Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo. Tik įdomu, ar visi krepšinio gerbėjai ir sirgaliai žino, nuo ko viskas prasidėjo? Kokia gi ta Lietuvos krepšinio istorija?
Krepšinio Pradžia Pasaulyje
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, gyvuojančia kiek daugiau nei 130 metų. Krepšinis išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Žaidimas išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais ir kas įdomiausia, 9 metus taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį. O iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį.
Krepšinio Taisyklės ir Reglamentas
Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą, įmesti kamuolį į varžovų komandos krepšį, kabantį aikštės gale 3,05 m aukštyje, ir apginti savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min gryno laiko (iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 min) stačiakampėje 28 × 15 m dydžio aikštėje. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, ant jų - krepšiai (0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno). Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis; jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 (moterims). Už tikslius metimus iš 6,75 m ir didesnio atstumo skiriami 3 taškai, iš mažesnio atstumo - 2 taškai, baudos metimas - 1 taškas. Teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, jiems padeda sekretoriato teisėjai ir komisaras.
Lietuvos Krepšinio Istorija
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
Pirmieji Žingsniai ir Propoguotojai
Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka. Pradėtas žaisti 1920 Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 04 23 įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 surengti pirmieji moterų, 1924 vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis. Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Lemiamas Posūkis ir Kūno Kultūros Rūmai
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė.
Pirmasis Europos Čempionato Auksas
Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. 1937 Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes (su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7, Lenkija 32:25, vėl su Italija finale 24:23) ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas, jis buvo ir rezultatyviausias žaidėjas: per 5 rungtynes pelnė 67 taškus.
Kauno Sporto Halės Statyba ir Antrasis Auksas
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas. 1939 Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Antras Pasaulinis Karas ir Okupacija
O paskui Lietuvos krepšinis sustojo. Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų.
Olimpiniai Čempionai Sovietų Sąjungos Sudėtyje
Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Kauno „Žalgiris“ triumfas ir Vilniaus „Statyba“
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Olimpinė Bronza
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 Barselonos, 1996 Atlantos ir 2000 Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius.
Nuopuoliai ir Pakilimai
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
„Karnio Prakeiksmas“ ir Sugrįžimas į Elitą
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 Metų Europos Čempionatas
2003 metais, amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
2005-2009 Metų Etapas
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
Bronza Pasaulio Čempionate ir Pasiruošimas Europos Čempionatui Lietuvoje
Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Europos Čempionatas Lietuvoje ir Kiti Pasiekimai
Rengiant ankstesnius čempionatus, verta pažymėti rekordus. Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.
Jaunimo Krepšinis
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė:2005 metų pasaulio čempionai.Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.Taip pat Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai.Taigi, Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Džiugu, jog Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės.Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Pirmosios Oficialios Rungtynės ir Istoriniai Faktai
Tarybų Sąjungos laikais, Lietuvos klubinį krepšinį atstovavo Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Statyba“, Vilniaus „Kibirkštis“ (moterų komanda). Kaip minėjome aukščiau, iškovojus nepriklausomybę Lietuvos krepšinis merdėjo. Ankstesniame straipsnyje esame minėję, jog visiškai nebuvo net aiškios čempionato sistemos, komandos buvo praktiškai mėgėjiško lygio. Š. Marčiulionio dėka, įkūrus LKL į čempionatą grįžo aiškumas, profesionalu… Lietuvõs krepšnis.
Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskaitė - Krepšinio Pradininkė
1900 m. Rokiškio rajone gimusi Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskaitė buvo pirmoji, kuri į lietuvių kalbą išvertė krepšinio taisykles ir subūrusi pirmąją Lietuvos moterų krepšinio komandą dalyvavo draugiškose rungtynėse. Būtent jos dėka krepšiniu susidomėjo ir vyrai, o ši sporto šaka tapo itin svarbi daugelio lietuvių gyvenimuose. Nors apie Eleną yra parengta nedaug straipsnių ir nėra išleistos nei vienos knygos, tačiau žinoma keletas faktų, kurie paaiškina jos meilę sportui.
Steponas Darius - Lakūnas ir Sporto Pradininkas
Legendinis lakūnas Steponas Darius buvo vienas iš krepšinio iniciatorių Lietuvoje. Jis gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Krepšinio Kelionė Į Europą
1891 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurtas krepšinis Lietuvą pasiekė panašiu metu, kaip ir kitas Europos šalis. Tiesa, dar XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje apie krepšinį sužinojo Prancūzijos, Italijos, Rusijos sportininkai, bet Senajame žemyne amerikietiškas žaidimas sparčiau plisti pradėjo tik per Pirmąjį pasaulinį karą. Krepšinį laisvalaikiu žaisdavo Europos šalyse dislokuoti JAV kariai, o keista jų pramoga sudomino ir vietos gyventojus.
tags: #krepsinis #siandien #vikipedija