1939 m. gegužės 21-28 d. Kaune vyko trečiasis Europos vyrų krepšinio čempionatas, tapęs svarbiu įvykiu Lietuvos sporto istorijoje. Šis čempionatas ne tik padėjo Lietuvai dar kartą įsitvirtinti kaip krepšinio valstybei, bet ir atspindėjo to meto politines ir socialines realijas.
Pasiruošimas čempionatui
Lietuvos krepšinio rinktinė ruoštis trečiajam Europos čempionatui pradėjo anksti, net anksčiau negu buvo pradėta statyti Kauno sporto halė. Iki čempionato pradžios dar buvo likę pusė metų, o rinktinė 1938 metų lapkričio 4 dieną jau surengė pirmąją treniruotę. Kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas (ši institucija tuo metu atliko dabartines Lietuvos krepšinio federacijos funkcijas) sudarė dvidešimties kandidatų sąrašą ir treneriu paskyrė 1937 metų Europos čempioną Feliksą Kriaučiūną. Jis po antrojo Europos čempionato buvo išvykęs į JAV, bet grįžo į Lietuvą per 1938 metų vasarą vykusią Tautinę olimpiadą ir liko gyventi Kaune. Trenerio padėjėju buvo paskirtas 1936 metų olimpinis čempionas Pranas Lubinas, Lietuvoje irgi likęs po Tautinės olimpiados. Kaip ir dar vienas visą 1938-1939 metų sezoną Lietuvoje praleidęs ir Kauno klubuose žaidęs Amerikos lietuvis Mykolas Ruzgys. Po Naujųjų metų prie rinktinės prisidėjo ketvirtas lietuvių kilmės amerikietis Balys Giedraitis. Deja, jis kovo mėnesį per Lietuvos čempionato rungtynes patyrė sunkią traumą ir žemyno pirmenybėse dalyvauti negalėjo. Užtat pavasarį rinktinė sulaukė naujo pastiprinimo iš JAV - likus kelioms savaitėms iki Europos čempionato į Kauną atvyko Juozas Jurgėla ir Vytautas Budriūnas. Jiedu Lietuvoje nebuvo naujokai - Kauno klubams atstovavo visą 1937-1938 metų sezoną. Tad per trečiąsias žemyno pirmenybes Lietuvos rinktinės sudėtyje buvo net penki lietuvių kilmės amerikiečiai.
Rinktinei ruošiantis nepavyko išvengti ir nesklandumų. 1939 metų sausio 14 dieną iš vyriausiojo trenerio pareigų oficialiai atsistatydino F.Kriaučiūnas. Tikrosios šio įvykio priežastys ir visos detalės nėra žinomos, bet Kauno spauda tai aiškino F.Kriaučiūno nesutarimais su Krepšinio komiteto vadovais. F.Kriaučiūnas buvo žinomas ne vien kaip puikus krepšininkas, bet ir kaip labai santūrus ir korektiškas žmogus, todėl žiniasklaida dėl jo atsistatydinimo kaltino vieną pusę - Krepšinio komitetą. Pasitraukus F.Kriaučiūnui vyriausiojo trenerio pareigas perėmė P.Lubinas.
Ruošdamasi čempionatui Lietuvos komanda sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Abejos įvyko dar žiemą, o lietuvių varžovai buvo tradiciniai: latviai ir estai. Šios dvikovos privertė sunerimti, nes latviams Rygoje buvo pralaimėta 18:29, o estai Kaune nugalėti tik 20:18. Kita vertus, per šias rungtynes nežaidė P.Lubinas, tuo metu į Lietuvą dar nebuvo atvykę J.Jurgėla ir V.Budriūnas.
Kauno sporto halė - modernumo simbolis
Čempionato globėju tapo prezidentas Antanas Smetona. Nepaisant sunkios politinės ir ekonominės situacijos, buvo pastatyta Kauno sporto halė. Būtent tą dieną duris atvėrė ir legendinė Kauno sporto halė. Tarptautinei krepšinio federacijai nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, mūsų šalis tinkamai pasiruošti itin reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui turėjo nedaug laiko. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Garbės komitete buvo aukščiausi šalies vadovai - Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Jonas Černius, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai. Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Statybos dalyviams buvo padovanoti bilietai į Europos čempionato rungtynes (jie buvo gana brangūs: sėdimoji vieta kainavo nuo 2,5 iki 5, o stovimoji - nuo 1,5 iki 2 to meto litų). Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Dalyviai ir atmosfera
Deja, dėl pasikeitusios Europoje politinės padėties, į čempionatą 1939 m. gegužę atvyko tik aštuonios rinktinės. Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai.
Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo.
Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą. Ten jos buvo apgyvendintos. Į čempionato atidarymą pavėlavo atvykti Suomijos delegacija. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiaisׅ“. O štai apie mūsų šiaurinius kaimynus latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“. Čempionate teisėjavo arbitrai iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vengrijos.
Lietuvos rinktinės sudėtis
Lietuvos rinktinę sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys. Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui (iš viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo atvykę penki žaidėjai) - F. Kriaučiūnui. 1937-ųjų čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939-ųjų čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P. Lubinas.
Čempionato atidarymas
Gegužės 22 d. numeryje „XX amžius“ pateikė gana išsamų reportažą apie čempionato atidarymą (tekstas sutrumpintas): „Vakar iškilmingai atidarytos III Europos krepšinio pirmenybės naujoje krepšinio halėje. Jau prieš 17 val. halė pilna žmonių. 17 val. 10 min. atvyksta Respublikos Prezidentas. Jį ir kitus aukštus svečius sutinka tautiškais rūbais apsirengusios tautiškų šokių šokėjos. Dekanas Kapočius atlieka halės pašventinimo apeigas. Policijos orkestras sugroja „Marija, Marija“. Po akimirksnio pertraukos pasigirsta parado maršas. Aikštėn įžygiuoja parado vedėjas Vabalas, už jo - teisėjų kolegija ir krepšininkai su vėliavomis šia tvarka (pagal prancūzų abėcėlę): Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. Už jų pasirodo ir šios dienos labiausiai laukiamo programos punkto išpildytojos - lenkaitės ir lietuvaitės. Suomių nematyti - atvyko tik vakare. Visos ekipos sustoja prieš garbės tribūną. Pono Prezidento kalba pirmenybės atidaromos. Prieš garbės tribūną įvyksta ekipų prisistatymas. Ekipai prisistatant, grojamas tos valstybės himnas. Ypač šiltai publika sutinka estus, prancūzus, o mūsiškiams pasirodžius kyla didžiausia plojimų audra. Maršas, ir visi iš aikštės išeina. Prasideda tautiški šokiai. Alytaus gimnazijos mergaitės šoka „Kepurinę“. Muziką armonika išpildo viena iš pačių šokėjų. Toliau „Rugelius“ šoka Kaišiadorių gimnazija, „Kepurinę“ - Utenos gimnazija, „Dvylekį Jonelį“ - Skuodo gimnazija, „Pipirinį“ - Kauno VI gimnazija, „Sadutę“ - Biržų gimnazija ir stilizuotą polką - Ukmergės gimnazija. Labai susišokusios pasirodo skuodiškės, o geriausiai patinka publikai ir ypač užsieniečiams krepšininkams stilizuota polka.“
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.
Čempionato eiga ir rezultatai
Gegužės 22 dieną per pirmąsias Europos čempionato rungtynes į Kauno sporto halės aikštę įbėgo kitokia Lietuvos rinktinė - daug stipresnė. Ir tai buvo įrodyta per septynias Lietuvoje vykusio turnyro dienas.
Lietuva - Latvija: įtempta kova
Lietuvos krepšininkai kaip pirmenybių šeimininkai turėjo teisę pasirinkti, su kuo nori žaisti paskutinę varžybų dieną. Lietuviai nusprendė desertui palikti dvikovą su italais, su kuriais kovojo ir kuriuos nugalėjo 1937 metų Europos čempionato finale. Kita tvarkaraščio dalis buvo sudaroma traukiant burtus, o jie lėmė, kad jau pirmajame ture Lietuvos rinktinei reikėjo išbandyti jėgas su kaimyne ir nuolatine varžove Latvija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent šis mačas, o ne Lietuvos ir Italijos rungtynės buvo tikrasis čempionato desertas.
Lietuvos komanda pelnė pirmąjį rungtynių tašką (baudą įmetė Artūras Andrulis), o po kelių minučių jau pirmavo 6:1. Sporto halę sausakimšai užpildę sirgaliai nujausdami sėkmę pašėlo iš džiaugsmo, tačiau švęsti dar buvo per anksti. Latviai ne tik greitai pavijo mūsiškius, bet ir laimėjo pirmąjį kėlinį 17:15. Antrajame kėlinyje virš Lietuvos rinktinės pradėjo telktis dar tamsesni debesys. Latviai surengė kelias sėkmingas atakas ir nutolo 27:21. Likus žaisti apie 30 sekundžių latvis Alfredas Krauklis įmetė baudą ir jo komanda atsidūrė priekyje 36:35. Vis dėlto per likusią pusę minutės kamuolys buvo pristatytas P.Lubinui ir jis užbaigė ataką pergalingu metimu. Latviams dar vienam atsakui laiko neliko. Rungtynės baigėsi rezultatu 37:36.
Kitos rungtynės ir įtikinamos pergalės
Po sunkios pergalės prieš Latviją, Lietuvos rinktinė įrodė savo pranašumą prieš kitas komandas.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
- Lietuva - Estija 33:14. „Iš tiesų, tai greičiau atrodė draugiškos, eilinės tarpvalstybinės rungtynės, o ne Europos pirmenybių kova, kurioje buvo daug kas lemiama“, - nusistebėjo „Lietuvos aidas“, kai lietuviai be didelio vargo ir didelės įtampos įveikė kitus gerai pažįstamus varžovus estus.
- Lietuva - Lenkija 46:18. „Toks žaidimas, kokį vakar sukūrė mūsų rinktinė, galima visai drąsiai vadindti klasišku. Užvakar lenkų rodytas prieš prancūzus judrumas, staigūs perbėgimai ir jautrūs mėtymai - viskas buvo suvaldyta nepaprastai tankaus mūsiškių dengimo. Dengimas yra kaip tik pagrindinė mūsų ekipos stiprybė. O puolamieji veiksmai mūsų rinktinėje buvo tiesiog neatginami. Visa buvo daroma labai greiat, bet kartu apdairiai ir tiksliai, deriniai pinti staigūs, ir dėl to progų taškamsdaryti buvo apsčiai. Labai gaila, kad vakar mūsiškiams gerokai nesisekė mėtyti“, - po lietuvių pergalės trečiojo turo rungtynėse su lenkais pagyras žarstė „Lietuvos aidas“.
- Lietuva - Prancūzija. Tačiau visi būgštavimai buvo išsklaidyti per kelias pirmąsias minutes ir Lietuvos rinktinė Kauno sporto halėje šventė dar vieną įtikinamą pergalę. Lietuvos komanda jau mačo pradžioje nurūko į priekį 9:2, po to 17:4, pirmąjį kėlinį laimėjo 23:6 ir ramiai galėjo leisti į aikštę atsarginius. „Ne, tai buvo kažkas nepaprasta!“, - įveikus prancūzus žodžių komptimentams pritrūko „Lietuvos aidas“.
- Lietuva - Vengrija 79:15. Penktąją čempionato dieną Kauno sporto halėje susirinko neįprastai mažai žiūrovų - Lietuvos ir Vengrijos rinktinių rungtynes stebėjo vos apie 7,5 tūkstančio žmonių. Krepšinio aistruoliai taip įprato prie pergalių prieš stipriausias Europos komandas, kad viena autsaiderių Vengrijos rinktinė jiems jau nebuvo rimtas dirgiklis.
- Lietuva - Suomija 112:9. Kad lietuviai nugalės suomius, niekas neabejojo. Prieš šias rungtynes vienintelis klausimas buvo ar Lietuvos rinktinė leis pailsėti lyderiams, ar žais geriausios sudėties ir sieks rekordų.
- Lietuva - Italija 48:15. Kai čempionato šeimininkai nusprendė paskutiniame ture žaisti su italais, jie tikriausiai negalvojo, kad šios rungtynės jau nieko nelems. Tačiau atsitiko būtent taip - svarbiausias klausimas buvo atsakytas dar šeštajame ture, kuriame Latvijos rinktinė po pratęsimo nusileido Estijai ir nuo varžybų lyderės, nė sykio nesuklupusios Lietuvos ekipos atsiliko dviem taškais.
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27.
Suomijos rinktinės pasirodymas
Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1.
Čempionato pabaiga ir reikšmė
Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.
A. Smetonos dovana
Iškart po šių rungtynių, paskutiniųjų čempionate įvyko varžybų uždarymas. Trečiojo Europos čempionato nugalėtojams Lietuvos krepšininkams buvo įteikta Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įsteigta dovana - sidabrinė, gintarais papuošta kraičio skrynia. Antrąją vietą užėmusiems latviams atiteko Švietimo ministro, trečiąją vietą iškovojusiems lenkams - Kauno burmistro, ketvirtoje vietoje likusiems prancūzams - Kūno kultūros rūmų direktoriaus dovana. Birželio 8 dieną sporto halėje stebint keturiems tūkstančiams krepšinio aistruolių Europos čempionai buvo pagerbti dar kartą. Jiems buvo įteiktos asmeninės A.Smetonos dovanos - vardiniai laikrodžiai, kitų organizacijų, įmonių ir pavienių asmenų dovanos.
Galutinė rikiuotė
Galutinė rikiuotė: 1. Lietuva, 2. Latvija, 3. Lenkija, 4. Prancūzija, 5. Estija, 6. Italija, 7. Vengrija, 8. Suomija.
Rezultatyviausi žaidėjai
Rezultatyviausi žaidėjai: 1. H.Veskila (Estija) - 116, 2. V.Šmitas (Latvija) - 108, 3. P.Lubinas (Lietuva) - 96, 4. V.Melderis (Latvija) - 89, 5. F. Decuyper (Prancūzija) - 74.
Čempionato reikšmė
Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu ayžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad ši titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo. Tikėtina, kad Lietuva XX a. dar ne kartą būtų tapusi Europos krepšinio čempione ar laimėjusi prizinių vietų, bet triumfu 1937 m. prasidėjęs ir 1939-aisiais tęsęsis lietuvių pergalingas maršas nutrūko 1940 m. kartu su valstybės nepriklausomybe.
Krepšinio populiarumas Lietuvoje
Krepšiniui, kaip antrajai Lietuvos religijai, įsitvirtinti neprireikė daug laiko. Pirmieji žingsniai buvo žengti apie 1921 m. Kitais metais pasirodė ir pirmoji knygelė apie krepšinį. 1922 m. lapkričio 23 d. sužaistos pirmosios oficialios varžybos. Netrukus pradėjo vykti reguliarūs Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai. Po kelerių metų buvo žengta ir į tarptautinę areną. Pirmaisiais lietuvių varžovais tapo Latvijos vyrų komanda. Deja, jiems buvo pralaimėta 20:41 ir 12:47. Tuo metu taip staiga išaugęs susidomėjimas šia sporto šaka ėmė blėsti, jį užgožė futbolas. Tokia padėtis tęsėsi iki 1934 m., kuomet buvo atidaryti Kūno kultūros rūmai. Juose buvo įrengta daugiafunkcinė sporto salė. Tais pačiais metais Lietuva pasiprašė priimama į FIBA (Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją). Po truputį krepšinis pradėjo atgauti prarastas pozicijas. Tačiau rezultatai tarptautinėje arenoje (1935 m. pralaimėtos trečiosios varžybos Latvijai - 10:123) rodė, kad dar daug ką reikia nuveikti. Padėtį radikaliai pakeitė 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvykę JAV lietuviai ir 1936 m. į šalį atvažiavęs Berlyno olimpiados čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas. Amerikos lietuvių įtakoje Lietuvos krepšinis pradėjo ženkliai tobulėti. 1937 m. Latvijos sostinėje Rygoje įvyko antrasis Europos krepšinio čempionatas. Jame pakviesta dalyvauti ir Lietuva, jos galimybės tuo metu buvo labai miglotos. Jau pirmosiose rungtynėse, daug kam netikėtai, rezultatu 22:20 buvo nugalėta viena iš favoričių - Italija. Ši pergalė tapo pirmąja tarptautinėje arenoje - po buvusių penkių iš eilės nesėkmių prieš Latviją. Kartu ji įkvėpė ir tolesniems žygiams: viena po kito buvo nugalėtos dar trys rinktinės ir finale vėl susitikta su Italija. Šiose varžybose ir vėl geriau sekėsi lietuviams, tačiau varžybų pabaigoje, rezultatui esant 24:23 Lietuvos naudai, italai net tris kartus galėjo baudos metimais išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo. Tokiu būdų visiškai netikėtai Europos čempione tapo Lietuva. Negana to, 1938 m. Lietuvos krepšininkės laimėjo Europos sidabrą. Šalis per trumpą laiką tapo krepšinio valstybe.
Lietuvos ir Latvijos santykiai krepšinio aikštelėje
Ilgą laiką po krepšiu Europoje dominavo latviai - jie tapo pačiais pirmaisiais žemyno čempionais, o Lietuvos krepšininkus triuškino nepadoriu taškų skirtumu: 1935 m. 123:10, 1936 m. 60:6. Todėl, kai 1937 m. antrasis Europos krepšinio čempionatas buvo rengiamas Rygoje, favoritai buvo aiškūs. Ir tai nebuvo lietuviai. Kaip prisiminė Lietuvos krepšinio rinktinės narys Leonas Baltrūnas, užsienio komandos buvo sutiktos su orkestrais ir apgyvendintos centre, o lietuvių Rygos stotyje nepasitiko nė vienas oficialus čempionato atstovas, komanda buvo apgyvendinta tolimesniame viešbutyje. Rygos laikraštis „Sporto pasaule“ Lietuvos krepšininkams prognozavo pačią paskutinę vietą. Todėl kai lietuviai vieną po kito įveikė visus varžovus, tarp jų - ir Lenkijos rinktinę, žaidimas dėl tuomečių šalių tarpusavio santykių buvo labai šiurkštus ir į viršų iškėlė Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įteiktą dovaną - didelę sidabrinę lėkštę, ir niekas dar nežinojo, kad netrukus ši lėkštė išprovokuos rimtą diplomatinį dviejų Baltijos sesių konfliktą. Kaip rašo Leonas Karaliūnas knygoje apie čempionatą Rygoje, lietuviai po pergalės keletą dienų praleido Latvijos sostinėje ir 1937 m. gegužės 9 d. traukiniu išvyko į džiūgaujančią Lietuvą. Tik traukinyje komanda pastebėjo, kad nepasiėmė K. Ulmanio įteiktos lėkštės - ją čempionai netyčia paliko viešbučio kambaryje. Vienas delegacijos narių E. Racevičius skubiai išlipo iš traukinio Jelgavos stotyje ir kitu traukiniu grįžo į Rygą. Po kelių valandų pasiekęs viešbutį čia jau rado įsiplieskusį skandalą - viešbučio darbuotojai apie prezidento dovaną pranešė Latvijos krepšinio atstovams, o šie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti jiems. Laiku pasirodęs E. Racevičius atsiėmė lėkštę ir pirmu traukiniu išvyko į Kauną. Tačiau latviai jautėsi įžeisti ir per atstovybę liepė pasiaiškinti. Paminėta ir tai, kad nesulaukusi deramo paaiškinimo Latvija nutrauks diplomatinius santykius su Lietuva. Lietuvos atstovai atsiprašė už šį incidentą, o spaudoje pasirodė labai teigiamas straipsnis apie Latvijoje rengtą čempionatą. Šį kartą krizę pavyko sėkmingai užgesinti.
Tačiau krepšinis kaimynėms vėl pakišo koją lygiai po dvejų metų ir šį kartą reikėjo kur kas kūrybiškesnių sprendimų latvių nusivylimui numalšinti. 1939 m. trečiasis Europos krepšinio čempionatas pagal taisykles vyko nugalėtojų šalyje - Lietuvoje, naujojoje Kauno sporto halėje Ąžuolyne. Kaip prisiminė tuometės rinktinės narys Eugenijus Nikolskis, krepšinio lygis nuo 1937 iki 1939 m. Europoje nepaprastai pakilo. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis Lietuvos ir Latvijos komandų mačas, kurį lietuviai laimėjo vos vieno taško skirtumu 37:36. Latvijos komanda tikrino rungtynių laiką, o vėliau parašė skundą, kad žaidėjai buvo apstumdyti. Po šių rungtynių Lietuvos ir Latvijos santykiai taip paaštrėjo, kad buvo atšauktos tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės rungtynės. Visgi Europos čempionais antrąkart tapo lietuviai, o sidabras atiteko latviams. Siekiant numalšinti aistras, buvo įsteigtas specialus prizas - Latvijos komanda pripažinta čempione be aukštaūgių.
Tolesnė Lietuvos krepšinio istorija
Po kelių valandų pasiekęs viešbutį čia jau rado įsiplieskusį skandalą - viešbučio darbuotojai apie prezidento dovaną pranešė Latvijos krepšinio atstovams, o šie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti jiems.
Lietuvos ir Latvijos diplomatinės krepšinio krizėsNepainioti sporto su politika - dažnai pasigirstantis raginimas. Tačiau rungiantis nacionalinėms komandoms verda aistros ne tik dėl pelnytų ar prarastų taškų. Valstybės savo sportininkų pasiekimus aktyviai naudoja minkštajai galiai skleisti, o pralaimėjimus neretai išgyvena kaip visos šalies pažeminimą.
#