Šiame straipsnyje apžvelgiamos Ispanijos ir Lenkijos krepšinio rinktinių rungtynės, atkreipiant dėmesį į svarbiausius statistinius duomenis ir rungtynių eigą. Nuotraukos, darytos Irmanto Sidarevičiaus, užfiksuoja svarbiausias rungtynių akimirkas.
Rungtynių eiga ir statistika
Ispanai aikštelėje dominavo iki didžiosios pertraukos, tačiau po jos lenkai nuosekliai mažino atsilikimą, ir paskutinę rungtynių minutę varžovus teskyrė du taškai. Lenkijos komanda pirmavo tik rungtynių pradžioje: 2:0, 5:4. Įpusėjus pirmajam kėliniui, 10:9 pirmavo ispanai. Po to jie laimėjo atkarpą 8:0 ir atitrūko 18:9. Pirmąjį kėlinį Ispanijos ekipa laimėjo 22:15. Ispanų lyderis Pau Gasolis per pirmąjį ketvirtį surinko 11 taškų. Ispanai 13-ąją min. įgijo 10 taškų persvarą - 29:19, o 19-ąją min. pirmavo 42:25. Po 20 min. kovos komandas skyrė 13 taškų - 44:31. Antrajame kėlinyje ispanus į priekį vedė Chuanas Karlas Navaras (Juan Carlos Navarro). Šį kartą per ketvirtį jis pelnė 11 taškų.
24-ąją min. Ispanijos komanda pirmavo 50:34, o po trijų kėlinių - 61:52. 32-ąją min. lenkai sumažino skirtumą iki 6 taškų - 57:63. Bet netrukus tritaškį pataikė P. Gasolis, du baudos metimus - Ch. K.Navaras ir komandas vėl skyrė dviženklis skirtumas - 68:57. 38-ąją min. lenkai ištirpdė varžovų pranašumą iki keturių taškų - 69:73. Bet po to baudos metimą pataikė Markas Gasolis (Marc Gasol), tritaškį - Ch. K. Navaras ir ispanai, likus žaisti pusantros minutės, atitrūko 77:69. Bet lenkai nenuleido rankų: likus žaisti 1 min. 3 sek., komandas skyrė tik trys taškai - 74:77, o, likus rungtyniauti 17 sek. - tik du taškai - 78:80. Ispanai rungtynių pabaigoje pataikė tris baudos metimus iš keturių ir šventė pirmąją pergalę.
Rezultatyviausi žaidėjai
- Ispanija:
- P. Gasolis: 29 taškai
- Ch. K. Navaras: 23 taškai
- M. Gasolis: 16 taškų
- Lenkija:
- Lukašas Košarekas (Lukasz Koszarek): 19 taškų
- Tomas Kelatis (Thomas Kelati): 18 taškų
- A. Hrycaniuk: 12 taškų
Rungtynių statistika
Ispanija - Lenkija 83:78 (22:15, 22:16, 17:21, 22:26).
Ispanijos rinktinės pranašumai
Meistriškumo lygis skiriasi labai. Ispanija turėtų jungti aukštesnę pavarą šiose varžybose, vos nepridegė siknos jau grupėje ir nemanau, kad išeis į aikštę nenusiteikę ar neįvertinę žaidėjų. Taip, lenkai turi privargusį Gortatą, bet pažiūrėkime po Ispanų krepšiu kas stovi, tai kaip jo ir nelieka.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Kol kas niekam neišsprendžiama Wachynskio problema turi būti sustabdyta būtent šiandiena, kai visi viską išscoutine iki smulkmenų, manau Scariolo bus paruošęs jam kliūčių. Ispanija turi savo vedlį ir aplinkui daugybę puikių metikų ir užbaigėjų, Rudy dar sakyčiau tyli čempionate, kuris iššauna tada kada reikia komandoms.
Lenkijos rinktinės pasirodymas
Lenkai kaip ir neblogai pasirodė grupėje, tačiau buvo varžybų tokių kur galėjo ir viskas susiklostyt kitaip ir jau nematytume mes šiandiena jų, nors varžovai nebuvo tokie kaip B grupėje.
Kontekstas: EuroBasket 2011
Šios rungtynės vyko neatsitiktinai, todėl verta prisiminti 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą ("EuroBasket 2011"), kuris Lietuvai buvo ne tik sporto renginys, bet ir svarbus įvykis, vienijantis tautą ir turintis didelę reikšmę valstybei.
Pasirengimas čempionatui Lietuvoje
Lietuva ruošėsi šiam svarbiam renginiui iš anksto. Dar prieš čempionatą, A. Sabonis lankėsi Slovėnijoje, kur Liublianos „Union” viešbutyje pristatė „EuroBasket 2011“ Slovėnijos ir Balkanų šalių žurnalistams. Pristatymo metu žiniasklaida buvo supažindinta su pasirengimo „EuroBasket 2011“ ypatybėmis ir miestais, kuriuose vyks varžybos.
A. Sabonis taip pat dalyvavo šventiniame Vasario 16-osios priėmime, kurį surengė Lietuvos Respublikos ambasada Slovėnijoje. Vasario 16 dieną A. Sabonis dalyvavo specialiame Slovėnijos krepšinio federacijos projekte „Žaismingas krepšinis“, kurio tikslas - sudominti krepšiniu kuo daugiau vaikų.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Po kelionės į Slovėniją, pirmenybių ambasadorius planavo apsilankyti Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Izraelyje. Šias keliones su „EuroBasket 2011“ organizaciniu komitetu organizavo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.
Čempionato vyksmas ir dalyviai
„EuroBasket 2011“ vyko rugpjūčio 31-rugsėjo 18 dienomis šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
Finalas ir nugalėtojai
37-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato ("Eurobasket 2011") nugalėtoja tapo Ispanijos rinktinė, finale įveikusi Prancūziją rezultatu 98:85. Ispanijos komanda pergalingą pranašumą "susikrovė" antrojoje rungtynių pusėje. Rungtynių pradžioje aikštėje vyko lygi kova, tačiau ispanai greitai perėmė iniciatyvą.
Finalo rungtynių statistika
Ispanija - Prancūzija: 98:85 (25:20, 25:21, 25:21, 23:23)
- Ispanijos rinktinė: Juan Carlos Navarro 27, Pau Gasol (10 atk. kam.) ir Jose Manuel Calderon po 17, Marc Gasol 11, Sergio Llull ir Serge Ibaka (5 blokuoti metimai) po 4, Felipe Reyes ir Victor Sada po 2.
- Prancūzijos komanda: Tony Parker 26, Boris Diaw 12, Joakim Noah 11, Nicolas Batum 10, Mickael Gelabale 8, Kevin Seraphin, Ali Traore ir Florent Pietrus po 4, Charles Kahudi 3, Nando De Colo 2, Andrew Albicy 1.
Ispanijos krepšininkai Europos pirmenybių medalius iškovojo dešimtąjį kartą. Finalą stebėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ispanijos princas Felipė (Felipe). Sidabro medalių laimėtojus prancūzus apdovanojo Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir "FIBA Europa" generalinis sekretorius Naras Zanolinas.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Lietuvos rinktinės pasirodymas
2011 m. Europos čempionate Lietuva iškovojo 5 vietą.
Lietuvos rinktinės statistika
Daugiausia Kęstučio Kemzūros pasitikėjimo sulaukė ir ilgiausiai aikštelėje praleisdavo Simas Jasaitis (vid. 27:16). Nedaug jam nenusileido Rimantas Kaukėnas (25:21) ir Mantas Kalnietis (23:32). Rezultatyviausiai žaidė įžaidėjas M.Kalnietis (11,0 tšk.), tik šiek tiek pranokęs R.Kaukėną (10,9). Jie vieninteliai rinktinėje per mačą surinkdavo dviženklį taškų skaičių. Įdomu, jog S.Jasaitis pirmauja ir pagal atkovotus kamuolius - vid. 5,2 per mačą. Rezultatyvių perdavimų daugiausia atliko įžaidėjai - Š.Jasikevičius (4,6) ir M.Kalnietis (3,8).
Ekonominė nauda Lietuvai
„EuroBasket 2011“ tiesiogines pajamas sudarė 34,8 mln. litų, išlaidas - kiek daugiau nei 32,5 mln. Valstybei, kuri buvo skyrusi mažiau nei pusę čempionatui surengti reikalingos sumos, vien per pridėtinės vertės mokestį sugrįžo 24,2 mln. litų.
Kita statistika
- 90 tiesioginių televizijos transliacijų su Lietuvos įmonių reklama aikštėse, preliminariais skaičiavimais, buvo matomos daugiau nei 180 mln. žmonių visame pasaulyje - iš viso apie 150 šalių ir teritorijų.
- Buvo parduota 158 000 „EuroBasket 2011“ bilietų (t.y. 75 proc. visų rinkoje buvusių bilietų).
- Lietuvoje apsilankė per 20 000 užsienio šalių atstovų.
- „EuroBasket 2011“ surengti padėjo apie 1500 savanorių, kurie buvo atrinkti iš 6000 kandidatų.
- Čempionate buvo akredituota 1300 žiniasklaidos atstovų (200 TV ir radio komentatorių), iš viso išduota per 5300 akreditacijų.
- Arenose buvo įrengta per 3000 darbo vietų.
- Infrastruktūrai įrengti buvo sunaudota daugiau nei 200 km įvairių kabelių.
Lietuvos krepšinio istorijos bruožai
Norint geriau suprasti 2011 m. Europos krepšinio čempionato reikšmę Lietuvai, verta prisiminti Lietuvos krepšinio istoriją.
Krepšinio pradininkai Lietuvoje
Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m.
Dariaus sportinė veikla
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Lietuvos rinktinės pasiekimai iki 2011 m.
Lietuvos rinktinė dalyvavo įvairiuose turnyruose ir pasiekė puikių rezultatų. Tarp svarbiausių pasiekimų:
- 1937 m. Europos čempionatas Rygoje: 1 vieta.
- 1939 m. Europos čempionatas Kaune: 1 vieta.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: bronzos medaliai.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: sidabro medaliai.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: bronzos medaliai.
- 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės: bronzos medaliai.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: 1 vieta.
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: bronzos medaliai.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: bronzos medaliai.
Žaidėjai ir treneriai
Per visą Lietuvos krepšinio istoriją, daug žaidėjų ir trenerių prisidėjo prie rinktinės sėkmės. Nuo 1992 metų Lietuvos rinktinėje žaidė 58 krepšininkai, J.Valančiūnas buvo - 59-as. Kęstučio Kemzūros auklėtiniai pirmauja pagal įmestus taškus ( vid. Į geriausiųjų penketukus Lietuvos rinktinė patenka ir skaičiuojant rezultatyvius perdavimus (2 vieta - vid. 19,3), atkovotus kamuolius (5 vieta - vid. 37,1), o prasčiausiai mūsiškiams sekasi periminėti kamuolius iš varžovų (18 vieta - vid. 4,6), mesti baudas (12 vieta - 74,1 proc.) ir blokuoti metimus (11 vieta - vid.