Krašto apsaugos savanorių pajėgų sporto žaidynės - tai ne tik sportinis renginys, bet ir svarbi Krašto apsaugos savanorių pajėgų tradicija, ugdanti karių vienybę, atsakomybę ir patriotiškumą. Ši tradicija, siekianti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikus, per daugelį metų tapo neatsiejama pajėgų gyvenimo dalimi.
Žaidynių ištakos ir raida
Pirmosios Krašto apsaugos savanorių pajėgų sporto žaidynės įvyko 1991 m. liepos 6-7 d. Vilniuje, Vingio parke. Šis renginys tapo ne tik sportine švente, bet ir politine pasipriešinimo sovietiniams okupantams akcija. Anot vieno iš žaidynių iniciatorių, Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Arvydo Pociaus, 1991 m. pavasarį, dėl neaiškios politinės situacijos, karinių mokymų rengti nebuvo galima, todėl sporto žaidynės tapo vienybės ir pasiryžimo ginti kraštą išraiška.
Žaidynių iniciatorius ir organizatorius - dim. mjr. Antanas Burokas. Į žaidynių renginius buvo kviečiama ir visuomenė, kad artimiau susipažintų su savanoriais ir jų veikla.
Per du dešimtmečius savanorių žaidynės tapo svarbia pajėgų gyvenimo dalimi, skatinančia ne tik karių fizinį pasirengimą ir sportinę veiklą, bet ir ugdančia vienybės, pajėgų, kaip vienos karių bendruomenės, suvokimą, atsakomybės ir pasididžiavimo savąja rinktine, o kartu ir visomis pajėgomis, jausmą.
Žaidynių svarba ir reikšmė
Krašto apsaugos savanorių pajėgų sporto žaidynės - tai visuomenei atviras renginys, skirtas ne tik kariams, bet ir visiems, besidomintiems sportu ir krašto gynyba. Žaidynės yra reikalingos siekiant pritraukti daugiau savanorių į kariuomenę, taip pat motyvuojant šiuos žmones, kurie aukoja savo laiką krašto gynybai.
Taip pat skaitykite: Pakruojo krašto krepšinio komandos
Žaidynės ugdo karių fizinį pasirengimą, ištvermę, komandinio darbo įgūdžius, taip pat skatina patriotiškumą ir meilę savo šaliai. Sportininkas - lyg karys, kuriam disciplina, atsakomybė, atsidavimas tikslui tiesiog įaugę į kraują, tapę gyvenimu. Kaip ir patriotizmas, siekis kovoti dėl savo šalies, savo vėliavos garbės.
Žaidynių programa ir rungtys
Kasmet žaidynes organizuoja kita rinktinė ir jos vyksta skirtingose vietose. Žaidynių programoje paprastai būna įvairių karinių ir sportinių rungčių, tokių kaip:
- Karinio kliūčių ruožo įveikimas
- Krepšinis
- Virvės traukimas
- Granatų svaidymas
- Šaudymas
- Karinis orientavimasis
- Svarsčio kėlimas
- Žvalgo takas
- Galiūnų komandų rungtys
Taip pat organizuojamos nekonkursinės rungtys ir pramogos vaikams.
Žaidynių dalyviai ir čempionai
Žaidynėse dalyvauja visų Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių kariai. Tai puiki galimybė kariams išbandyti savo jėgas, pasivaržyti su kolegomis ir parodyti savo fizinį pasirengimą.
2023 m. liepos 1-2 d. „Taurų parke“ (Taurai, Tauragės r.) vyko XXVII Krašto apsaugos savanorių pajėgų sporto žaidynės. Susumavus visų rungčių rezultatus, nugalėtojais paskelbti Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai, nugalėję net penkiose rungtyse. Jau vienuoliktąjį kartą per Krašto apsaugos savanorių pajėgų sporto žaidynių istoriją čempionais tapo Panevėžio Vyčio apygardos 5-osios kariai.
Taip pat skaitykite: Žaidynių tradicijos, iššūkiai ir pasiekimai
Sportininkai - kariai savanoriai
Nemažai garsių Lietuvos atletų yra davę priesaiką ir priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Sportinę aprangą jie vilki dažniau nei kario - toks jų kelias, tačiau pareiga tėvynei dėl to ne mažiau svarbi. O prireikus, sako vienu balsu, ją gintų ne tik stadionuose ar varžybų trasose.
Olimpinė ir pasaulio čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra ne tik viena garsiausių Lietuvos sportininkių, bet ir patyrusi karė savanorė, puikiai valdanti įvairius ginklus. Ji stengiasi visur pabrėžti, kad priklauso kariuomenei, ir siekia sudominti tuo kitus, ypač sportininkus.
Olimpietis penkiakovininkas Justinas Kinderis kariu savanoriu tapo maždaug prieš šešiolika metų. Jis yra dalyvavęs dvejose kariškių žaidynėse, kurios, kaip ir olimpinės žaidynės, rengiamos kas ketverius metus. Individualioje įskaitoje abu kartus pateko į dešimtukus, o Pietų Korėjoje vykusių žaidynių mišrios estafetės rungtyje su Karolina Gužauskaite laimėjo medalį.
Viena garsiausių Lietuvos biatlonininkų, jau dvejose olimpinėse žaidynėse startavęs Tomas Kaukėnas beveik dešimtmetį yra karys savanoris. Baigęs sezoną Tomas stengiasi neapleisti karinių reikalų, bet kol kas pirmenybė, žinoma, tenka sportui. Tačiau baigęs sportininko karjerą savanorių pajėgų jis tikrai nepamirš.
Olimpietė, daugkartinė Lietuvos čempionė, bėgikė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė, pagarbos vėliavai ir kariškai uniformai išmoko labai anksti - iš šeimos, o šias vertybes sutvirtino mokykloje tapusi Šaulių sąjungos nare.
Taip pat skaitykite: Aktyvus laisvalaikis Pakruojyje
Ieties metikė Liveta Jasiūnaitė savanorės priesaiką davė pernai gruodį. Pirmas susidūrimas su karyba jai patiko, nors imti į rankas galingus ginklus nebuvo jauku.
Imtynininkas Kristupas Šleiva savanoriu tapo 2015-aisiais, kai tik baigė mokyklą ir sulaukė aštuoniolikos. Žinojo, kad imtynininkų jau yra savanorių pajėgose. Kariuomenėje sportininkai labai palaikomi, mes turime lankstų pratybų grafiką.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos: istorija ir dabartis
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) - tai Lietuvos kariuomenės dalis, skirta rengti karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. KASP ištakos siekia Lietuvos sąjūdžio laikus, kai jo organizuojamuose mitinguose tvarkai palaikyti buvo suburti saugos būriai. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Sąjūdžio miestų ir rajonų būstinėse prasidėjo savanorių registracija, kurie vėliau sudarė Lietuvos Respublikos kuriamos krašto apsaugos sistemos darinių pagrindą.
1991 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įstatymą, kuriuo remiantis buvo sukurta ši tarnyba. 1998 m. SKAT pertvarkyta į KASP.
KASP veikia savarankiškai arba kaip sausumos pajėgų dalis sąveikauja su kitomis Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų rūšimis. Per karą KASP daliniai vykdo jiems skirtas gynybos užduotis. Kariais savanoriais priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 m., kurie pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei dorines savybes atitinka rikiuotės kario reikalavimus.
Nuo 1993 m. KASP (iki 1998 m. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba) dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvos kariuomenės ir tarptautinėse karinėse pratybose. Nuo 2004 m. Lietuvos dalyvavimas taikos palaikymo operacijoje Kosove patikėtas KASP kariams. Savanoriai vykdo ir kitas įstatymų numatytas užduotis: palaiko viešąją tvarką masinių susibūrimų vietose, padeda pašalinti nelaimių ir katastrofų padarinius. KASP ugdo visuomenės ir savo karių pilietiškumą bei tautinę savimonę.