Lietuva, krepšinio šalis, ne kartą priėmė Europos krepšinio čempionatus. Šiame straipsnyje keliausime per istoriją, prisimindami 1939 ir 2011 metų čempionatus, aptarsime galimą „EuroBasket 2029“ grupės etapo organizavimą Lietuvoje, bei panagrinėsime krepšinio raidą ir jo reikšmę Lietuvai.
Auksinis Tarpukario Krepšinis: 1939 Metų Čempionatas
Pirmasis Europos krepšinio čempionatas įvyko Šveicarijoje. Jį laimėjusi Latvijos rinktinė įgijo teisę organizuoti 1937 m. pirmenybes. Kadangi Rygoje nebuvo tinkamos arenos organizuoti tokio lygio rungtynes, čempionatas vyko tiesiog po atviru dangumi. Lietuva, triumfavusi 1937 m. čempionate, gavo teisę organizuoti 1939 m. čempionatą.
Kauno sporto halė buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - vos 6 mėnesius. Jos pamatai buvo pradėti kloti 1938 m. gruodžio 5 d. FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas teigė, kad Kauno sporto halė yra geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.
Čempionate dalyvavo aštuonios rinktinės, kurios sužaidė po 7 rungtynes. Lietuvai auksą atnešė jau pirmasis mačas su Latvijos rinktine. Įdomu, kad čempionatas truko vos vieną savaitę - gegužės 21-28 d.
Lietuvos rinktinę į pergalę vedė Amerikos lietuviai: Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti. Tuomet dar nebuvo renkamas naudingiausias žaidėjas (MVP), tačiau neabejojama, kad juo būtų pripažintas P. Lubinas. 1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36). Prezidentas Valdas Adamkus gyvai stebėjo ir 1939, ir 2003 m. Lietuvos triumfą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių analizė
Stovimas bilietas į rungtynes kainavo 1,5-2 litus, o sėdimų vietų - 2,5-5 litus. Tarp žiūrovų buvo ir būsimasis prezidentas Valdas Adamkus. Tuomet 12-likametis berniukas lietuvių triumfą stebėjo sėdėdamas ant halės laiptų: „Atvirai pasakysiu, praleidau visas rungtynes toje salėje. Net buvau apleidęs mokymąsi ir ruošimąsi egzaminams. Tai - prisiminimai, kurie išliko iki gyvos galvos. Ir dabar, kai grįžtu į Kauną, irgi pažvelgiu ir su džiaugsmu prisimenu 1939 metų pirmenybes“, - savo prisiminimais LKF rengtame filme „Oranžinė bažnyčia“ dalijasi V. Adamkus.
V. Adamkus yra sakęs: „Lietuvai krepšinis buvo naujas, tačiau galiu pasakyti, kad entuziazmas ir palaikymas buvo lygiai toks pat gyvas ir uždegantis tuo metu“. Simboliška, kad V. Adamkus stebėjo ir 2003 m. Lietuvos triumfą Stokholme.
1939 m. Lietuvos prezidentu buvo Antanas Smetona, o Lietuvoje apytiksliai gyveno 2,9 mln. žmonių. Po triumfo, rugsėjo 1 d., prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos.
„EuroBasket 2011“: Naujas Puslapis Lietuvos Istorijoje
Lietuva norą surengti 2011 m. Europos čempionatą pareiškė dar 2003 m. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) šį norą palaimino 2005 m. Tuo metu Lietuva atrodė kitaip. Šalis buvo ką tik įstojusi į Europos Sąjungą ir NATO struktūras, o vidutinis atlyginimas siekė 1 269 litus (368 Eur). Palyginimui, 1939 m. vidutinis lietuvio atlyginimas siekė 160 litų arba 46 eurus. 2024 m. vidutinė lietuvių alga „prieš mokesčius“ siekė 2110 Eur.
2005 m. Lietuvos prezidento pareigas ėjo Valdas Adamkus, o 2011 m. - Dalia Grybauskaitė. Lietuvoje savo aukso erą išgyveno kompaktiniai diskai ir mygtukiniai mobilieji telefonai.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Dauguma Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų savo namų rungtynes žaisdavo mokyklų arba kultūros centro salėse. Pirmoji moderni krepšinio arena duris atvėrė 2004 m. (tuometinė Vilniaus „Siemens“ arena). Paskelbus, kad Lietuvoje vyks „EuroBasket 2011“ renginys, visoje šalyje pradėtos statyti modernios arenos, kuriose krepšinis žaidžiamas ir šiandien. Tuomet arenos išdygo Šiauliuose (2007 m.), Panevėžyje (2008 m.), Alytuje, Klaipėdoje, Kaune (2011 m.).
2011 m. Europos krepšinio čempionatas buvo pirmasis istorijoje, kuriame dalyvavo net 24 rinktinės. Išsiplėtusi krepšinio geografija prisidėjo ne tik prie šio nuostabaus žaidimo populiarinimo, bet ir natūralizacijos proceso. Mažosios krepšinio šalys, norėdamos būti konkurencingos, į savo gretas pasikvietė pajėgių amerikiečių. 2011 m. natūralizuotą krepšininką savo sudėtyje turėjo daugiau nei pusė čempionato komandų (13), o Makedonijos žygio su Lesteriu Bo McCalebbu priešakyje lietuviai apskritai nenori prisiminti.
2011 m. Europos krepšinio čempionatas pelnytai yra laikomas vienu konkurencingiausių visoje istorijoje, kadangi čia buvo dalinami kelialapiai į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Tuomet į Lietuvą atvyko NBA čempionų žiedą ką tik su Dalaso „Mavericks“ laimėjęs Dirkas Nowitzkis, Ispanijos pasididžiavimas broliai Pau ir Marco Gasoliai, Prancūzijos rinktinės ir San Antonijaus „Spurs“ legenda Tony Parkeris, Europos čempionato MVP Lietuvoje tapęs Juanas Carlosas Navarro ir daugelis kitų. Tie „kiti“ - Joahimas Noah, Borisas Diaw, Nicolasas Batumas, Dannilo Gallinari, Hedo Turkoglu ir dar šūsnis aukščiausios prabos krepšininkų.
Lietuvos rinktinė buvo per milimetrą, kad patektų tarp keturių geriausių Europos čempionato komandų. Tuomet lietuvių viltis į šipulius sudaužė Makedonija, o šis ketvirtfinalis lietuviams iki šiol kelia niūrius prisiminimus. Kaip bebūtų, Kęstučio Kemzūros auklėtiniai rado savyje jėgų - lietuviai rungtynėse dėl 5-8 vietų įveikė Slovėniją, Graikiją ir pačiupo kelialapį į 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atranką.
Nors 2011 m. Lietuva Europos čempionate išsvajotojo medalio neiškovojo, šis renginys dažno tautiečio širdyje užima ypatingą vietą - visa šalies tiesiog alsavo krepšinio, o čempionatą lydintys renginiai lietuviams suteikė galimybę dar giliau pajusti ir išgyventi krepšinio grožį.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Ar Lietuva Pasirengusi „EuroBasket 2029“?
FIBA savo verdiktą dėl 2029 m. Europos čempionato organizavimo planuoja paskelbti 2025 m. gegužę. Lietuvoje geriausiu atveju vyktų tik grupės varžybos, kuriose ir žaistų Lietuvos rinktinė. Nuo 2015 m. taikoma praktika, kai Europos čempionatas vyksta daugelyje šalių. Pavyzdžiui, artėjantis 2025 m. Senojo žemyno čempionatas vyks Lenkijoje, Suomijoje ir Kipre, o finalinis etapas vyks Latvijoje. Tiesa, LKF prezidentas M. Balčiūnas jau patikslino, kad Lietuva 2029 m. siekia surengti ne finalinį etapą, o grupės etapo kovas. Tai reiškia, kad Lietuvoje tikrai nevyks atkrintamosios varžybos, todėl tai iš esmės skirtųsi nuo čempionato, kuris buvo surengtas 2011 m., jau nekalbant apie aptartus tolimuosius 1939 metus.
Kartu su Lietuva kandidatų šalių sąraše - Ispanija, Slovėnija Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai. Čempionato formato keisti neplanuojama - jame ir toliau dalyvautų 24 rinktinės. Į finalines 2029 m. kovas, pasak šaltinių, taikosi Graikija.
LKF prezidentas M. Balčiūnas sakė: „Mūsų darbas toks - daryti viską, kad krepšinis augtų, stiprėtų, o renginiai - viena iš priemonių. Matome, kokį indėlį turėjo 2011-ųjų čempionatas, kokia infrastruktūra iškilo. Dabar formą turime paruoštą, reikia turinio, o turinys yra renginiai.“ LKF vadovas atskleidė, jog Lietuva nepretenduotų surengti finalinių čempionato kovų. Pagal planą, čia vyktų tik vienos iš grupių kovos.
„Grupės varžybos yra tas formatas, kurį mes labai kokybiškai įgyvendintume su labai logiškomis valstybės investicijomis. 3 mln. eurų - visiškai atsiperkanti valstybės investicija pagal šalies dydį, finansines galimybes. Kaip tik į tokį renginį mes ir galime pretenduoti, nes finalinis etapas prideda virš 3 mln. eurų išlaidų vien teisėms ir tai jau labai dideli pinigai. Šitą suprasdami, pastaruosius tris mėnesius labai intensyviai dirbame“, - sakė M. Balčiūnas. Jis pridūrė, kad 3 mln. eurų kainuotų vien teisė surengti grupės kovas Lietuvoje, o organizacinės išlaidos siektų dar apie 1,5 mln., tad iš viso pirmenybių organizavimas atsieitų apie 4,5 mln. eurų.
M. Balčiūno teigimu, finalinio etapo rengimas - kiek per didelis kąsnis. „Adekvačiai vertiname situaciją, žinau valstybės, savivaldybių biudžetus, investicijos ir grąžos santykį. Kai turi penkerias garantuotas rungtynes namų, gali modeliuoti pajamas. Einame į garantuotą reikalą, kuris būtų subalansuotas visomis prasmėmis. Finalinis etapas? Jį jau turėjome, įrodinėti nėra ką“, - 2011-uosius prisiminė LKF vadovas.
M. Balčiūnas pasakojo, kad FIBA pranešė apie situaciją Lietuvoje, kur vyksta naujos vyriausybės formavimas, tačiau neabejoja, kad naujieji vadovai palankiai žiūrės į tokią galimybę.
Lietuvą į priekį vestų jau šiame tūkstantmetyje gimę krepšininkai. Tikėtina, kad po penkerių metų Lietuvos rinktinės lyderiais galėtų būti šiandien dar tik savo profesionalų kelio pradžioje esantys Matas Buzelis ir Kasparas Jakučionis. Geriausiam Lietuvos krepšininkui Domantui Saboniui 2029 m. bus 33-eji.
2029 m. Lietuva pasitiks su nauju šalies prezidentu, nauju Seimu, naujais atlyginimų vidurkiais ir dar labiau išaugusia dirbtinio intelekto įtaka. 1939 ir 2029 Europos čempionatą skiria 90 metų ir begalė istorijos turbulencijų, o krepšinis išlieka vienu pagrindinių tiltų, galinčių sujungti skirtingų tūkstantmečių Lietuvos kartas.
Lietuvos Krepšinio Žvaigždės: Nuo Sabonio Iki Valančiūno
Arvydas Sabonis 2011 metais tapo pirmuoju į Jameso Naismitho Šlovės muziejų (dar žinomą NBA Šlovės muziejaus vardu) įtrauktu lietuviu. Po trejų metų tokio pat pripažinimo sulaukė jo buvęs komandos draugas Š. Marčiulionis. Krepšinio išradėjo Naismitho vardu pavadintas muziejus yra įsikūręs Springfildo mieste Masačiusetso valstijoje. A. Sabonis tapo tik šeštuoju europiečiu ir aštuntuoju užsieniečiu apskritai, įtrauktu į Šlovės muziejaus narius.
Padėkojęs savo artimiausiems žmonėms, A. Sabonis dėkojo publikai. 2014 metais ant tos pačios scenos lipo ir Š. Marčiulionis. Š. Marčiulionio padėkos kalba buvo kur kas ilgesnė ir spalvingesnė. Būdamas pirmasis lietuvis ir vienas pirmųjų europiečių NBA, Š. Marčiulionis nuo 1989 metų rungtyniavo stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje.
Šiame dešimtmetyje abi Lietuvos krepšinio žvaigždės buvo įtrauktos ir į FIBA Šlovės muziejų. A. Sabonis į jį pateko 2010, o Š. Marčiulionis - 2015 metais.
2011-ieji buvo J. Valančiūno metai. J. Valančiūną pasirinko penktuoju šaukimu, kuris tada priklausė Toronto „Raptors“. Prieš biržą jis buvo sietas su Klivlando „Cavaliers“, turėjusią ketvirtąjį šaukimą, tačiau ši šaukimu aukščiau pasirinko Tristaną Thompsoną. Toje pat biržoje savo pavardę išgirdo ir Donatas Motiejūnas, kuris buvo pakviestas 20-uoju šaukimu.
Dešimtmečio Įvykių Apžvalga: Nuo 2011 Iki Šių Dienų
Svarbiausias šio dešimtmečio Lietuvos įvykis persipina su pirmuoju šio amžiaus dešimtmečiu. 2011 metų Europos čempionate pirmą kartą dalyvavo 24 rinktinės, padalytos į keturias grupes. Pirmojo etapo kovos vyko Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje, antrojo - Vilniuje, o atkrintamosiose varžybos - Kaune, 15,5 tūkst. žiūrovų talpinančioje „Žalgirio“ arenoje. Į čempionatą buvo parduotas rekordinis tiems laikams bilietų skaičius (158 tūkst.), šalyje, skaičiuojama, apsilankė 20 tūkst. užsienio turistų. Tai buvo neeilinis čempionatas ir pagal žiniasklaidos dėmesį rinktinei. Daugybė kamerų ir žurnalistų sekė kiekvieną žaidėjų ir trenerių žingsnį nuo pirmosios treniruočių stovyklos dienos, specialiai apie rinktinę buvo kuriamas ir dokumentinis filmas. Po sėkmingo 2010 metų pasaulio čempionato į nacionalinę komandą sugrįžo pripažinti veteranai - Š. Jasikevičius, R. Kaukėnas, D. Songaila. Kita vertus, dar iki čempionato treneriui K. Kemzūrai galvą skaudėjo dėl traumų. 2011 metų vasario pradžioje kelio menisko traumą patyrė L. Kleiza, o po poros mėnesių kelio raiščius nusitraukė J. Mačiulis. 2011 metų Europos čempionatas lietuviams įsimins dėl apmaudaus pralaimėjimo ketvirtfinalyje. Likus žaisti mažiau nei dvi minutes mūsiškiai pirmavo 65:61, tačiau Bo McCalebbo dvitaškis sumažino skirtumą perpus, o po apmaudžios D. Songailos klaidos makedonai persvėrė rezultatą.
Šis pralaimėjimas per kelias valandas išliejo daugiau lietuvių ašarų, nei iki tol kada nors istorijoje per tokį trumpą laiką.
Lietuvos rinktinės pasirodymas 2011 m. Europos čempionate visada bus prisimenamas su širdgėla, tačiau tai, kas buvo padaryta dėl šių pirmenybių, Lietuvos krepšiniui nešė, neša ir neš dividendus dar ne vienus metus.
Nacionalinė Lietuvos rinktinė du kartus šį dešimtmetį buvo per žingsnį nuo aukso medalių. 2013 metais prireikė mažo stebuklo, kai pirmojo etapo lemiamose rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina Lietuvos rinktinė netikėtai atsidūrė 16 taškų duobėje. Mūsiškiai galėjo pralaimėti iki 9 taškų ir juos traukti ėmėsi L. Kleiza. Po šio sudėtingo laimėjimo sekė užtikrintos pergalės prieš Prancūzijos, Belgijos ir Ukrainos rinktines. Ketvirtfinalyje J. Valančiūnas sužaidė vienas geriausių rungtynių per karjerą nacionalinėje komandoje. Vidutiniškai po 11,4 taško čempionate pelnydavęs L. Kleiza buvo išrinktas į simbolinę pirmenybių komandą. Pirmajame etape, vykusiame Rygoje, J. Mačiulis surengė vieną įspūdingiausių visų laikų Lietuvos rinktinės pasirodymų, į Gruzijos rinktinės krepšį įmesdamas 34 taškus, atkovodamas 6 ir perimdamas 4 kamuolius. „Manau, kad šita komanda, žinant, kaip viskas klostėsi, pasiekė daug. Gaila tik, kad finalas nepavyko“, - sakė J. Kazlauskas. Du lietuviai, J. Mačiulis ir J. Valančiūnas, pateko į geriausių čempionato žaidėjų penketą.
2018 metų balandžio 26-oji Kaune buvo smagi diena. Galbūt net pati smagiausia šį dešimtmetį. Š. Jasikevičiaus treniruojamas Kauno „Žalgiris“ po 19 metų pertraukos vėl prasibrovė į Eurolygos finalo ketvertą. Tai buvo pirmas toks „Žalgirio“ pasiekimas nuo 1999 metų.
Bronza 2010 m. Pasaulio krepšinio čempionate. Tame čempionate Lietuvos neturėjo būti. Tai buvo pavadinta vardiniais kvietimais, tačiau už juos reikėjo susimokėti. Lietuviai susimokėjo mokestį, gavo vardinį kvietimą, o visa kita… istorija. Niekas Lietuvoje netikėjo, kad ta 2010 metų rinktinė gali ką nors skambaus nuveikti. Po ankstesniojo čempionato buvo atsisveikinta su treneriu Ramūnu Butautu ir nacionalinės komandos stratego vietą užėmė Kęstutis Kemzūra.
R. Kurtinaičio treniruojama komanda apie save garsiai Lietuvai ir Europai paskelbė 2008 metais, kai Italijos mieste Kietyje tapo Europos U16 čempionais. Finale čekai buvo sutriuškinti 75:33, o liaunas centras iš Utenos, J. Valančiūnas, buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. Po poros metų, 2010-asiais, JV su kompanija jau kėlė susižavėjimo bangas „Siemens“ arenoje, kur Lietuvos U18 rinktinė triumfavo Europos jaunių čempionate. Finale, stebint 11 tūkst. žiūrovų, buvo palaužti lenkai su Mateušu Ponitka priešakyje. Vidutiniškai po 19,4 taško, 13,4 atkovoto kamuolio ir 2,7 bloko rinkęs J. Valančiūnas vėl buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
2017 m. gruodžio 11 dienos vakarą Lietuvos internetą sudrebino žinia, kad bene garsiausia JAV krepšinio šeima, Ballai, derasi su Prienų-Birštono „Vytauto“ komanda dėl kontrakto jaunėliui LaMelo ir antrajam sūnui LiAngelo. Vos po poros valandų paskelbta, kad abi pusės savo bendradarbiavimą įtvirtino parašais. Kai 2018 m. sausio pradžioje Ballai nusileido Vilniaus oro uoste, juos pasitiko tokia žurnalistų minia, tarsi būtų atskridusios kelios roko grupės.
tags: #krepsinis #lietuva #hercogovina