Krepšinis Lietuvoje nėra tik sporto šaka; tai - nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio istorijos įvykius, pradedant pirmosiomis rungtynėmis ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Naujas Tūkstantmetis ir Naujos Pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era. 2003-2006 metai Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2007-2011 metai. Atgimimas. Netikėtumai ir Skaudi nesėkmė namie Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2013-2021 metai. Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita 2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Dabartinis Etapas (nuo 2017 m.)
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris D. Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era.
Ryškiausios Lietuvos Krepšinio Žvaigždės: Vidurio Puolėjai
Vidurio puolėjo pozicija - bene stipriausia šalies krepšinio istorijoje. Lietuvos krepšinio lopšyje užgimė ne vienas centras, kurio pavardė skambėjo ne tik Europos, tiek NBA arenose, o ryškiausias jų - Arvydas Sabonis.
Štai dešimt geriausių vidurio puolėjų Lietuvos krepšinio istorijoje:
- Arvydas Sabonis: Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. A.Sabonis „Žalgirio“ startiniame penkete debiutavo būdamas vos 16 metų amžiaus, o paskutiniame karjeros sezone, kai jam buvo jau 39-eri, jis iškovojo Eurolygos sezono MVP apdovanojimą.
- Jonas Valančiūnas: Ryškiausias savo kartos lietuvis krepšininkas. 29-erių J.Valančiūnas turi ir du sidabrus su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine - 2013 ir 2015-ųjų metų Europos čempionatuose.
- Žydrūnas Ilgauskas: Paliko ryškų pėdsaką NBA, dukart žaidė tiek „All-Star“ renginyje (2003 ir 2005 m.), tiek NBA superfinale (2007 ir 2011 m.).
- Domantas Sabonis: Jau dukart žaidė NBA „All-Star“ renginyje - 2020 ir 2021 metais.
- Pranas Lubinas: Tituluojamas Lietuvos krepšinio krikštatėviu.
- Algirdas Lauritėnas: Dukart tapo Europos čempionu (1953 ir 1957 m.), kartą iškovojo bronzą (1955 m.) ir olimpinių žaidynių sidabrą (1956 m.) Melburne.
- Gintaras Einikis: Vienintelis krepšininkas istorijoje su Lietuvos rinktine iškovojęs tris olimpinių žaidynių medalius - 1992, 1996 ir 2000-ųjų metų bronza, o šalia dar turi ir 1995-ųjų Europos pirmenybių sidabrą.
- Eurelijus Žukauskas: Eurolygos (1999 m.), Europos taurės (1998 m.) ir NEBL (1999 m.) titulai, rinktinių lygmenyje - Europos čempionas (2003 m.) ir dukart olimpinių žaidynių (1996 ir 2000 m.) bronzos laimėtojas.
- Robertas Javtokas: Europos pirmenybių bronza (2007 m.) ir du sidabrus (2013 ir 2015 m.) bei pasaulio taurės bronza (2010 m.).
- Vincas Sercevičius: Pokario Lietuvos krepšinio žvaigždė, penkiskart tapo Lietuvos, o dukart - Sovietų Sąjungos čempionu.
Lietuvos Krepšinio Lyga (LKL)
LKL įkurta 1993 m. balandžio 22 d., kai susirinko aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubinių komandų - Kauno „Žalgirio“, „Atleto“, „Drobės“, Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“, „Šilutės“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ - treneriai bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Jie įkūrė Lietuvos krepšinio asociaciją - pirmąją Lietuvoje profesionalią sporto organizaciją. Lietuvos krepšinio lyga - 10-os klubų asociacija. Lygą valdo ir svarbiausius klausimus priima patys klubai, deleguojantys po vieną asmenį į LKL valdybą.
Krepšinio Žaidimo Esminiai Aspektai
Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą, įmesti kamuolį į varžovų komandos krepšį, kabantį aikštės gale 3,05 m aukštyje, ir apginti savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min gryno laiko (iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 min) stačiakampėje 28 × 15 m dydžio aikštėje. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, ant jų - krepšiai (0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno). Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis; jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 (moterims). Už tikslius metimus iš 6,75 m ir didesnio atstumo skiriami 3 taškai, iš mažesnio atstumo - 2 taškai, baudos metimas - 1 taškas. Teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, jiems padeda sekretoriato teisėjai ir komisaras.
tags: #krepsinis #lietuva #vikipedija