Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos ir Prancūzijos krepšinio istoriją, pradedant nuo ištakų ir pirmųjų susitikimų aikštelėje, baigiant svarbiausiais turnyrais ir įsimintiniausiomis akimirkomis.
Krepšinio ištakos Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Tačiau kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
Lietuvos rinktinės kelias į Europos viršūnę 1937-1939 m.
Lietuvos krepšininkai ruoštis trečiajam Europos čempionatui pradėjo anksti, net anksčiau negu buvo pradėta statyti Kauno sporto halė. Iki čempionato pradžios dar buvo likę pusė metų, o rinktinė 1938 metų lapkričio 4 dieną jau surengė pirmąją treniruotę.
Kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas sudarė dvidešimties kandidatų sąrašą ir treneriu paskyrė 1937 metų Europos čempioną Feliksą Kriaučiūną. Trenerio padėjėju buvo paskirtas 1936 metų olimpinis čempionas Pranas Lubinas.
Po Naujųjų metų prie rinktinės prisidėjo ketvirtas lietuvių kilmės amerikietis Balys Giedraitis. Deja, jis kovo mėnesį per Lietuvos čempionato rungtynes patyrė sunkią traumą ir žemyno pirmenybėse dalyvauti negalėjo. Užtat pavasarį rinktinė sulaukė naujo pastiprinimo iš JAV - likus kelioms savaitėms iki Europos čempionato į Kauną atvyko Juozas Jurgėla ir Vytautas Budriūnas. Tad per trečiąsias žemyno pirmenybes Lietuvos rinktinės sudėtyje buvo net penki lietuvių kilmės amerikiečiai.
1939 metų sausio 14 dieną iš vyriausiojo trenerio pareigų oficialiai atsistatydino F.Kriaučiūnas. Pasitraukus F.Kriaučiūnui vyriausiojo trenerio pareigas perėmė P.Lubinas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Ruošdamasi čempionatui Lietuvos komanda sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Abejos įvyko dar žiemą, o lietuvių varžovai buvo tradiciniai: latviai ir estai.
Gegužės 22 dieną per pirmąsias Europos čempionato rungtynes į Kauno sporto halės aikštę įbėgo kitokia Lietuvos rinktinė - daug stipresnė. Ir tai buvo įrodyta per septynias Lietuvoje vykusio turnyro dienas.
Lietuvos krepšininkai kaip pirmenybių šeimininkai turėjo teisę pasirinkti, su kuo nori žaisti paskutinę varžybų dieną. Lietuviai nusprendė desertui palikti dvikovą su italais, su kuriais kovojo ir kuriuos nugalėjo 1937 metų Europos čempionato finale.
Kita tvarkaraščio dalis buvo sudaroma traukiant burtus, o jie lėmė, kad jau pirmajame ture Lietuvos rinktinei reikėjo išbandyti jėgas su kaimyne ir nuolatine varžove Latvija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent šis mačas, o ne Lietuvos ir Italijos rungtynės buvo tikrasis čempionato desertas.
Lietuvos komanda pelnė pirmąjį rungtynių tašką, o po kelių minučių jau pirmavo 6:1. Latviai ne tik greitai pavijo mūsiškius, bet ir laimėjo pirmąjį kėlinį 17:15.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Antrajame kėlinyje virš Lietuvos rinktinės pradėjo telktis dar tamsesni debesys. Latviai surengė kelias sėkmingas atakas ir nutolo 27:21. Likus žaisti apie 30 sekundžių latvis Alfredas Krauklis įmetė baudą ir jo komanda atsidūrė priekyje 36:35. Vis dėlto per likusią pusę minutės kamuolys buvo pristatytas P.Lubinui ir jis užbaigė ataką pergalingu metimu. Latviams dar vienam atsakui laiko neliko.
„Vertinant pirmais įspūdžiais mūsų rinktinę, reikia pažymėti, kad ji vakar dar neparodė savo pačios geriausios formos. Joje buvo eilė svyravimo momentų, kurie leido latviams protarpiais vesti pasekmę, tačiau klasė, taktika buvo meistriški, ryškūs ir tokioje jaudrioje kovoje. Taktikos plonybėmis mūsų rinktinė, atrodo, tarp šių pirmenybių dalyvių tolygų varžovą vargu turi“, - apie pirmąją pergalę rašė „Lietuvos aidas“.
Lietuviai be didelio vargo ir didelės įtampos įveikė kitus gerai pažįstamus varžovus estus.
Kas laimės, abejonių neturėjo likti dar nesibaigus pirmajam kėliniui, kai Lietuvos rinktinė pirmavo 16:0, o estų milžinas, aukščiausias čempionato žaidėjas Ralfas Vikstenas (198 cm) surinkęs keturias pražangas (toks tada buvo pražangų limitas) atsisėdo ant atsarginių suolo. Vis dėlto estai dar patampė atsipalaidavusių lietuvių nervus ir antrajame kėlinyje sumažino atsitikimą 11:18. Tačiau tada į aikštę grįžo antrojo kėlinio pradžioje nežaidęs P.Lubinas ir estų ūpas vėl buvo atšaldytas.
„Šitą ramybę kūrė Lietuvos rinktinė, kuri iškart užslopino estų energingesnes pastangas, išplėtojo puikų taktinį žaidimą, pilną technikos deimančiukų ir švarių derinių. Iš tiesų, vakar mūsų rinktinė sužaidė jau didį žaidimą, vertą meisterio vardo“.
Mūsų komanda atsakė 10 taškų iš eilės, dar pirmajame kėlinyje nutolo 25:6 ir nepaliko lenkams nė mažiausių iliuzijų iškovoti pergalę.
Lietuvos komanda jau mačo pradžioje nurūko į priekį 9:2, po to 17:4, pirmąjį kėlinį laimėjo 23:6 ir ramiai galėjo leisti į aikštę atsarginius.
Penktąją čempionato dieną Kauno sporto halėje susirinko neįprastai mažai žiūrovų - Lietuvos ir Vengrijos rinktinių rungtynes stebėjo vos apie 7,5 tūkstančio žmonių. Krepšinio aistruoliai taip įprato prie pergalių prieš stipriausias Europos komandas, kad viena autsaiderių Vengrijos rinktinė jiems jau nebuvo rimtas dirgiklis.
Lietuviai pasiekė pergalę 112:9 ir išbraukė iš rekordininkų sąrašo kaimynus latvius. Šimtąjį tašką 35-ąją rungtynių minutę pelnė Zenonas Puzinauskas.
Nors lietuviams rungtynės nieko nelėmė, laimėti buvo garbės reikalas, todėl krepšininkai neleido sau atsipalaiduoti. Jie vėl nuo pirmojo ginčo griebė jautį už ragų ir nuosekliai didino pranašumą: 7:0, 14:2, 26:4. Skirtumas galėjo būti dar didesnis, bet antrajame kėlinyje varžovai pradėjo žaisti itin lėtai, galvodami tik apie vieną - kaip nepraleisti taškų.
Iškart po šių rungtynių, paskutiniųjų čempionate įvyko varžybų uždarymas. Trečiojo Europos čempionato nugalėtojams Lietuvos krepšininkams buvo įteikta Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įsteigta dovana - sidabrinė, gintarais papuošta kraičio skrynia. Antrąją vietą užėmusiems latviams atiteko Švietimo ministro, trečiąją vietą iškovojusiems lenkams - Kauno burmistro, ketvirtoje vietoje likusiems prancūzams - Kūno kultūros rūmų direktoriaus dovana.
Birželio 8 dieną sporto halėje stebint keturiems tūkstančiams krepšinio aistruolių Europos čempionai buvo pagerbti dar kartą. Jiems buvo įteiktos asmeninės A.Smetonos dovanos - vardiniai laikrodžiai, kitų organizacijų, įmonių ir pavienių asmenų dovanos.
Lietuvos ir Prancūzijos susitikimai tarptautinėje arenoje
Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės per pastaruosius 22 metus tarptautinėje arenoje yra susitikusios vienuolika kartų. Pasaulio čempionate šios komandos yra susitikusios vos vieną kartą.
Praėjusiais metais Prancūzija Europos čempionato finale nurungė Lietuvą ir tapo Senojo žemyno čempione. Lietuvos komanda šiame Pasaulio krepšinio čempionate iš devynių dvikovų laimėjo šešias. Grupės rungtynėse nusileido Australijai, pusfinalyje - JAV komandai ir mače dėl trečiosios vietos - prancūzams.
Šeštadienio rungtynės dėl Pasaulio krepšinio čempionato bronzos buvo atkaklios, tačiau nepasižymėjo grubumu - ekipos žaidė gražų krepšinį.
Nicolas Batumo tritaškis paskutinėmis kėlinio sekundėmis lėmė, kad lietuvių varžovai jį laimėjo 22:19. 7-ąją šio kėlinio minutę Jonas Valančiūnas įmetė savo 10-ąjį tašką ir vėl išlygino rezultatą 34:34 ir atrodė, kad įvyks dvikovos lūžis.
Maža to - jie atitrūko 86:80 ir mūsų ekipa atsidūrė ant bedugnės krašto.
Likus kovoti 1, 6 sek. Europos čempionai pirmavo 95:92, baudas metė J.Mačiulis, kuris pataikė pirmąją, tačiau specialiai prametė antrąją. Mūsų krepšininkai neatsikovojo kamuolio ir apmaudžiai nusileido 93:95.
2014 m. Pasaulio krepšinio čempionatas: 4 vieta
2013 m. Europos čempionate lietuviai užėmė antrąją vietą, tad ir 2014 m. pasaulio čempionatui lūkesčiai buvo itin dideli. Motyvuota buvo ir pati rinktinė, tačiau nemenką smūgį ji gavo, kai paskutinėse draugiškose rungtynėse prieš pat čempionatą, po sūsidūrimo su varžovu peties traumą patyrė pagrindinis įžaidėjas Mantas Kalnietis. Rinktinei teko skubiai perdėlioti planus ir tą padaryti buvo nelengva, kadangi aplink M. Kalnietį sukosi be galo daug žaidimo schemų.
Nors atrodė, kad pagrindinio įžaidėjo netekimas stipriai pakenks žaidimo kokybei ir ypač rezultatams, vis tik komandai pavyko rasti tinkamo žaidimo liniją. Pirmose dvejose čempionato rungtynėse lietuviai 87:74 nugalėjo Meksiką ir 75:62 Angolą. Tačiau trečiose visą laiką vijosi australus ir pralaimėjo 75:82. Patirtas pralaimėjimas galėjo sumaišyti kortas. Vis tik lietuviai grupės etapą baigė dvejomis pergalėmis.
Svajones ir vėl nužudė prancūzai. Lemiama kova dėl bronzos medalių - prieš gerai pažįstamą Prancūzijos rinktinę, kuri vos prieš metus neleido Lietuvai pasidabinti aukso medaliais Europos čempionate.
Lietuviai buvo kupini noro revanšuotis, tačiau ne ką mažiau pasidabinti bronzos medaliu troško ir patys prancūzai. Aiškus noras bet kokia kaina laimėti pas abi rinktines atsispindėjo ir lygiavertėje kovoje, kai visas rungtynes ne kartą keitėsi pirmaujanti komanda ir nė vienai šaliai nepavyko įgyti dviženklio skirtumo. Jonas Valančiūnas pelnė 25 taškus, atkovojo 9 kamuolius ir surinko net 29 naudingumo balus, tačiau atsakymą turėjo ir prancūzai, kurių gretose esantis Nicola Batumas į lietuvių krepšį suvertė net 27 taškus. Po finalinės sirenos kartu su kitais prancūzais džiaugėsi būtent jis, kadangi Prancūzija laimėjo 95:93.
Dvi svarbiausios paskutinės 2014-ųjų čempionato kovos lietuviams baigėsi dviem pralaimėjimais. Nors buvo labai skaudu dėl apmaudžiai išslydusios bronzos, ketvirtoji vieta pasaulyje vis tiek yra solidus rezultatas.
Kitos akistatos su prancūzais
Lietuvos rinktinė kovas antrajame Europos krepšinio čempionato etape pradėjo pergalingai. Po šios pergalės mūsiškiai E grupėje pakilo į antrąją vietą.
Šio vakaro varžovės pralaimėjimo skonį pajautė jau pirmose Europos čempionato rungtynėse. Prancūzai 74:80 nusileido vokiečiams, tačiau vėliau iškovojo visas 4 pergales ir A grupėje užėmė pirmąją vietą. Tuo tarpu Jono Kazlausko treniruojami krepšininkai pirmajame B grupės ture 56:63 turėjo pripažinti Serbijos rinktinės pranašumą. Mūsiškiai vėliau iškovojo 3 iš eilės pergales, o grupės etapą baigė pralaimėjimu Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkams.
Prancūzai yra rezultatyviausia čempionato rinktinė. Į varžovų krepšį „Les Bleus“ vidutiniškai sumeta po 80 taškų.
Kova po savo ir varžovų „lenta“ - vienas pagrindinių pergalės garantų. Tai supranta abi komandos.
Iki šiol Prancūzijos ir Lietuvos rinktinės Europos čempionatuose buvo susitikusios 7 kartus. Lietuviai šventė 4 pergales, varžovai - 3. Paskutinį kartą šios komandos tarpusavyje žaidė prieš dvejus metus Lietuvoje.
Nuomonės apie Prancūzijos rinktinę
Duodami interviu sporto portalui lequipe.fr ir dalindamiesi mintimis apie čempionatą, tiek komandos lyderis Tony Parkeris, tiek krepšinio specialistas, buvęs rinktinės žaidėjas, dabar treniruojantis Paryžiaus "Basket Racing" klubą, Jacquesas Monclaras, negailėjo karčių žodžių Prancūzijos rinktinės adresu.
Tony Parkeris teigė, kad yra labai nusivylęs ketvirtąja vieta, kurią užėmė Prancūzijos komanda. Jam susidarė įspūdis, kad ne visi yra pasiryžę iki galo kautis dėl medalių. Nesugebėjome žaisti kaip komanda. Galima netgi sakyti, kad kai kurie žaidėjai neparodė profesionalaus požiūrio į rinktinę.
Jacquesas Monclaras, komentuodamas rungtynes su Lietuva, kuriose prancūzai po dramatiškos kovos nusileido keturiais taškais, neakcentavo teisėjų sprendimų įtakos žaidimui. Jis teigė, kad reikėtų suprasti, kad tokio rango varžybose teisėjas nešvilps dėl menkiausio kontakto. Bendrai manyčiau, jog tai nėra rungtynės, kurias Prancūzija pralaimėjo dėl klaidų. Visų pirma - tai mačas, kurį laimėjo lietuviai dėl savo gero žaidimo.
Ateities Prancūzijos rinktinė neaiški, reikia gerai permąstyti esamą situaciją. Kai kurie žaidėjai pasitrauks iš rinktinės dėl amžiaus. Kiti nenorės prisijungti prie komandos ir dalyvauti atrankinėse varžybose į ateinantį Europos čempionatą. Rinktinė prarado bent vienus metus. Kaip bebūtų, reikia stengtis neišbarstyti to, kas pasiekta pastaruoju metu, neleisti prapulti įdėto darbo vaisiams.
SSRS laikotarpis ir lietuvių indėlis
Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Lietuviai ypač svarbūs buvo TSRS rinktinėje:
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. (4 lietuviai).
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai).
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai).
- 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas. (4 lietuviai).
- 1955 m. Europos čempionatas Budapešte. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. (2 lietuviai).
- 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. (3 lietuviai).
- 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (2 lietuviai).
- 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. (1)
- 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. (1)
- 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje. TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
- 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
- 1969 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
- 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
- 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
- 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas. TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
- 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
- 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
- 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
- 1979 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius (1)
- 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje. TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
- 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša (1)
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. (3 lietuviai)
- 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje. TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4).
- 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. (4).
- 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.
Nepriklausomybės laikotarpis: kelias į pergales
Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
- 1997 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
- 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
- 1999 m. Europos čempionatas Prancūzija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (9 rungtynės ir 7 pergalės)
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2001 m. Europos čempionatas Turkija. Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą. (4 rungtynės ir 2 pergalės)
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
- 2005 m. Europos čempionatas Serbija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (6 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas. Lietuva iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2009 m. Europos čempionatas Lenkija. Lietuva iškovoja 11-12 vietas. (6 rungtynės ir 1 pergalė)
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2011 m. Europos čempionatas Lietuva. Lietuva iškovoja 5 vieta. (11 rungtynių ir 8 pergalės)
- 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. Lietuva iškovoja 5-8 vietas. (6 rungtynės ir 2 pergalės)
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. Lietuva iškovoja 4 vietą. (9 rungtynės ir 6 pergalės)
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. ( 9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras. Lietuva iškovoja 7 vietą. (6 rungtynės ir 3 pergalės)
tags: #krepsinis #lietuva #prancuzija #rezultatas