Įvadas
Šis straipsnis skirtas išanalizuoti krepšininko Roberto Genos karjerą, ypatingą dėmesį skiriant jo patirčiai Prancūzijoje, bei aptarti Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) kontekstą, remiantis interviu su viena iš lygos lyderių, Ligita Kinkevičiene. Straipsnyje nagrinėsime „Laisvė KRS“ komandos pasiekimus, L. Kinkevičienės indėlį ir jos patirtį Prancūzijoje, taip pat aptarsime kitus įdomius Lietuvos sporto ir kultūros pasaulio įvykius.
Lietuvos Moterų Krepšinio Lyga (LMKL) Sezono Apžvalga
Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) reguliarusis sezonas įpusėjo, komandos pradeda trečiąjį ratą. Kauno rajono „Laisvė KRS“ ekipa, pradėjusi sezoną blankiai, antrajame rate iškovojo penkias pergales iš eilės ir dabar, turėdama 7 pergales ir 5 pralaimėjimus, užima trečiąją poziciją.
Ligita Kinkevičienė - „Laisvė KRS“ Lyderė
„Laisvės KRS“ lyderė Ligita Kinkevičienė yra rezultatyviausia pirmenybių žaidėja, pelnanti vidutiniškai po 19,9 taško per rungtynes. Ši 34 metų 173 cm ūgio žaidėja lygoje pirmauja pagal perimtus kamuolius (3,9), atlieka po 5,2 rezultatyvius perdavimus (antras LMKL rezultatas) ir atkovoja po 5,3 kamuolius. Ji yra vienintelė lygoje, kurios naudingumo taškų vidurkis viršija dvidešimt - 21,4. L. Kinkevičienė „Laisvės KRS“ ekipoje rungtyniauja antrą sezoną.
Didžiąją savo karjeros dalį krepšininkė praleido Marijampolės „Arvi“ komandoje. Šiam klubui pasitraukus iš LMKL, L. Kinkevičienė trumpam buvo išvykusi į Prancūziją, o grįžusi prisijungė prie kauniečių.
Interviu su Ligita Kinkevičiene
Sezono pradžios sunkumai ir antrojo rato šuolis:
L. Kinkevičienė teigia, kad prasta sezono pradžia buvo susijusi su susižaidimo stoka, nes į komandą atėjo kelios naujos starto penketo žaidėjos. Trūko laiko ir treniruočių, kad komanda susižaistų. Tačiau dirbant rezultatai gerėjo. Ji nemano, kad pergalių serija antrajame rate buvo atsitiktinė. Pralaimėjimai pagrindinėms varžovėms - „Lemminkainen“, LKKA ir MRU ekipoms - pirmajame rate buvo patirti keliais taškais, o antrajame atsirevanšavosi dviženklėmis persvaromis.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Komandos tikslas - žaisti finale:
L. Kinkevičienė patvirtina, kad „Laisvė KRS“ komandos tikslas yra žaisti finale. Ji pabrėžia, kad komandai reikia išvengti traumų, kad visos galėtų treniruotis ir dirbti kartu. Pastaruoju metu dėl daugybės traumų komanda neturėjo pilnaverčių treniruočių.
Lyderės vaidmuo:
L. Kinkevičienė mano, kad lyderės vaidmuo atsirado savaime. Ji neatmeta galimybės, kad antroje sezono dalyje seksis prasčiau arba atsiras kita žaidėja, kuri imsis lyderės vaidmens. Ji teigia, kad komandoje daug apylygių žaidėjų, ir vieną dieną sėkmingai gali sužaisti viena, kitą - kita. Ji nesijaučia tarsi vienas lauke karys.
Sėkmingiausias sezonas karjeroje:
L. Kinkevičienė pripažįsta, kad tai ko gero individualiai sėkmingiausias LMKL sezonas jos karjeroje. Pirmieji du ratai buvo sėkmingi, statistiniai rodikliai išties geri, bet sezonas dar nesibaigė. Ji teigia, kad komanda „ant jos“ tikrai nežaidžia. Būdama įžaidėja, ji vadovauja komandai. Ji negali paaiškinti tokio sėkmingo žaidimo, tiesiog taip klostosi žaidimas.
Skirtumai tarp „Laisvės KRS“ ir Marijampolės „Arvi“:
L. Kinkevičienė teigia, kad „Laisvės KRS“ komandoje daug kas kitaip nei Marijampolės „Arvi“, pradedant visai kita treniruočių metodika ir žaidimo taktika, baigiant klubo organizacija. Marijampolėje buvo super profesionalus klubas, kuriame daug kas buvo aukštesnio lygio, pavyzdžiui, medicininė priežiūra. Ji nesako, kad Kaune yra kažkas blogai, bet mano, jog Marijampolėje buvo rimtesnis ir profesionalesnis darbas. „Laisvės KRS“ komandoje daug jaunų žaidėjų, kurios dėl mokslų ne visuomet gali treniruotis dukart per dieną. Nepaisant to, komanda nori žaisti lygos finale.
Konkurencija kovoje dėl finalo:
L. Kinkevičienė mano, kad didžiausią konkurenciją, kovojant dėl kelialapio į finalą, sudarys arba Klaipėdos „Lemminkainen“, arba „LKKA-Aistės“. Vis dėlto galbūt išskirtų klaipėdietes, nes jos turi daugiau patyrusių žaidėjų ir pasižymi galingesne priekine linija. Kai kurios „Lemminkainen“ krepšininkės yra žaidusios ir užsienio klubuose, todėl ši komanda, jos nuomone, yra stipresnė.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Patirtis Prancūzijoje:
Prieš pusantrų metų L. Kinkevičienė trumpam buvo išvykusi žaisti į Prancūziją, Limožo ABC klubą. Tačiau ši patirtis nelabai ką davė, nes ten tik treniravosi, o per rungtynes į aikštę išbėgdavo retai (9 rungt., 11 min., 2,8 tšk., 0,4 rez.perd., - red.past.). Ji nežino, kodėl taip buvo, galbūt treneris nepasitikėjo. Į Prancūziją vyko pakeisti traumuotą žaidėją, praleido ten tik keletą mėnesių, tad nemano, kad kažko, susijusio su krepšiniu, ši išvyka davė.
Atsisakymas žaisti užsienio klubuose:
L. Kinkevičienė teigia, kad būdavo pasiūlymų, bet tai nebuvo labai dideli pinigai, dėl kurių vertėtų išvykti iš Lietuvos. Vis dėlto ji turi šeimą ir mergaitę, kuri eina į mokyklą ir kuria reikia rūpintis. Ko gero šeima ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl atsisakydavo išvykti. Tokių minčių ir dabar nepuoselėja, nes karjera jau artėja į pabaigą. Bet niekad negali žinoti. Tik kai baigiasi sezonas, pradedi galvoti, ką darysi toliau.
Mintys apie karjeros pabaigą:
L. Kinkevičienė prisipažįsta, kad minčių apie karjeros pabaigą yra. Su kiekvienais metais vis daugiau. Po kiekvieno sezono galvoja, gal jau užteks. Bet per vasarą pailsi, lengvai pasportuoji, ir vėl grįžta noras. Po tokio sėkmingo sezono tokios mintys galbūt nekils, o galbūt ir priešingai - galbūt norėsis išeiti aukštumoje. Nesinorėtų baigti žaisti tuomet, kai visi peikia ir rodo pirštais, kad ji jau pasenusi.
Motyvacija žaisti krepšinį:
L. Kinkevičienę motyvuoja varžybų jausmas, noras kažko siekti. Sunku tai apibūdinti žodžiais. Kai tiek metų atiduodi krepšiniui, nesinori išeiti. Per vasarą pasiilgsti ir varžybų įtampos, ir bendravimo su komanda.
Apgailestavimas dėl nežaidimo stipriausioje Lietuvos komandoje:
L. Kinkevičienė nejaučia apmaudo, kad neteko žaisti stipriausioje Lietuvos komandoje ir paragauti Eurolygos duonos. Ji visąlaik sakė, kad geriau būti silpnesnėje komandoje ir žaisti, nei būti stipresnėje ir sėdėti ant suolo. Ji negali pasakyti, kad labai troško pažaisti Eurolygoje.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Planai pasitraukus iš krepšinio:
L. Kinkevičienė neturi rimtų planų, ką veikti pasitraukus iš krepšinio. Ji yra baigusi LKKA, galėtų dirbti kūno kultūros mokytoja, nors įsivaizduoja, kad įsidarbinti mokykloje nebūtų taip lengva. Ji turi pasiūlymą dirbti trenere su vaikais Marijampolėje, bet dar turi laiko pagalvoti.
Tikrieji namai:
L. Kinkevičienė teigia, kad nors yra kėdainietė, didžiąją karjeros dalį praleido Marijampolėje, mokslus baigė Kaune, kur ir šiuo metu žaidžia, tikrieji jos namai yra Marijampolė. Ji gyveno Vilniuje, kur atvyko po devynių klasių, mokinosi ir treniravosi Lietuvos olimpiniame sporto centre. Po dvylikos klasių treneris Stasys Žaliabarštis pakvietė į Marijampolę, tuometinę „Gijos“ komandą. LKKA studijavo neakivaizdžiai. Marijampolėje susipažino su būsimu vyru.
LMKL pokyčiai:
L. Kinkevičienė mano, kad LMKL pasikeitė nuo tada, kai pradėjo šioje lygoje žaisti. Buvo metai, kai stiprios buvo keturios penkios komandos. Rimtai kovėsi Vilnius, Klaipėda, Kaunas, Marijampolė. O vėliau lyga silpnėjo, silpnėjo, silpnėjo. Panelės išvažinėjo į užsienius. Dabar irgi yra apylygių komandų, bet nemano, kad lygis yra labai aukštas. Ji mano, kad lyga silpnėja. Viena iš priežasčių, kad stipriausios žaidėjos rungtyniauja užsienyje, bet įtakos turi ir pasikeitęs čia žaidžiančių merginų požiūris į sportą. Yra išskirtinių žaidėjų, kurios nori siekti rezultatų, bet dauguma, jos nuomone, labai vidutiniškai žiūri į sportą ir gyvenime turi kur kas svarbesnių dalykų nei žaisti krepšinį.
Jaunimo perspektyvos:
L. Kinkevičienė mano, kad galbūt jaunimas išaugs. Galbūt moksleivių gretose yra išskirtinių veidų, bet situaciją moterų lygoje galima įvertinti vien pažvelgus į statistinius rodiklius - čia dominuoja vyresnės žaidėjos. Jaunimui reikia dar daug dirbti.
Geriausia Lietuvos krepšininkė:
L. Kinkevičienė mano, kad Sandra Linkevičienė yra tikrai labai gera krepšininkė, ir šis prizas, jos nuomone, jau pelnytai atiteko.
Kauno Rajono Seniūnų Laisvalaikio Pomėgiai
Kauno rajono seniūnai taip pat turi įvairių pomėgių, kurie padeda jiems atsipalaiduoti po darbo. Vandžiogalos seniūnas J. Bukauskas mėgsta gaminti saldėsius, ypač eklerus, kuriais vaišina draugus ir kolegas. Jis taip pat kepa kaneles, pyragus ar triufelius su spanguole viduje. Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė taip pat mėgsta gaminti maistą ir net lankė kulinarijos kursus.
Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis mėgsta eksperimentuoti gamindamas vynus. Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis yra baigęs Panevėžio aukštesniąją muzikos mokyklą ir Valstybinę Lietuvos konservatoriją, o jo žmona Aida įkūrė Angelų muziejų. Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas ir Vilkijos seniūnas Paulius Amanaitis dainuoja skirtinguose ansambliuose. Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė moka dešimt kalbų ir tapo. Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis mėgsta važinėti dviračiu ir irklente. Garliavos apylinkių seniūnas Tomas Kantaravičius mėgsta medžioklę ir gamtą. Babtų seniūnas Gediminas Pupinis yra auksarankis, mėgsta konstruoti ir gaminti.
Lietuvos Sirgaliaus Šreko Istorija
Vytautas, Lietuvos krepšinio sirgalius, tapo žinomas dėl savo Šreko kaukės, kurią dėvi įvairiose pasaulio krepšinio arenose. Jis ir jo žmona Danguolė, kuri dažnai pasirodo kaip princesė Fiona, yra atpažįstami dėl savo ryškių aprangų ir patriotiškumo. Šreko kaukė atsirado 2013 metais Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje ir nuo to laiko tapo Vytauto vizitine kortele. Danguolė visuomet vaikšto su išskirtine salotine skrybelaite, prie kurios prisiūtos ir trys gėlės - geltonos, žalios ir raudonos spalvų. Kai žaidžia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, ji dėvi salotinę suknelę, kurią specialiai krepšinio šventėms pasiuvo Jūratė Navikienė. Ant suknelės - Lietuvos spalvų kaspinėliai.
Netektys Kultūros ir Sporto Pasaulyje
Šis straipsnis taip pat primena apie svarbias netektis kultūros ir sporto pasaulyje. 2024 metais mirė tokios asmenybės kaip Aleksejus Navalnas, Jimmy Carteris, Fethullah Gulenas, O.J.Simpsonas, Quincy Jonesas ir Maggie Smith. Sausį mirė Glynis Johns, Davidas Soulas, Franzas Beckenbaueris ir Luigi Riva. Vasarį mirė Carlas Weathersas, Hage Geingobas, Toby Keithas ir Sebastianas Pinera. Kovą mirė Iris Apfel, Akira Toriyama, Ericas Carmenas ir Paulas Alexanderis. Balandį mirė Johnas Sinclairas, Peteris Higgsas ir Dickey Bettsas. Gegužę mirė Dickas Rutanas, Bernardas Hillas, Steve'as Albini, Kim Ki Namas, Rogeris Cormanas, Alice Munro, Dabney Colemanas, Ebrahimas Raisi, Hosseinas Amirabdollahianas, Morganas Spurlockas ir Billas Waltonas. Birželį mirė Janis Paige, Davidas Levy, Brigitte Bierlein, Francoise Hardy, Jerry Westas, Kazuko Shiraishi, Anouk Aimee ir Donaldas Sutherlandas. Liepą mirė Shelley Duvall ir Ruth Westheimer. Šios netektys paliko didelį įspūdį kultūros ir sporto pasaulyje.
Kalbos Geno Paieškos
Mokslininkai bando išsiaiškinti, kas lemia žmogaus gebėjimą kalbėti. Naujausi tyrimai rodo, kad genas NOVA1, kuris mūsų rūšiai yra nepaprastai unikalus, galėjo turėti lemiamos reikšmės šnekamosios kalbos atsiradimui. Nors beveik visi kiti žinduoliai savo genetiniame kode turi tą patį NOVA1 variantą, žmogaus versija pasižymi vienu aminorūgšties pokyčiu. Šis vos vienas subtilus pokytis galėjo turėti lemiamos reikšmės Homo sapiens plėtrai bei išlikimui.
tags: #krepsinis #robertasgenas #pranzuzija