Artėjantis trečiadienis Kauno „Žalgiriui“ - ypatinga data. Praeis lygiai dešimt metų nuo istorinio Eurolygos finalo, kuriame kauniečiai įveikė Bolonijos „Kinder“ ir tapo stipriausia Europos krepšinio komanda. Šiame straipsnyje prisimename tą įspūdingą pergalę, nagrinėjame čempioniškos komandos sudėtį ir aiškinamės, kaip susiklostė žaidėjų bei trenerių karjeros po triumfo Miunchene.
Istorinis finalas ir kelias iki jo
1999 m. balandžio 22 d. Miunchene įvyko krepšinio stebuklas. „Žalgiris“, būdamas Eurolygos debiutantas, finale susitiko su tuometine Europos krepšinio флагману - Bolonijos „Kinder“, kurioje žaidė tokios žvaigždės kaip Antuanas Rigodo (Antoine Rigaudeau) ir Predragas Danilovičius. Nepaisant to, „Žalgiris“ nugalėjo varžovus rezultatu 82:74 ir sensacingai iškovojo Eurolygos čempionų titulą. Krepšinio ekspertai vieningai sutarė - „Žalgiris“ žaidė ne tik efektyviai, bet ir nepaprastai gražiai, demonstruodamas „totalinį“ krepšinį.
Jono Kazlausko, tuometinio „Žalgirio“ trenerio, teigimu, labiausiai įsiminė sugrįžimas į Lietuvą po pergalės: „Iš Miuncheno specialiu reisu parskridome į Karmėlavą. Paskui važiavome į miesto centrą. Visą kelią nuo Karmėlavos stovėjo žmonės su ašaromis akyse. Neįsivaizduojamas reginys. Man atrodo, kad tai buvo vienintelis toks krepšininkų sutikimas.“
Kelias iki finalo ketverto taip pat nebuvo lengvas. Pirmame etape „Žalgiris“ iškovojo svarbias pergales prieš Vitorijos „Tau Ceramica“, Po Ortezo „Elan Bearnais“, Varezės, Stambulo bei Saratovo komandas. Antrajame etape žalgiriečiai užėmė pirmąją vietą grupėje, nusileisdami tik Belgrado „Crvena Zvezda“ ir Zagrebo „Cibona“ komandoms. Aštuntfinalyje be didesnių problemų buvo įveiktas Stambulo „Ulker“, o ketvirtfinalyje - Stambulo „Efes Pilsen“, vedamas Tyuso Edney.
Pusfinalyje „Žalgiris“ susitiko su Pirėjo „Olympiacos“ ir užtikrintai nugalėjo rezultatu 87:71, taip užsitikrindamas vietą finale.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Čempionų sudėtis ir kelias į pergalę
1998-1999 m. sezono pradžioje „Žalgiris“ ruošėsi debiutui Eurolygoje. Komandos vadovai prie Lietuvos talentų - Sauliaus Štombergo, Mindaugo Žukausko, Eurelijaus Žukausko, Tomo Masiulio, Dainiaus Adomaičio bei Dariaus Maskoliūno - pakvietė NBA patirties turinčius legionierius - Tyusą Edney, Jiri Zideką bei Anthony Bowie.
Komandos branduolį sudarė:
- Tyusas Edney: Įžaidėjas, tapęs finalo ketverto MVP. Jo greitis ir puikus žaidimo organizavimas buvo raktas į „Žalgirio“ puolimą.
- Saulius Štombergas: Puolėjas, vienas iš komandos lyderių, pasižymėjęs universaliu žaidimu.
- Eurelijus Žukauskas: Vidurio puolėjas, dominavęs po krepšiu.
- Mindaugas Žukauskas: Puolėjas, svarbus komandos rotacijos žaidėjas.
- Tomas Masiulis: Puolėjas, patikimas žaidėjas, pasižymėjęs kova dėl kamuolių.
- Dainius Adomaitis: Gynėjas, svarbus komandos rotacijos žaidėjas.
- Darius Maskoliūnas: Gynėjas, patikimas žaidėjas, pasižymėjęs gynyba.
- Jiri Zidekas: Vidurio puolėjas, svarbus komandos rotacijos žaidėjas.
- Anthony Bowie: Puolėjas, svarbus komandos rotacijos žaidėjas.
- Kęstutis Šeštokas: Gynėjas, jaunas žaidėjas, gavęs nedaug laiko aikštelėje.
- Giedrius Gustas: Gynėjas, jaunas žaidėjas, negavęs laiko aikštelėje.
Treneris Jonas Kazlauskas sugebėjo sukurti komandą, kurioje kiekvienas žaidėjas atliko svarbų vaidmenį. Komandos stiprybė buvo ne tik individualūs talentai, bet ir puikus komandinis žaidimas bei tarpusavio supratimas.
Žaidėjų ir trenerių likimai po triumfo
Po istorinės pergalės „Žalgirio“ žaidėjų ir trenerių keliai išsiskyrė, tačiau daugelis jų liko susiję su krepšiniu. Štai kaip susiklostė jų karjeros:
- Jonas Kazlauskas: Tęsė sėkmingą trenerio karjerą, vadovavo įvairiems klubams ir Lietuvos rinktinei.
- Tyusas Edney: Po metų išvyko į Trevizo „Benetton“, vėliau žaidė įvairiuose Europos klubuose, o karjerą baigė kaip UCLA trenerio asistentas.
- Saulius Štombergas: Žaidė Bolonijos „Virtus“, Vitorijos „Baskonia“, Stambulo „Efes Pilsen“ ir kituose klubuose. Baigęs karjerą, trumpai treniravo „Žalgirį“.
- Eurelijus Žukauskas: Žaidė Bolonijos „Fortitudo“, Pirėjo „Olympiakos“ ir kituose klubuose. Grįžęs į Lietuvą, žaidė „Žalgiryje“ ir „Lietuvos ryte“.
- Mindaugas Žukauskas: Žaidė Liublianos „Olimpija“ ir Italijos klubuose. Baigęs karjerą, tapo Šiaulių klubo direktoriumi.
- Tomas Masiulis: Žaidė Sienos „Montepaschi“ ir Sopoto „Trefl“. Baigęs karjerą, tapo „Žalgirio“ trenerio asistentu.
- Dainius Adomaitis: Žaidė Italijoje ir Lenkijoje. Baigęs karjerą, tapo treneriu, vadovavo Vilniaus „Lietuvos rytui“ ir Lietuvos rinktinei.
- Darius Maskoliūnas: Žaidė Lenkijoje. Baigęs karjerą, tapo treneriu, dirbo Vilniaus „Lietuvos ryte“ ir „Žalgiryje“. Šiuo metu yra Šarūno Jasikevičiaus asistentas „Žalgiryje“.
- Jiri Zidekas: Žaidė Stambulo „Fenerbahce“ ir Madrido „Real“.
- Anthony Bowie: Žaidė Graikijoje ir Rusijoje. Baigęs karjerą, dirbo krepšinio treneriu ir kūno kultūros mokytoju.
- Kęstutis Šeštokas: Žaidė Vilniaus „Lietuvos ryte“ ir kituose klubuose. Baigęs karjerą, užsiima kaimo turizmu.
- Giedrius Gustas: Žaidė įvairiuose Europos klubuose. Baigęs karjerą, dirbo Lietuvos moterų krepšinio lygos direktoriumi.
1999-ųjų „Žalgiris“ ir dabartis: panašumai ir skirtumai
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams, Kauno „Žalgiris“ vėl džiugina savo gerbėjus geru žaidimu Eurolygoje. Daugelis krepšinio specialistų ir sirgalių lygina dabartinę komandą su 1999-ųjų čempionais.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Vienas iš pagrindinių panašumų - treneris. Jonas Kazlauskas 1999 metais buvo jaunas ir perspektyvus treneris, o Šarūnas Jasikevičius šiandien taip pat yra laikomas vienu geriausių jaunosios kartos trenerių Europoje. Abu treneriai sugebėjo suburti komandas, kuriose vyrauja puiki atmosfera ir kiekvienas žaidėjas atiduoda visas jėgas dėl pergalės.
Kitas panašumas - komandos dvasia. Tiek 1999-ųjų, tiek dabartinis „Žalgiris“ pasižymi kovingumu, atsidavimu ir noru laimėti. Nė viena komanda neturi didelių žvaigždžių, tačiau abi komandos sugeba įveikti stipresnius varžovus dėl komandinio žaidimo ir puikaus trenerių darbo.
Vis dėlto, yra ir skirtumų. Šiuolaikinis krepšinis yra gerokai labiau fiziškas ir greitesnis nei prieš du dešimtmečius. Be to, Eurolygos konkurencija yra gerokai išaugusi, todėl pasiekti finalo ketvertą yra daug sunkiau nei 1999 metais.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias