Europos sporto pirmenybės yra reikšminga Europos sporto istorijos dalis, apimanti įvairias sporto šakas ir šalis. Šis straipsnis skirtas apžvelgti svarbiausius Europos sporto pirmenybių įvykius, pradedant krepšiniu, futbolu ir baigiant rankiniu.
Krepšinio pirmenybės
Pirmieji žingsniai
Europos vyrų krepšinio čempionatų istorija prasidėjo 1935 m. Ženevoje, Šveicarijoje. Pirmąjį čempionatą laimėjo Latvijos komanda, finale įveikusi Ispaniją rezultatu 24:18. Lietuva šiame čempionate nedalyvavo.
Krepšinio populiarumo pradžia
Tarpukario pradžioje krepšiasvydis (taip tuo metu vadintas krepšinis) mažai domino tautiečius. Tiesą sakant, tuo metu į visas sporto šakas buvo žiūrima skeptiškai. Lietuva buvo žemdirbių kraštas, todėl sportas buvo iš esmės nereikalingas, nes laikytas tuščiu laiko švaistymu. To meto valstybė kūno kultūros reikmėms skyrė iš tiesų menkas lėšas.
Tačiau ketvirtajame dešimtmetyje krepšiasvydis ėmė sparčiai populiarėti. 1934 metais Kaune buvo įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Anot istorikės Justinos Minelgaitės, krepšiniui išpopuliarėti padėjo 1935 m. rugpjūtį Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, į kurį atvyko dalis užjūrio sportininkų. 1937 m. į JAV jau važiavo lietuviai, o kongresas buvo lyg priemonė apsikeitimui žiniomis. Tai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų laimėjimų Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais. Tokios tendencijos 4 dešimtmetyje lėmė, kad krepšinio populiarumas išaugo.
Lietuvos triumfas
1937 m. Rygoje vykusiame antrajame Europos čempionate debiutavo Lietuvos rinktinė ir iškart iškovojo aukso medalius, finale nugalėdama Italiją rezultatu 24:23. Šis įvykis tapo reikšmingu Lietuvos sporto istorijos momentu.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
1939 m. Lietuva surengė trečiąjį Europos krepšinio čempionatą Kaune. Tai buvo pirmasis Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Čempionate dalyvavo aštuonios komandos: Lietuva, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Estija, Italija, Vengrija ir Suomija. Lietuviai, būdami šeimininkai, apgynė čempionų titulą, finale įveikdami Latvijos rinktinę.
Lietuvos rinktinė 1937 m. pirmąkart tapo Europos čempione.
Mūsų krepšininkai 1937 m. į Europos čempionatą Rygoje išvyko tyliai, be palydos. Kiek jiems buvo skirta lėšų, nežinoma. Ko gero, jų nestokojo, nes išvyko su gera apranga, kurią nupirko valstybė, o Rygoje apsigyveno prašmatniame viešbutyje.
Lemiamos rungtynės su italais buvo sunkios, tačiau mūsiškiai laimėjo rezultatu 24:23 ir tapo Europos čempionais. Paskutines antrojo kėlinio akimirkas apibūdina sporto komentatoriaus komentaras: „Šiuo momentu iš aikštės išeina F. Kriaučiūnas ir jo vietą užima A. Andrulis. Komanda, netekusi vadovo, susilpsta ir italai tuo naudojosi. Padaro: 24:18, 24:19, 24:20, 24:22, 24:23. Čia šveicaras teisėjas baudžia už kalbėjimą trimis baudų metimais, bet italai jų neišnaudoja. Mūsiškiai atsilaiko. Švilpukas ir Lietuva pirmąkart skelbiama Europos krepšinio nugalėtoja.“
Grįžtančių čempionų visur laukė džiūgaujančių sirgalių minios. Ypač gražiai jie buvo pagerbti Joniškio geležinkelio stotyje ir Kaune. Į Kauno kūno kultūros rūmus rinktinė vyko atvirais automobiliais, o į pačius rūmus čempionai buvo įnešti ant rankų. Europos čempionus pasveikino Ministras Pirmininkas J. Tūbelis, Kauno burmistras A. Merkys, visuomenės atstovai. Komandos vardu rinktinės kapitonas F. Kriaučiūnas padėkojo už nuoširdų sutikimą. Spaudoje aprašytos Kauno sirgalių nuotaikos. Rašoma, kaip senukas, išgirdęs džiugią žinią, Laisvės alėjoje šokinėjo lyg mažas vaikas. Vakare pranešus džiugią žinią, visi teatro žiūrovai atsistojo, sugiedojo Lietuvos himną, šaukė „Valio!“
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Šaukštas deguto
Tapę čempionais, krepšininkai į Kauną grįžo traukiniu. Traukiniui su Europos krepšinio nugalėtojais priartėjus prie Mintaujos, kažkas pasigedo Latvijos Prezidento K. Ulmanio įteiktos dovanos (sidabrinio skydo, papuošto meniniais raižiniais). Krepšininkas, kuriam buvo patikėta saugoti, pergalės euforijoje ją pamiršo paimti. Išsiblaškėlis turėjo tuoj pat grįžti į Rygą. Visa laimė, kad dovana nedingo ir ją skubiai atvežė į Kauną. Dėl to akibrokšto vos neišsiplieskė tarptautinis skandalas. Lietuvos diplomatams teko raudonuoti ir aiškintis, kad jie nenorėjo įžeisti Latvijos ir jos vadovo. Po diplomatinio atsiprašymo aistros aprimo.
Kauno sporto halė
Kauno sporto halė buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - vos per pusmetį. Architektas Anatolijus Rozenbliumas sukūrė puikią sporto areną.
Nedidelė šalis - Lietuva, pirmoji Europoje pastatė puikią sporto areną, skirtą 13 000 žiūrovų. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P. Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Likus savaitei iki čempionato atidarymo, darbininkai dar baiginėjo įvairius vidaus darbus. Pasakojama, kad Lietuvos krepšininkai, norėdami priprasti prie aikštės, rinkosi į treniruotes dirbant statybininkams. Vienu metu halę statė apie 300 žmonių. Daugelis šį statinį vadino „legendine sporto hale“. Sporto halės statybai buvo išleista net 400 tūkst. litų. Skeptikai niurnėjo, kad tai - akivaizdus lėšų švaistymas. Jie pritilo, kai, pardavus specialiai išleistas obligacijas, buvo padengta pusė statybos išlaidų. O kai sirgaliai bematant išpirko visus bilietus, surinkta suma beveik kompensavo visas statybos išlaidas.
Čempionato atmosfera
Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai ir vengti incidentų. Ypač baimintasi galimų incidentų su Lenkijos sportininkais ir sirgaliais dėl Vilniaus krašto okupacijos. Laikraštis „XX amžius“ rašė, kad reikia vengti neapykantos ir būti nuoširdiems visiems svečiams.
Atvykstančios delegacijos buvo draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir apgyvendinamos Karo mokykloje. Žurnalistai pastebėjo, kad italai buvo temperamentingiausi, o latviai - rimtesni ir susikaupę.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne vyrų, o moterų krepšinio komandos iš Kauno ir Varšuvos. Lietuvės laimėjo rezultatu 29:28.
Čempionato rezultatai
Lietuvos rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Ji įveikė latvius (37:36), lenkus (46:18), estus (33:14), prancūzus (48:18), vengrus (79:15), suomius (112:9) ir italus (41:27). Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai.
Kaunas skamba rungtynėmisPagal tuometinę FIBA nuostatą, šaliai, laimėjusiai II Europos čempionatą, buvo suteikta teisė ateinantį čempionatą rengti savo valstybėje. Rungtynės Kaune tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių buvo vadinamos šio čempionato finalu. Štai kaip jas aprašo sporto komentatorius: „Lieka tik 80 sekundžių. Ruzgys meta į krepšį. Sviedinys atšoksta nuo lanko, o Lubinas jį pirštų galais įstumia krepšin. 37:36 Lietuvos naudai. Galop pasigirsta švilpukas ir visiems nervus išjudinusi kova baigta. Halėj pasigirsta didžiausios ovacijos. Įbėgusi aikštėn publika ėmė kilnoti žaidėjus ant rankų.“ Tomis lemtingomis rungtynių minutėmis žurnalistas vaikščiojo Kauno gatvėmis. Štai ką jis užrašė: „Tuo laiku, kai Lietuvos ekipa rungėsi, ėjau per gatves. Langai atidaryti, radijas nustatytas garsiausiai, Kaunas skamba rungtynėmis. Prie langų stovi policininkai, automobiliuose klausosi šoferiai, baruose minios laukia, kas laimės. 35:36 latvių naudai! Kelios minutės lieka laukti. Įtempimas kaip milijonas voltų. Yra!!! Lubinas 37:36. Šauksmai. Valiavimai. Lietuva laimėjo!“
Sumanus finansų tvarkymas
Pasidomėjome, kaip buvo tvarkomi pinigai ir dovanos, skirtos Europos čempionams. Privačios įmonės ir privatūs krepšinio gerbėjai norėjo finansiškai paremti sportininkus ir Kūno kultūros rūmų vadovybės teiravosi, kaip tai padaryti. Pedagogui, sporto organizatoriui, mokslininkui, tuometiniam Kūno kultūros rūmų direktoriui Vytautui Augustauskui-Augustaičiui (1904-1958) teko sudaryti čempionų sutikimo komisiją. Pastaroji paskelbė, kad daiktines dovanas krepšinio gerbėjai gali įteikti Kūno kultūros rūmuose, o norintieji aukoti pinigus juos galės įnešti į Kooperacijos banke atidarytą specialią krepšinio rėmėjų sąskaitą. Beje, pirmąjį piniginį įnašą į šią sąskaitą padarė spaustuvininkas V. Atkočiūnas. Originaliai krepšininkus apdovanojo Kauno audinių fabriko administracija. Iškilmingos ceremonijos metu kiekvienam krepšininkui buvo įteikti vokai su audeklų pavyzdžiais ir kvietimais dovanas atsiimti įmonėje. Pažymėtinas tuometinių krepšininkų kuklumas. Vyrai atsisakė visuomenės surinktų piniginių įnašų (sąskaitoje jų buvo per 7 tūkst. litų), motyvuodami, kad jie nėra profesionalai, o tik mėgėjai. Iš surinktų ir dar teberenkamų lėšų krepšininkai pasiūlė įrengti specialų fondą jauniems krepšininkams mokyti. Sumaniai buvo panaudoti pinigai, surinkti už parduotus bilietus į krepšininkų pagerbimo ceremoniją. Mat krepšinio sutikimo komisija nutarė, kad nemokamų pakvietimų nebus ir iškilmių dalyviai į salę bus įleidžiami tik su bilietais.
Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate
Apie tai, kad krepšinis pradėjo užkariauti vis daugiau lietuvių širdžių, byloja jam tenkantis dėmesys spaudoje. Pačiame populiariausiame tarpukario laikraštyje „Lietuvos aidas“ beveik visada būdavo skyrelis sporto naujienoms aptarti, kuriose dažnai figūruodavo krepšinio aktualijų apžvalgos.
Antai 1936 metų kovo 3 dienos numeryje teigiama: „Paskutinės dvi krepšinsvydžio pirmenybių dienos davė eilę sensacingų ir didelių rezultatų. Vyrų B ir moterų klasėje net pasiekti savotiški rekordai, būtent: LFLS moterys sulupo Spartą 59:0, o vyrų B MSK II - KPSK 58:0 !!“. Šiems rekordams aptarti buvo skirtas garbingas trečias laikraščio puslapis. Tačiau didžioji dalis sporto naujienų buvo skiriama tuo metu žymiai populiaresnėms sporto šakoms - boksui, tenisui, futbolui. Maždaug nuo 1937 metų, tai yra nuo pirmos Lietuvos krepšininkų pergalės Europos krepšinio čempionate, laikraštyje pradėtos spausdinti išsamesnės varžybų momentų apžvalgos. 1938 metų kovo 26 dienos „Lietuvos aido“ numeryje plačiai reklamuojamos būsimos varžybos tarp Lietuvos ir Latvijos sportininkų: „Rungtynėmis susidomėjimas nepaprastas, nes išparduoti visi bilietai ir jei tik būtų daugiau vietos, neabejojama, kad irgi neliktų nė vieno bilieto“, - rašoma sporto naujienų skiltyje. epaveldas.lt nuotr./Lietuva-Latvija rungtynių aprašymas iš 1938 m. Na, o 1938 metų kovo 27 dieną įvykus rungtynėms jų apžvalgai buvo skirtas beveik ištisas laikraščio puslapis. „Vakar Kaune buvo vėl didžioji Lietuvos sporto diena visais atžvilgiais. Mūsų krepšinio rinktinė, dabartinis Europos meisteris, nugalėjo Latviją “, - bylojo laikraštis. Taip pat pateikta išsami rungtynių analizė.
Krepšinio naujienos atsispindėdavo ir kituose periodinės spaudos leidiniuose. Tryliktajame savaitinio žurnalo „Lietuvos sportas“ numeryje rungtynėms tarp Lietuvos ir Latvijos skirtas milžiniškas dėmesys. Jau pirmajame puslapyje skaitytoją pasitiko skambus šūkis: „Didžiosios kovos dalyviai, (…) Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinės.“ Visa tai buvo papildyta įtraukiančiu rungtynių siužetu: „Švilpukas, mirtina tyla, tik iš kampo tegirdimas radijo pranešėjo skambus balsas, besidalijąs įspūdžiais su radijo klausytojais. Salėje tuo tarpu užvirė žūtbūtinė kova“. Tokios krepšinio rungtynių apžvalgos jau primena dabartines, kuriose pateikiama išsami rungtynių analizė bei stengiamasi kiek įmanoma labiau skaitytoją įtraukti į lemtingus varžybų momentus, padėti pajusti tvyrojusią įtampą.
O 1938 metų liepos 5 dienos „Aido“ laikraščio numeryje išspausdintas pranašiškas straipsnis, kuris skelbė: „Kol kas mūsų kaime daugiausiai žaidžiama krepšiniu ir tinkliniu. Nieko negalima dėl to jaunimui prikišti. Labai gražu, tegu žaidžia, tegu mankštinasi. Juk lietuviai yra Europos krepšinio meisteris. Ilgainiui krepšinis galės virsti tautiniu lietuvių žaidimu“. epaveldas.lt nuotr./Pranašiškas straipsnis 1938 m. gegužės „Lietuvos aide“ Taip pat laikraštyje pačiam jaunimui siūloma susirūpinti savo sportiniu ugdymu, nes vien fizinio darbo neužtenka: „Juk sportas jaunimą grūdina, stiprina jo sveikatą ir pašalina daug visokių neigiamų įpročių. O tauta reikalinga užgrūdinto ir sveiko jaunimo“. Tai iš tiesų pranašiškas straipsnis, nes 2010 metais atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad net 53 proc. visų Lietuvos gyventojų krepšinį įvardina kaip mėgstamiausią sportą. Lietuvos sportininkai sugebėjo iškovoti prizines vietas Europos, Pasaulio krepšinio čempionatuose, net Olimpinėse žaidynėse.
Pokario laikotarpis
Po 1939 m. triumfo, dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo, Europos krepšinio čempionatai buvo sustabdyti.
Sugrįžimas į krepšinio elitą
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai grįžo į tarptautinę areną. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse jie iškovojo bronzos medalius. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuva užėmė antrąją vietą. 2003 m. Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate lietuviai vėl tapo čempionais, finale įveikdami Ispanijos rinktinę.
Įdomūs faktai
Ar žinojote, kad:
- 1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Žaidė LFLS ir Kauno rinktinė, laimėjo LFLS krepšininkai rezultatu 8:6.
- Tarpukario Lietuvoje nebuvo profesionalių krepšinio teisėjų, tad teisėjauti tekdavo tiesiog tiems, kurie geriausiai išmanė šį žaidimą.
- Iki 1934 metų nebuvo tarptautinių krepšinio taisyklių. Kiekvieno regiono krepšinio komandos žaisdavo pagal skirtingas taisykles.
Krepšinio pradininkai
Šiuolaikinio krepšinio pradininku laikomas kanadietis Springfildo (JAV) koledžo pedagogas daktaras Džeimsas Neismitas (1861-1939). Dirbdamas fizinio lavinimo treneriu šiame koledže, jis gavo užduotį sugalvoti žaidimą, kuris užimtų studentus šaltojo sezono metu. Per dvi savaites įvertinęs egzistuojančių sporto šakų teigiamas ir neigiamas savybes, šis sporto treneris ant sporto salės durų pakabino atspausdintas 13 paragrafų krepšinio žaidimo taisykles. Dėl žaibiškos žaidimo sėkmės buvo siūloma šį žaidimą vadinti „neismitobolu“ (angl. Naismith Ball), tačiau jo pradininkas to nenorėjo ir pasiūlė vadinti krepšiniu. Springfilde Dž. Neismito atminimui 1968 m. duris atvėrė memorialinis muziejus.
Atkurtoje Lietuvoje atsirado gabių krepšinio pradininko mokinių, kurie sukūrė savąją lietuvišką krepšinio mokyklą. Šį žaidimą propagavo legendinis lakūnas Steponas Darius, Konstantinas Savickas, Karolis Dineika ir kiti tų laikų šviesuoliai. „Basketbolo“ pradininkėmis laikomos lietuvės moterys. Jos 1919 m. Vytauto parke pradėjo žaisti krepšinį pagal vokiečių taisykles (be lankų ir mažesniu kamuoliu).
Pirmosios oficialios rungtynės
Tačiau tikruoju krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tądien rungtyniavo Laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS komanda. Tais pačiais metais buvo surengtas Lietuvos moterų krepšinio čempionatas, o 1924 m. - šalies vyrų čempionatas.
Literatūra
Literatūra, propaguojanti krepšinį, pradėta leisti 1922 m. Išėjo iš spaudos dviejų autorių leidinys: Karolio Dineikos „Krepšiasvydis vyrams (Basket Ball)” ir dr. J. Ereto „Kumsčiasvydis“. Vėliau išleisti Stepono Dariaus „Basketbolo žaidimas (Krepšiasvydis)“ ir Konstantino Savicko „Krepšinis“.
Tarptautinė arena
1925 m Lietuvos krepšinis išėjo į tarptautinę areną. Pradžioje žaidimo lygis buvo neaukštas, mūsų krepšininkai nuolat pralaimėdavo kaimyninių Baltijos valstybių komandoms. 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvyko žymūs JAV lietuvių kilmės krepšinio specialistai: B. Budrikas, J. Knašas, F. Kriaučiūnas ir K. Savickas. Pastarieji du liko Lietuvoje ir pradėjo treniruoti mūsų krepšininkus. Po kelerių metų Lietuvos krepšininkai, JAV lietuvių kilmės krepšininkų padedami, pasiekė įspūdingų laimėjimų - 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempionais.
Rungtynės Rygoje
Buvo nuspręsta dalyvauti Antrosiose Europos vyrų krepšinio pirmenybėse, kurios vyko Rygoje. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F. Kriaučiūnas. 1937 m. Lietuvos rinktinė pirmąkart tapo Europos čempione.
Krepšinio kelionė į Europą
1891 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurtas krepšinis Lietuvą pasiekė panašiu metu, kaip ir kitas Europos šalis.
Tiesa, dar XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje apie krepšinį sužinojo Prancūzijos, Italijos, Rusijos sportininkai, bet Senajame žemyne amerikietiškas žaidimas sparčiau plisti pradėjo tik per Pirmąjį pasaulinį karą. Krepšinį laisvalaikiu žaisdavo Europos šalyse dislokuoti JAV kariai, o keista jų pramoga sudomino ir vietos gyventojus.
Iškart po karo dar didesniu Europos krepšinio vystymosi postūmiu tapo Jaunųjų krikščionių asociacija (YMCA). Jos misionieriai antrojo ir trečiojo dešimtmečių sandūroje plūstelėjo į Europą, kur aktyviai skleidė ne tik dvasinio lavinimosi, bet ir kūno kultūros idėjas. Iš Amerikos atvykę YMCA nariai daugelyje kitų žemynų valstybių suvaidino itin svarbų vaidmenį populiarindami už Atlanto sugalvotus žaidimus krepšinį ir tinklinį.
1919 metais YMCA misionieriai beldėsi ir į Lietuvą. Tačiau Lietuvos vyriausybė, baimindamasi neigiamos katalikų bažnyčios vadovų reakcijos, nepriėmė protestantiškas idėjas puoselėjusios organizacijos pagalbos.
Lietuvos sporto terpė
Europoje stiprus sporto judėjimas prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu jau buvo rengiamos kelių sporto šakų Europos ar pasaulio pirmenybės, 1896 metais įvyko pirmosios olimpinės žaidynės.
Sporto judėjimas sparčiausiai plito išsivysčiusiose industrinėse valstybėse, o carinei Rusijos Imperijai priklausiusioje Lietuvoje tuo metu sąlygos sportui vystytis nebuvo palankios. Nuo Vakarų atsilikusioje Rusijos Imperijoje sportui apskritai buvo skiriama labai mažai dėmesio, o agrarinėje Lietuvoje padėtis buvo dar blogesnė dėl neigiamai sportą vertinusios katalikų bažnyčios požiūrio.
XX amžiaus pradžioje, ypač po 1908 metų olimpinių žaidynių, didžiausiuose Imperijos pramonės centruose Maskvoje, Sankt Peterburge, Rygoje, Taline, Kijeve, Odesoje kūrėsi sporto klubai, jaunimas žaidė futbolą, užsiėmė lengvąja atletika, gimnastika, dviračių sportu, imtynėmis, susipažino su kitomis sporto šakomis. 1914 metais Rygoje surengtose Visos Rusijos sporto olimpiados varžybose dalyvavo beveik tūkstantis sportininkų iš 24 miestų.
Kaune ir Vilniuje taip pat buvo bandoma kurti sporto klubus, bet jie buvo labai negausūs ir sportas iki Pasaulinio karo beveik nepajudėjo iš nulinio taško. Didžiausiuose Lietuvos miestuose kone pagrindiniai sporto įvykiai buvo profesionalų imtynininkų ir sunkumų kilnotojų pasirodymai, tačiau jie neturėjo nieko bendro su masiniu sporto judėjimu.
Pirmuoju rimtesniu tikro sporto postūmiu, kad ir kaip keistai skambėtų, tapo Pasaulinis karas ir Vokietijos armijos okupacija. Turėdami laisvo laiko vokiečių kariai dažnai žaisdavo futbolą ir šiuo žaidimu iš pradžių sudomino vokiečių kilmės Kauno gimnazistus, o per juos - ir kitus miestiečius.
Šiuolaikinis sporto judėjimas Lietuvoje prasidėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Paskelbus Nepriklausomybę į Lietuvą iš kitų buvusios Rusijos Imperijos vietų bei Jungtinių Amerikos Valstijų grįžo daug lietuvių ar išeivių palikuonių. Tarp sugrįžusių buvo nemažai jaunų vyrų ir moterų, prieš karą aktyviai dalyvavusių Sankt Peterburgo, Maskvos, Talino sporto klubų veikloje ar sportavusių už Atlanto.
Kai kurie grįžusieji turėjo organizacinio darbo patirties (Karolis Dineika buvo įkūręs lietuvių moksleivių sporto klubą Sankt Peterburge) arba buvo pasiekę neblogų rezultatų sporto varžybose (Kęstutis Bulota tapo Talino dviračių sporto čempionu). Lietuvoje jie rado plyną sporto lauką, tačiau su tuo susitaikyti ir atsisakyti pamėgto užsiėmimo neketino.
Iš Maskvos į gimtinę grįžę Steponas Garbačiauskas, Petras Oleka ir Viktoras Jasaitis, iš Talino atvykę broliai Kęstutis ir Vytautas Bulotos, Sankt Peterburge gyvenę broliai Karolis ir Viktoras Dineikos, Pranas Sližys, Elena Kubiliūnaitė (vėliau Garbačiauskienė), Arija Karnauskaitė (vėliau Ingilevičienė) paskelbus Nepriklausomybę įsteigė pirmuosius Kauno sporto klubas, rengė pirmąsias varžybas ir patys jose aktyviai dalyvavo, pristatė iki tol nematytas sporto šakas.
Šių sporto pradininkų branduolį dar labiau sustiprino 1920 metų vasarą į Lietuvą atvykęs Steponas Darius bei kiti JAV lietuvių savanoriai.
#
tags: #krepsinis #tarpukariu #pirmosios #taisykles