1999 m. balandžio 22-oji diena įrašyta didelėmis raidėmis Kauno „Žalgirio“ istorijoje. Tą dieną klubas pasiekė didžiausią pergalę savo istorijoje - triumfavo Eurolygos finalo ketverte Miunchene. Šis įvykis ne tik įtvirtino „Žalgirio“ vardą Europos krepšinio elite, bet ir įkvėpė visą Lietuvą.
Kelias į Miuncheną: nuo debiuto iki finalo ketverto
1998-1999 m. sezonas buvo „Žalgirio“ debiutas Eurolygoje - stipriausiame Europos klubiniame turnyre. Komandos vadovai prie jaunosios Lietuvos talentų gvardijos (Sauliaus Štombergo, Mindaugo Žukausko, Eurelijaus Žukausko, Tomo Masiulio, Dainiaus Adomaičio bei Dariaus Maskoliūno) pakvietė NBA patirties turinčius legionierius - Tyusą Edney, Jiri Zideką bei Anthony Bowie.
Vadovaujami stratego Jono Kazlausko, žalgiriečiai debiutavo rungtynėse prieš Stambulo „Fenerbahce“ ekipą. Nors „pirmas blynas“ prisvilo (84:99), pirmoji pergalė ilgai laukti nereikėjo - Kauno sporto halėje žalgiriečiai nugalėjo Varezės „Roosters“ ekipą (97:81).
Prispausti prie sienos, Lietuvos čempionai atsispyrė abiem kojomis, palauždami Vitorijos „Tau Ceramica“, Po Ortezo „Elan Bearnais“, Varezės, Stambulo bei Saratovo komandas. Antrajame Eurolygos etape „Žalgiris“ rungtyniavo ne taip užtikrintai, tačiau galutinis rezultatas buvo patenkinantis: nusileista Belgrado „Crvena Zvezda“ bei Zagrebo „Cibona“ komandoms, tačiau grupėje užimta pirmoji vieta.
Aštuntfinalio barjeras J.Kazlausko kariaunai didesnių problemų nesukėlė (pergalė namuose 76:62 ir svečiuose 93:82 prieš Stambulo „Ulker“). Ketvirtfinalyje laukė dar vienas Turkijos klubas - Stambulo „Efes Pilsen“, kurio sudėtyje rungtyniavo garsūs Senojo žemyno veikėjai: Predragas Drobnjakas, Mirsadas Turkčanas, Petaras Naumoski bei Huseyinas Besokas.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Namuose „Žalgiriui“ teko gerokai pavargti dėl pergalės (69:68), tačiau į varžovų aikštelę keliavo neramiomis nuotaikomis. Turkijoje žalgiriečiai žaidė prieš priešiškai nusiteikusią daugiau kaip 10 tūkst. sirgalių minią. Individualų šou surengė „Efes Pilsen“ legionierius P.Naumoski (28 tšk.), tačiau T.Edney dar kartą terorizavo priešininkų gynybą (20 tšk., 10 rez. perd.).
Finalo ketvertas Miunchene: kelias į istoriją
Finalinio ketverto turnyras asocijavosi su neįtikimai gražios pasakos pabaiga. Pusfinalyje „Žalgiris“ dar iki ilgosios pertraukos išsprendė rungtynių baigtį su Pirėjo „Olympiacos“ krepšininkais (87:71), o J.Kazlauskas turėjo retą galimybę pailsinti savo lyderius - nei vienas žalgirietis tame mače nerungtyniavo ilgiau nei 29 minutes.
Komandos, kuri tarytum viesulas įsiveržė tarp stipriausių Senojo žemyno komandų, sėkme tikėjo tik nedaugelis. Prisimindamas 1999 m. finalinį ketvertą, tuometis „Žalgirio“ gynėjas D.Maskoliūnas išskyrė, kad komandos nariai nejautė spaudimo.
Įtampa kauniečių neturėjo slėgti ir prieš lemiamas sezono rungtynes. Kitoje aikštės pusėje išsirikiavo Bolonijos „Kinder“ - tuomet vieną didžiausių biudžetų Europoje turėjusi komanda, kurios sudėtis priminė tikrą žvaigždžių rinktinę: Predragas Danilovičius, Radoslavas Nesterovičius, Alessandro Abbio, Hugo Sconochini bei Antoine‘as Rigaudeau. Tačiau pajėgus Eurolygos čempionų starto penketas slėpė didžiausią ekipos minusą - trumpą atsarginių suolą.
Dar pirmoje rungtynių pusėje J.Kazlauskas panaudojo beveik visus mačui registruotus krepšininkus (nežaidė vienintelis Kęstutis Šeštokas) ir gniuždančios gynybos dėka sugebėjo pasiųsti Italijos čempionus į nokdauną (45:30). Antroji susitikimo pusė prasidėjo „Kinder“ komandos spurtu, kurį įtakojo prancūzas A.Rigaudeau (27 taškai, 5/7 trit.).
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Paskutinis 1998-1999 m. sezono Eurolygos mačas baigėsi „žaliųjų“ pergale (82:74) - „Žalgiris“ išdidžiai galėjo vadinti save stipriausiu Senojo žemyno klubu.
Kauniečius, kaip jau buvo įprasta, į priekį vedė T.Edney (14 taškų, 6 atk. kam., 6 rez. perd.). Jam puikiai talkino A.Bowie (17 taškų), S.Štombergas ir J.Zidekas (po 12 taškų) bei M.Žukauskas (11 taškų).
Čempionų sudėtis ir indėlis į pergalę
1999 m. Eurolygos čempionų sudėtis: Dainius Adomaitis, Darius Maskoliūnas, Anthony Bowie, Tyusas Edney, Giedrius Gustas, Tomas Masiulis, Saulius Štombergas, Mindaugas Žukauskas, Kęstutis Šeštokas, Eurelijus Žukauskas ir Jiri Zidekas.
D.Adomaitis, tuometinis „Žalgirio“ vienas emocinių lyderių aikštėje ir už jos, puikiai prisimena Miuncheno triumfą: „Manau mes į Miuncheną važiavome be jokios įtampos, nes pats patekimas į finalo ketvertą jau buvo didelis laimėjimas.“ Jis neabejoja, kad pergalę prieš 10 metų lėmė puiki atmosfera komandoje ir visų krepšininkų vienybė. „Manau ta visa atmosfera, ta komandos vienybė. Tas darbas, kuri padarė klubo vadovybė ir treneriai - visiškai pasiteisino. Ir net su kaupu. Komanda buvo pradėta formuoti ir burti prieš trejus metus. Buvo sukurtas galima sakyti toks ilgalaikis projektas. Komandoje žaidėme lietuviai, kurie vienas kitą puikiai pažinojome ir rinktinėje, ir „Žalgiryje“. Mes vienas kitą suprasdavome net ne iš pusės žodžio, o iš žvilgsnio. Tuo metu mums pasisekė su užsieniečiais - ir Tyusu Edney, ir Anthony Bowie, ir Jiri Zideku. Ta vyraujanti atmosfera neleido plisti savanaudiškumui. Mus vienijo vienas tikslas - laimėti“, - pasakojo D. Adomaitis.
D.Adomaitis pripažįsta „Žalgirio“ trenerio Jono Kazlausko milžinišką indėlį ir klubo vadovų rodytą rūpestį krepšininkais. „Buvo labai didelis trenerio atliktas darbas ir klubo vadovybės bei vadybos triūsas. Mums niekuo nereikėjo rūpintis, tik savo žaidimu ir viskas“.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Mikroklimatas ir trenerio indėlis
„Kiekviena komanda gali pavydėti to mikroklimato, kuris tuomet buvo "Žalgiryje". Algos nevėluodavo, už kiekvieną pergalę būdavo mokamos premijos. Visi jautėsi lygūs. Kiekvienas galėjo pasakyti savo nuomonę ar patraukti kitą per dantį. Kas tuomet „Žalgirio“ ekipą padarė nenugalima? Tuometis Kauno komandos puolėjas D.Adomaitis užtikrintas - vyriausiasis treneris J.Kazlauskas.
„Treneriui privalu skirti didžiausius nuopelnus. Tai jis iš niekam nežinomų žaidėjų sugebėjo sulipdyti laiminčią komandą. Prie mūsų sėkmės labai daug prisidėjo ir puiki komandos viduje tvyrojusi atmosfera, krepšininkai pasitikėjo vienas kitu“, - į prisiminimus leidosi D.Adomaitis.
Buvusiam komandos draugui buvo linkęs pritarti ir S.Štombergas: „Treneris Jonas Kazlauskas visada reikalaudavo ne individualių šou, o komandinio darbo ir drausmės. Buvome laimingi savo komandoje turėdami Tyusą Edney. Jis sugebėdavo apžaisti kiekvieną varžovą ir taip sukurdavo laisvės visiems kitiems. Tyusas nusipelnė finalo ketverto naudingiausiojo žaidėjo titulo, bet svarbiausia, kad jis niekada nesiekė užgožti komandos draugų“.
Sutiktuvės Lietuvoje ir įamžinimas
Naujai iškepti Eurolygos čempionai Lietuvoje buvo pasitikti daugiatūkstantinės minios, kuri lenkėsi stipriausiai Europos komandai. „Visą kelią nuo Karmėlavos stovėjo žmonės su ašaromis akyse. Neįsivaizduojamas reginys. Man atrodo, kad tai buvo vienintelis toks krepšininkų sutikimas“, - kalbėjo J.Kazlauskas.
Grupė „Žas“ sukūrė legendine tapusią dainą, skirtą „Žalgirio“ triumfui Eurolygoje. Viso šio stebuklo nebūtų be tuometinio „Žalgirio“ savininko, Šabtajaus Kalmanovičiaus.
Balandžio 23-iąją per Eurolygos ketvirtfinalio rungtynių su Stambulo „Fenerbahče“ didžiąją pertrauką įvyko iškilminga čempionų pagerbimo ceremonija, kurios kulminacija tapo tuometinio komandos vyriausiojo trenerio J.Kazlausko marškinėlių pakėlimas į „Žalgirio“ arenos palubę.
Didžiosios pertraukos metu publikos ovacijų laukė legendiniai žalgiriečiai Mindaugas ir Eurelijus Žukauskai, Tomas Masiulis, Dainius Adomaitis, Darius Maskoliūnas, Saulius Štombergas, Kęstutis Šeštokas, Giedrius Gustas, Jiri Zidekas bei trenerių štabas.
„Žalgiris“ šiandien: tradicijų tęstinumas
Nors nuo didžiausios Kauno „Žalgirio“ istorijoje pergalės prabėgo jau 20 metų, daugelį 1999-ųjų Eurolygos čempionų ir dabar matina krepšinis, o du nepamirštamos pergalės kūrėjai ir šiuo metu yra „Žalgirio“ nariai: Darius Maskoliūnas (trenerio Šarūno Jasikevičiaus padėjėjas) ir Tomas Masiulis (taip pat Š.Jasikevičiaus padėjėjas).
D.Adomaitis mato tą patį pergalių alkį tuometiniame ir dabartiniame „Žalgiryje“: „Pagrindinis panašumas yra tas, kad visi komandoje yra alkani. 1999-aisiais labai norėjome patekti į atkrintamąsias, negalvodami labai toli, o dabar labai nori „Žalgiris“ patekti į finalo ketvertą. Ir vėl surinkta komanda alkanų ir sunkiai dirbančių žaidėjų. Visi maksimaliai dirba ir žaidžia itin atsidavę, jiems netrukdo net traumos. Tai yra labai svarbus dalykas“, - pabrėžė D.Adomaitis.
Nuo 1944-ųjų iki šių dienų: „Žalgirio“ istorijos vingiai
Kauno „Žalgiris“ - tai seniausias ir daugiausia įvairių titulų iškovojęs Lietuvos sporto klubas, netgi apžvelgiant visas sporto šakas, ne tik krepšinį. Nors dar nebuvo pasibaigęs Antrasis Pasaulinis karas, bet Lietuvos krepšinį, kuris buvo 1937 ir 1939 metais aukščiausiame pakilime, reikėjo atgaivinti. Lietuvos krepšinio genas niekur nedingsta ir Kauno „Žalgiris“ 1947 metais tapo Tarybų Sąjungos čempionais. Komandai triumfuoti TSRS pirmenybėse iki jų subyrėjimo 1989 metais pavyko penkis kartus (1947, 1951, 1985, 1986, 1987 metais).
Pokario Kauno „Žalgirį“ į pergales vedė Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazimieras Petkevičius. 1962 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo Vytautas Bimba. Titulų laukti reikėjo gana ilgai, kol 1971 metais komandai pavyko iškovoti bronzos medalius. Komandą tuo metų į pergalių kelią vedė Modestas Paulauskas, 1972 metais su sovietų rinktine tapęs olimpiniu čempionu.
1979 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo legendinis Vladas Garastas. Tuo metu jaunajam treneriui iš Biržų krašto reikėjo gelbėti „Žalgirį“ nuo galimo iškritimo iš aukščiausios lygos.
1985 metai prasidėjo „Žalgirio“ stambaus dominavimo eros pradžia. Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius, Sergėjus Jovaiša, vėliau Rimas Kurtinaitis, Algirdas Brazys, Gintaras Krapikas iškovojo viena po kitos taures, tiek Sovietų čempionate, tiek Europoje ar netgi pasaulyje. 1985 metais komanda dalyvaudama Europos taurių laimėtojų turnyre, pasiekė finalą, jame pralaimėdama legendinei „Barselonai“. 1985 metais, visą sezoną „sausai“ nugalėjo Maskvos „CSKA“ ir užsitikrino po labai ilgos pertraukos TSRS čempionato nugalėtojo vardą. Tai pavyko pakartoti ir 1986, ir 1987 metais.
1986 metais, Kauno „Žalgiris“ debiutavo Europos čempionų taurės turnyre, kur finale rezultatu 94-82 turėjo pripažinti Zagrebo „Cibonos“ komandos pranašumą. Tais pačiais metais rugsėjo 15 dieną, „Žalgiris“ laimėjo stambiausią turnyrą pasaulyje - Tarpžemyninę Viljamo Džonso taurę.
1993 metais po sėkmingų Barselonos olimpinių žaidynių, Šarūnas Marčiulionis įkūrė Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Pirmaisiais čempionais tapo Kauno „Žalgiris“. 1994 metais prie klubo vairo stojo Jonas Kazlauskas.
1995-aisiais Arvydo Sabonio kvietimu prie „Žalgirio“ prisijungė verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Atsiradus stabiliam finansavimui, pavykus suburti alkaną Lietuvių ir legionierių komandą 1998 metais, netikėtai Kauno „Žalgiris“ laimėjo Europos taurių laimėtojų taurę.
Pokyčiai po 2000-ųjų
2000 metais Kauno „Žalgirio“ pagyrių metai. Kaip skambiai rašė tuometinė vakarų spauda: „Nuo „Žalgirio“ puotos stalo skaniausius kąsnius susirinko turtingesnės komandos palikdamos tik trupinius. Iš prieš tai buvusios sudėties „Žalgirio“ klube liko vos 4 krepšininkai.
2008 metų spalio mėnuo Kauno „Žalgiriui“ nežadėjo nieko gero. Dėl neefektyvaus klubo valdymo susidarė milžiniška skola buvusiems žaidėjams. Komandos išgelbėtoju tapo V. Romanovas, 2009 metų pavasarį įsigijęs kontrolinį klubo akcijų paketą. 2013 metų pavasarį V. Romanovas paliko „Žalgirį“ su daugiau nei 12 milijonų eurų skola.
2015 metais, Eurolyga su „Žalgiriu“ pasirašė naują 10 metų sutartį. O 2016 metais komandai pradėjus vadovauti Šarūnui Jasikevičiui, galima teigti, jog įžengiame į ketvirtąją klubo epochą.
Eurolygos čempionų keliai po triumfo
- Darius Maskoliūnas: Po čempioniško sezono išvyko į Lenkiją, vėliau grįžo į „Žalgirį“ kaip trenerio asistentas.
- Tomas Masiulis: Likęs „Žalgiryje“ iki 2002 metų, vėliau žaidė Italijoje ir Lenkijoje, o baigęs karjerą tapo treneriu „Žalgirio“ sistemoje.
- Dainius Adomaitis: Vienintelis Lietuvos krepšininkas, išvykęs iš „Žalgirio“ iškart po čempioniško sezono ir negrįžęs. Vėliau tapo treneriu ir Lietuvos rinktinės vyr. treneriu.
- Mindaugas Žukauskas: Vieną sezoną praleido Liublianos „Olimpija“ gretose, o paskui net aštuonis sezonus rungtyniavo Italijos komandose. Baigęs karjerą, tapo „Šiaulių“ klubo direktoriumi.
- Giedrius Gustas: Po „Žalgirio“ klajojo po Europą, o baigęs karjerą dirbo krepšinio vadyboje.
- Saulius Štombergas: Po pergalingo sezono perėjo į Bolonijos „Virtus“ komandą, vėliau žaidė Ispanijoje, Turkijoje, Rusijoje ir trumpam grįžo į „Žalgirį“. Baigęs karjerą, dirbo treneriu „Žalgiryje“, dabar užsiima verslu.
- Eurelijus Žukauskas: Likęs komandoje dar vieną sezoną po pergalės Eurolygoje, vėliau žaidė įvairiose Europos komandose. Grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į politiką.
- Kęstutis Šeštokas: Su „Žalgiriu“ atsisveikino 2000 metais, vėliau žaidė įvairiose Europos komandose. Baigęs karjerą, užsiima kaimo turizmo verslu.
- Tyusas Edney: Naudingiausiu finalo ketverto krepšininku išrinktas T.Edney 1999 metų vasarą iškeitė į Trevizo „Benetton“ aprangą. Baigęs karjerą, grįžo į UCLA ir tapo treneriu.
- Anthony Bowie: Baigęs krepšininko karjerą, dirbo vidurinėse mokyklose krepšinio treneriu bei kūno kultūros mokytoju.
- Jiri Zidekas: Po pergalingo Eurolygos sezono J.Zidekas liko „Žalgiryje“, bet jame žaidė labai trumpai.
tags: #krepsinis #euroligos #cempionainuo #sudetis1999met