Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga situacija, susijusi su krepšinio transliacijomis Kinijoje ir Lietuvoje, analizuojant įstatymų pataisas, transliuotojų pozicijas ir aistruolių nuogąstavimus.
Įžanga
Krepšinis yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, o krepšinio pasaulio čempionatai pritraukia milijonus žiūrovų. Transliuotojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad šie įvykiai būtų prieinami žiūrovams visame pasaulyje. Tačiau pastaruoju metu kyla klausimų dėl krepšinio transliacijų prieinamumo Lietuvoje, o įstatymų pataisos gali turėti įtakos sporto gerbėjams.
Įstatymų Pataisos: Grėsmė Ar Galimybė?
Trejus metus trukęs bandymas priversti išskirtines Eurolygos transliacijos teises Lietuvoje turinčią „Viasat“ televiziją krepšinį grąžinti į nemokamą eterį galiausiai atnešė daugiau žalos negu naudos. Įsigilinę į praėjusią savaitę priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, žagtelėjo ne tik sporto pasaulio atstovai, bet ir kai kurie parlamentarai. Visuomenei reikšmingus įvykius transliuotojai buvo įpareigoti rodyti tiesiogiai per nemokamas programas. Pakeitus įstatymą, tokios prievolės nebeliko - televizijos nuo šiol galės per laisvai prieinamus kanalus transliuoti tik svarbiausių sporto renginių vaizdo įrašus. Vienintelis likęs apribojimas: parodyti įrašą televizijos privalės per 24 valandas nuo varžybų pabaigos.
Šios pataisos atvėrė Pandoros skrynią: ateityje sporto gerbėjams gali tekti krapštyti piniginę ne tik už per vargus į visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą įtrauktos Eurolygos tiesiogines transliacijas. Nuo šiol televizijos turi teisę perkelti į mokamus kanalus ir olimpinių žaidynių, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvikovų pasaulio ar Europos čempionatuose, lemiamų pasaulio ir Europos futbolo čempionatų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tiesa, dviprasmiškai vertinamam įstatymui dar turi pritarti Prezidentūra, kuri, neoficialiomis žiniomis, kol kas svyruoja.
Paslapčiomis Apsisukęs Procesas
Grąžinti nemokamą krepšinį šios sporto šakos mėgėjams turėjusios įstatymo pataisos buvo padailintos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK). Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė perrašytą teisės aktą registravo likus vos kelioms dienoms iki balsavimo Seimo plenariniame posėdyje. Praėjusį antradienį projektas buvo vienbalsiai priimtas ypatingos skubos tvarka daugumai parlamentarų, regis, nė nesusimąsčius, už ką kelia rankas.
Taip pat skaitykite: Sportas namuose: patarimai ir treniruokliai
Politikų Nuomonės ir Nuogąstavimai
„Balsavime pats nedalyvavau - buvau komandiruotėje. Viskas atrodo labai keistai. Man sunku įsivaizduoti, kodėl taip buvo padaryta. Jei bus priimtas toks įstatymas, iškart vėl inicijuosime pataisas. O ką daugiau daryti…“, - iš netyčių užkluptas buvo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela. Vienas procedūrų, kuriomis siekta įpareigoti „Viasat“ rodyti Eurolygos rungtynes per nemokamą nacionalinį kanalą, iniciatorių Žilvinas Šilgalis tik iš DELFI sužinojo, kuo baigėsi jo sumanymas. „Man tiesiog liūdna, situacija - apgailėtina. Akivaizdu, kad tokiam absurdiškam sprendimui įtakos turėjo lobistai - pirmiausia turiu omenyje TV3 kanalą. Tokiu būdu jie apsaugo savo monopolines teises elgtis su krepšiniu kaip jiems patinka. Jei tai, ką jūs sakote, yra tiesa, visas šis visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo atnaujinimo procesas prarado bet kokią prasmę“, - dantimis griežė praėjusios kadencijos Seimo narys.
Sporto Federacijų Susirūpinimas
Iš maišo išlindusi yla šokiravo ir didžiausias šalies sporto federacijas. Krepšinio ir plaukimo atstovai DELFI teigė nuogąstaujantys, kad mokamu malonumu tapusios sporto transliacijos nubaidys dalį aistruolių.
Ministerijos Pozicija
Dvejus metus Eurolygos varžybomis papildytą visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą su Europos Komisija derinusi Kultūros ministerija dar praėjusį birželį parengė įstatymo pataisų projektą, kuriame nė žodžiu neužsimenama apie transliuotojų teisę nemokamais kanalais rodyti vien tokių įvykių vaizdo įrašus. Darbo partijos deleguoto Šarūno Biručio vadovaujama ministerija tik buvo numačiusi dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, po kurio Eurolygą krepšinio mėgėjai vėl turėjo išvysti nemokamame eteryje. Tačiau ŠMKK paskutinę akimirką pakoregavo projektą, pagal kurį, visuomenei reikšmingus įvykius privaloma transliuoti nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose tiesiogiai arba netiesiogiai, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo įvykio pabaigos.
Neišsklaidyti Įtarimai
Kodėl komitetas panūdo įtraukti šią nuostatą į pataisas, kurias ne vienerius metus derino daugelis Lietuvos ir ES institucijų? Š. Biručio partietė A. Pitrėnienė atsakomybės purtosi ir tikina, jog pasiūlymas keisti įstatymo projektą jai taip pat pasirodė įtartinas. „Ne aš teikiau tokį pasiūlymą, ta garbė - ne man. Aš kaip tik buvau žmogus, kuris abejojo. Bandžiau išsiaiškinti ir per pirmą balsavimą komitete mano balsas nulėmė, kad pataisa nebūtų patvirtinta“, - DELFI aiškino ŠMKK pirmininkė.
Grupės parlamentarų įregistruotame pasiūlyme netgi nebuvo numatyta apribojimo, per kokį laiką visuomenei reikšmingų įvykių transliacijų teises turinčios televizijos nemokamuose kanaluose turi parodyti šių renginių vaizdo įrašus. Tik ŠMKK posėdyje per plauką nepritarus tokiai teisės akto formuluotei, kaip kompromisinė išeitis pasirinkta nuostata, jog įvykio transliaciją būtina pakartoti per artimiausią parą.
Taip pat skaitykite: Naujausios sporto rėmimo įstatymo pataisos
A. Pitrėnienė dievagojosi negalėjusi visai neatsižvelgti į tai, jog liberalesnio televizijų darbo reguliavimo reikalauja pusė jos vadovaujamo komiteto narių. „Per pusę pasidalinus balsams, labai sudėtinga (visiškai atmesti pasiūlymą - DELFI). Politika tokia ir yra. Tada priėmiau kompromisinį sprendimą. Nežinau, kas buvo daroma patyliukais. Nedalyvavau šitos pataisos ruošime, todėl nieko negalėčiau pasakyti. O kai pamačiau, kokia situacija, tai ir sureagavau taip, kaip man išėjo, kaip suvokiau padėtį. Man atrodė, kad visuomenės interesas pažeidžiamas, bet komitete buvo ir kitokių nuomonių, argumentų“, - pasakojo Seimo narė. Tiesa, prisipažinusi, jog projekto korekcijos jai sukėlė abejonių, „darbietė“ nesugebėjo paaiškinti, kodėl jų neišsklaidžius įstatymo pataisos buvo priimtos ypatingos skubos tvarka.
Argumentai Už ir Prieš Pataisas
Nenorėjo Transliuoti Naktį
Pasiūlymą dėl netiesioginių visuomenei reikšmingų įvykių transliacijų jo autoriai paaiškino tuo, jog svarbiausi planetos sporto renginiai artimiausioje ateityje vyks toli nuo Lietuvos. 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą ir 2016 metų olimpines žaidynes priims Brazilija, kurią nuo Vilniaus skiria penkios laiko juostos. 2018 metų žiemos olimpiada vyks Pjongčange (Pietų Korėja), o 2020 metų vasaros žaidynės - Tokijuje (Japonijoje), todėl kai dauguma sportininkų kovos dėl medalių, Lietuvoje dar bus gūdi naktis arba brėkš ankstyvas rytas. Todėl pasiūlymo iniciatoriai padarė išvadą, jog tiesioginės šių varžybų transliacijos „būtų visai nenaudingos žiūrovams“.
Politikų Abejonės
Tačiau Ž. Šilgalio tokie argumentai neįtikina. „Galima įstatyme konkrečiai numatyti tokius atvejus, kai transliacijos laikas nepatogus. Bet jie turėtų būti labai griežtai apibrėžti. O esama formuluotė nubraukia visą darbą, kuris buvo įdėtas. Jei Seimo nariai nesugebėjo įsigilinti į situaciją arba buvo suklaidinti, dabar turėtų imtis visų priemonių bent sugrąžinti ankstesnę situaciją. Tiesioginė transliacija ir kartojimas - nepalyginami dalykai. Tam reikšmingi įvykiai ir yra tvirtinami, kad žmonės galėtų žiūrėti juos tiesiogiai, kad būtų užkirsta galimybė piktnaudžiauti visuomenės interesu matyti. Jei tas interesas nėra užtikrinamas, visos tos pataisos yra niekinės“, - kategoriškas buvo politikas.
Parlamentarų Neišmanymas
DELFI paklausus pačių Seimo narių, kodėl jie nusprendė pakeisti pataisų projektą, paaiškėjo, jog kai kurie jų dorai nė nesuvokė, kokį pasiūlymą parėmė.
D. Teišerskytė pareiškė, jog rodyti tiesioginių sporto transliacijų negalima dėl jose neva matomos alkoholio reklamos. Regis, parlamentarei nešovė į galvą perskaityti Alkoholio kontrolės įstatymo, skelbiančio, kad alkoholio reklama per televiziją draudžiama nuo 6-os iki 23-ios valandos, išskyrus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius. Visi į visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą įtraukti renginiai atitinka šią išlygą.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio kamuolį
E. Žakaris atvirai prisipažino, jog projekto korekcijų pageidavo televizijos. Socialdemokratas neslėpė nesigilinęs į situaciją, o pasiteiravus, kas inicijavo pasiūlymą, dūrė pirštu į partiečius M. Bastį ir I. Šiaulienę. „Pirmieji (pasiūlymą - DELFI) pasirašė ar tai M. Bastys, ar I. Šiaulienė. Mane jie informavo ir klausė, ar prisidedu prie to siūlymo. Žinote, kaip būna, Seimo nariai kooperuojasi. Aš pats iniciatorius nebuvau, pats esu daugiau palaikantis tą nuomonę, pritariu, kad televizijoms nereikėtų nuo pradžios iki galo nurodinėti, ką ir kaip daryti. Juk jos sudaro savo išankstinius tinklelius, ir jeigu reikia kažką įterpti, kitą sykį būna problemos. Čia iš pačių televizijų buvo tokie pageidavimai. Jie neatsisako tų įvykių rodyti, bet gal galima jiems kitą dieną įrašą paleisti, truputėlį duoti laisvės“, - samprotavo E. Žakaris.
Sporto Visuomenės Nuomonės
Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas DELFI teigė, jog stambiausios federacijos turėtų suskubti užkirsti kelią Seimo priimtos įstatymo pataisoms ir atkreipti į jų galimas pasekmes visuomenės bei Prezidentūros dėmesį. Sporto atstovai laukia ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pagalbos, tačiau jo prezidentė Daina Gudzinevičiūtė situaciją komentavo gana sausai. „Laiko skirtumas su Rio de Žaneiru bus penkios valandos, su Tokiju - septynios. Nesu tikra, kad tauta trečią ryto keltųsi žiūrėti tiesioginės transliacijos. Tikslios nuomonės dar neturime, dabar diskutuojame su sporto specialistais. Tik labai gaila, kad įstatymo pataisos buvo priimtos prieš tai nepasiklausus specialistų, įskaitant mus. Diskusija turi įvykti iki įstatymo priėmimo, o ne po“, - svarstė D. Gudzinevičiūtė.
Transliuotojų Pozicija: "Viasat"
Tuo metu DELFI kalbinti transliuotojų atstovai tikino neskubėsiantys pasinaudoti įstatyminės bazės pokyčiais. Švedijos kompanijai „Modern Times Group“ priklausančios „Viasat“ grupės sporto turinio vadovas Baltijos šalyse Karolis Dapkevičius teigė, jog Eurolygos turnyro tiesioginės transliacijos bent iki 2015 metų, kuomet baigs galioti sutartis, toliau bus rodomos per mokamą „Viasat Sport Baltic“ programą. Šiuo kanalu pastaraisiais metais buvo transliuojami ir svarbiausi nacionalinių krepšinio rinktinių čempionatai. Tik Lietuvos krepšininkų pasirodymą sirgaliai galėjo stebėti per TV3 televiziją. Pasak K. Dapkevičiaus, iki sutarčių galiojimo pabaigos nusistovėjusi praktika nebus keičiama.
„Nežinau, kaip bus dėl naujų sutarčių, nes, kaip įsivaizduoju, jas sudarant bus aptartos naujos sąlygos. Bet kol kas nematau priežasčių kažkam keistis. Lietuvos rinktinės rungtynės rodomos per TV3. Visada laikėmės nuostatos, kad nekeisime šios susiklosčiusios tradicijos ir tikrai nekelsime jų į mokamą televiziją, nes suprantame, kad tai svarbios tautai rungtynės. Bet vėlgi - tai galioja tik dabartinės sutarties rėmuose, o paskui bus nauji nauji konkursai, nauji jų dalyviai. Mes net nežinome, ar tas teises dar turėsime“, - toli į priekį nesižvalgė „Viasat“ atstovas.
Olimpinės Žaidynės
„Viasat“ taip pat yra viena iš trijų komercinių šalies televizijų, įsigijusių teisę transliuoti 2014 metų Sočio ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Anot K. Dapkevičiaus, žiemos olimpiados metu per nacionalinius TV3 ir TV6 kanalus bus rodomos dailiojo čiuožimo varžybos, per LNK - atidarymo ir uždarymo ceremonijos, o „Lietuvos ryto“ televizija turi teisę transliuoti visų likusių sporto šakų varžybas. Tiesa, „Viasat“ taip pat nusipirko žaidynių transliacijų per mokamus kanalus teises ir, kaip teigia sporto turinio vadovas, tokiu būdu planuoja parodyti daugiau nei 200 valandų tiesioginių transliacijų iš Sočio.
Aistruolių Nuogąstavimai
Nors televizijos ramina krepšinio mėgėjus, pastarieji jų pažadais jau nebetiki. Vienas aktyviausių šalies rinktinės aistruolių grupės lyderių Tomas Balaišis-Sėkla būgštauja, jog keliauti paskui nacionalinę komandą neišgalintiems fanams teks purtyti piniginę ir norint pasižiūrėti tiesiogines rungtynių transliacijas per televizorių. „Niekas transliuotojams dabar nedraudžia tiesiogiai rodyti varžybų per mokamą kanalą, o nemokamame jas pakartoti, pavyzdžiui, septintą ryto. Ir kad tokių manipuliacijų bus, esu beveik įsitikinęs. Jie įgauna valdžią rodyti tada, kada nori. Naiviai tikėtis, kad televizijos taip nesielgs, nors ir turi tam teisę, aš tikrai nedrįsčiau. Manau, kad kai norės, tai ja ir pasinaudos. Svarbiausios varžybos privalo būti rodomos gyvai. Niekas nebenori žiūrėti varžybų kartojimo, kai jau žino rezultatą. Jei transliuotojas apsiima tai daryti, o paskui ieško visokių variacijų, kaip „nusimuilinti“, išeina nei šis, nei tas. Dabartinis įstatymas - išsisukinėjimas. Manau, viskas aišku, iš kur čia vėjas pučia“, - interesų uodegą įžvelgė T. Balaišis-Sėkla.
Anot jo, varžybų transliavimas per mokamą televiziją turi neigiamų pasekmių sporto šakos populiarumui. „Kai „Viasat“ uzurpavo Eurolygą, krepšinio žiūrimumui Lietuvoje tai smarkiai davė per sprandą, ypač provincijoje. Yra daug žmonių, kurie žiūrėtų krepšinį, bet yra verčiami vien dėl jo įsigyti mokamą kanalą. Dėl to kyla atmetimo reakcija, ir tai yra masinis reiškinys. Daug kas tiesiog nepakenčia tokių prievartinių sąlygų ir noro pasipinigauti“, - kalbėjo aistruolis.
Transliuotojų Įtaka
Paklaustas, ar didžiausi šalies transliuotojai turėjo įtaką galutinėms Visuomenės informavimo įstatymo pataisų formuluotėms, K. Dapkevičius tai neigė. „Ne, tikrai neturėjo. Bent jau mano žiniomis“, - apsidraudė „Viasat“ atstovas. Tačiau D. Teišerskytė pripažino, jog Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdžiuose transliuotojų pasiuntiniai - dažni svečiai.
Išvados
Situacija dėl krepšinio transliacijų prieinamumo Lietuvoje išlieka neaiški. Įstatymų pataisos sukėlė daug klausimų ir nuogąstavimų dėl galimo sporto transliacijų perkėlimo į mokamus kanalus. Politikų, sporto federacijų ir transliuotojų nuomonės išsiskiria, o aistruoliai baiminasi dėl galimo krepšinio populiarumo sumažėjimo. Ateitis parodys, ar šios pataisos iš tiesų atneš žalos sporto gerbėjams, ar taps galimybe transliuotojams lanksčiau planuoti transliacijų tvarkaraščius.
tags: #koks #transliuotojas #visas #kinijoje #pasaulio #krepsinio