdžius ir komandinę dvasią.
• Kovos menai: Dziudo, karate, taekwondo. Kovos menai moko disciplinos, savikontrolės, pagarbos ir padeda vaikams išlieti agresiją konstruktyviu būdu.

Svarbu, kad vaikas sportuotų jam patinkančią sporto šaką, nes tik tuomet jis bus motyvuotas ir gaus didžiausią naudą.

Hiperaktyvumo gydymo atotrūkis

Naujausi tyrimai atskleidė ADHD gydymo spragą. Tyrimas parodė, kad tik 26,2 % vaikų, kuriuos tėvai nurodė kaip turinčius ADHD simptomų, kada nors gavo ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą. Be to, tyrimas atskleidė, kad tik 12,9 % vaikų šiuo metu vartoja vaistus nuo ADHD, o tai rodo, kad farmakologinio gydymo galimybės yra nepakankamai naudojamos. Taip pat nustatyti dideli gydymo skirtumai, susiję su socialiniais ir ekonominiais veiksniais, bei ADHD medikamentų vartojimo skirtumai tarp berniukų ir mergaičių.

Siekiant sumažinti ADHD gydymo atotrūkį, labai svarbu įgyvendinti tikslines strategijas:

Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio kamuolį

• Švietimas ir informuotumas: Labai svarbu didinti tėvų, pedagogų ir sveikatos priežiūros specialistų informuotumą apie ADHD simptomus, vertinimą ir gydymo galimybes. Tai gali padėti atpažinti vaikus, kuriems reikia pagalbos, ir užtikrinti savalaikį įsikišimą.
• Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas: Turėtų būti dedamos pastangos, kad ADHD sergantiems vaikams būtų sudarytos geresnės galimybės gauti ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą. Tai apima psichikos sveikatos paslaugų plėtrą, laukimo laiko mažinimą ir geresnį prieinamumą bei draudimo apsaugą šeimoms.
• Lyčių skirtumų mažinimas: Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nepakankamai diagnozuojamų ir gydomų ADHD sergančių mergaičių problemai spręsti. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų būti mokomi atpažinti ir tinkamai gydyti mergaičių ADHD simptomus, kad jos gautų reikiamą pagalbą.
• Bendradarbiavimas ir parama: Tėvų, pedagogų ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo skatinimas yra gyvybiškai svarbus kuriant visapusiškas paramos sistemas vaikams, sergantiems ADHD. Tai gali apimti individualių ugdymo planų rengimą, elgesio valdymo strategijų įgyvendinimą ir atvirų bendravimo kanalų puoselėjimą.

tags: #koks #sportas #tinkamiausias #turintiems #hiperaktyvumo #sindroma