Krepšinis, kaip ir bet kuri kita sporto šaka, neapsieina be kontroversijų, o teisėjavimas dažnai tampa aštrių diskusijų ir net skandalų epicentru. Nuo aukščiausio lygio NBA iki vietinių LKL kovų, ginčytini teisėjų sprendimai neretai nulemia rungtynių baigtį ir palieka kartėlį tiek žaidėjams, tiek sirgaliams. Šiame straipsnyje apžvelgsime garsiausius krepšinio teisėjavimo skandalus, palietę tiek pasaulinę, tiek Lietuvos krepšinio areną.
Gediminas Petraitis: nuo Ukmergės iki NBA ir Europos čempionato
Ukmergiškis Gediminas Petraitis, užbaigęs savo 10-ąjį sezoną stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje (NBA), ruošiasi naujam iššūkiui - darbui Europos čempionate. Pats G. Petraitis teigia, kad jam tai yra didelė garbė, nes jis atstovauja Lietuvai, Šiaurės Amerikos krepšinio federacijai ir NBA. Krepšinio teisėjas džiaugiasi, kad kartu su juo į Europos čempionatą važiuoja dar trys lietuviai - Juozas Barkauskas, Gvidas Gedvilas ir Gintaras Mačiulis.
G. Petraitis kiekvieną vasarą su šeima grįžta į Lietuvą. Teisėjui teisėjavimas Lietuvoje visada buvo sena svajonė. Nors didžioji jo patirtis sukaupta JAV, širdyje jis visada jaučiasi lietuvis ir niekada neprarado ryšio su Lietuva. Teisėjavimas jam leidžia išlaikyti ryšį su namais ir savo šaknimis.
Rugpjūčio 10 d. G. Petraitis su kitais Lietuvos krepšinio teisėjais teisėjavo Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur vyko kontrolinės rungtynės tarp Lietuvos ir Sakartvelo rinktinių.
Pasak G. Petraičio, niekas į čempionatus nevažiuoja tam, kad užimtų penktą vietą, visi važiuoja dėl medalių. Teisėjai irgi nori teisėjauti svarbiausiose rungtynėse.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
G. Petraitis į Ameriką kartu su tėvais išvažiavo 1998 m. Ten nuo ketvirtos klasės lankė mokyklą, vėliau studijavo. Būdamas studentu, tėtis jį kalbino pabandyti teisėjauti, nes pats tą darė ir buvo pakilęs iki pirmojo NCAA diviziono. Po kurio laiko G. Petraitis pabandė teisėjauti ir jam patiko. Galiausiai jis turėjo rinktis - likti dirbti buhalteriu ar eiti teisėjauti. G. Petraitį labai įtraukė teisėjavimas, todėl jis nusprendė duoti sau 5-6 metus ir pažiūrėti, kas iš to išeis.
Nuo pirmojo G. Petraičio švilpuko iki pirmųjų NBA oficialių rungtynių praėjo 5-6 metai. NBA lygoje jis teisėjauja jau 10 sezonų. Per reguliarųjį sezoną jam tenka teisėjauti maždaug 60-65 rungtynėse. Be to, jis dalyvauja pasiruošime sezonui, priešsezoninėse rungtynėse, atkrintamosiose ir vadinamajame „Replay Center“ etape.
G. Petraitis teigia, kad vaizdo peržiūros yra reikalingos, nors supranta, kad dėl to žiūrovams rungtynės gali prailgti. Anot jo, reikia įdėti labai daug darbo, kad žinotum visų taisyklių niuansus pereinant iš NBA į FIBA krepšinį.
Jaunam žmogui, kuris svajoja vieną dieną teisėjauti NBA lygoje arba Europos čempionate, G. Petraitis patartų įdėti daug darbo ir nesilyginti su kitais. Anot jo, reikia dirbti taip, kad pasiektum geriausią savo versiją profesijoje, kurioje dirbi.
Gyvendamas ir dirbdamas multikultūrinėje JAV aplinkoje G. Petraitis niekada neužmiršta savo šaknų ir visuomet puoselėja lietuvybę. Jam, kaip Amerikos lietuviui, lietuvybė yra labai svarbi.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Valdo Šeškaus skandalas BBL lygoje
Ne visi treneriai sugeba išlaikyti ramybę ir objektyvumą, kai abejoja teisėjų darbu. Vienas tokių pavyzdžių - Valdo Šeškaus skandalas Baltijos krepšinio lygoje (BBL). Emocingasis strategas priėmė sprendimą išvesti komandą iš aikštės likus žaisti mažiau nei 3 minutėms prieš Raplos „Avis“ ekipą ir esant lygiam rezultatui - 65:65. Vėliau paaiškėjo, kad V. Šeškus komandą išsivedė pats užsidirbęs antrąją techninę pražangą ir turėjęs keliauti iš aikštės.
Toks poelgis sudrebino ne tik Estijos krepšinį, bet ir visą BBL. V. Šeškus tvirtino buvęs įpykęs, nes esą jo sūnų Edviną Šeškų aikštėje skriaudė Gertas Dorbekas, o teisėjai dėmesio nekreipė.
Už tokį poelgį „Vytauto“ komandos laukė ne tik techninis pralaimėjimas ir nulis taškų už mačą, bet ir 3000 eurų bauda. BBL pirmenybių vadovai norėtų, kad kiekviename mače pavyktų turėti skirtingų šalių teisėjus, bet šioje vietoje susiduria su realybe - finansais. Pasak S. Samulevičiaus, tokie skandalai nekelia BBL prestižo.
NBA teisėjavimo skandalai: Timas Donaghy ir 2002 metų Vakarų konferencijos finalas
Stipriausią planetos krepšinio lygą (NBA) ne kartą krėtė teisėjavimo bei sukčiavimo skandalai. Vienas garsiausių - buvusio NBA arbitro Timo Donaghy istorija. Jis buvo nuteistas už sukčiavimą - dalyvavimą savo teisėjaujamų varžybų lažybose. Tačiau anot T. Donaghy, ne jis vienas žaidė nešvarius žaidimus.
T. Donaghy teigė, kad 2002 metų NBA Vakarų konferencijos finalo serijoje tarp „Sacramento Kings“ ir „Los Angeles Lakers“ teisėjai sąmoningai šališkai teisėjavo, siekdami, kad serija užsitęstų iki septintųjų rungtynių. Anot jo, lyga norėjo, kad daugiau pajamų generuojanti „Lakers“ komanda patektų į finalą.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Šeštosiose serijos rungtynėse „Lakers“ krepšininkai atliko net 27 baudų metimus vien per ketvirtąjį kėlinį, o „Kings“ - 25 per visą mačą. Toks disbalansas sukėlė didžiulį pasipiktinimą tiek tarp sirgalių, tiek tarp ekspertų. ESPN komentatorius Michaelas Wilbonas šias rungtynes pavadino didžiausiu teisėjavimo nesusipratimu krepšinyje per pastaruosius 28 metus.
Jurgis Laurinavičius: geriausias Lietuvos krepšinio teisėjas
Jurgio Laurinavičiaus pažintis su teisėjavimu prasidėjo mokykloje. Aplinkiniai paskatino jį šia specialybe susidomėti rimčiau. Žingsnis po žingsnio teisėjas kopė karjeros laiptais, kol galiausiai 2005 metais debiutavo LKL čempionate. Prabėgus vos dvejiems metams - kišenėje jau ir FIBA tarptautinė kategorija.
Svarbiausią karjeros sprendimą L. Laurinavičius priėmė 2010 metais, kai metė darbą „Regitroje“ ir visą savo dėmesį sukoncentravo ties teisėjavimu. 2011 ir 2013 metais jis teisėjavo Europos čempionatų grupių etapuose, o 2015 sulaukė progos darbuotis ir Lilyje. Prieš porą metų J. Laurinavičius geriausių šalies teisėjų reitinge užėmė trečią, pernai - antrą, o prieš šį sezoną buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje.
J. Laurinavičius teigia, kad kiekvienas, kuris ką nors dirba, siekia įvertinimo. Anot jo, tas reitingo laiptelis įpareigoja dar labiau stengtis ir kitiems rodyti pavyzdį.
Paklaustas, ar sutinka, kad Lietuvoje teisėjavimo lygis yra suprastėjęs, J. Laurinavičius atsakė nesutinkantis. Jis mano, kad Lietuvoje teisėjavimas nėra blogas, tiesiog visi verda savose sultyse.
J. Laurinavičius dalyvauja trijuose trenerių seminaruose per metus: prieš Eurolygos ir LKL sezonus bei vidury sezono Lietuvoje. Kai kuriuose seminaruose būna psichologinių paskaitų, daromi visokie testai.
Anot J. Laurinavičiaus, būna, kad po rungtynių negali užmigti, galvodamas, kad kažkuriuo momentu priėmė netinkamą sprendimą. Ypatingai tai pasireiškė karjeros pradžioje, kai dar buvo mažiau patyręs.
Kiekvienas treneris LKL čempionate J. Laurinavičiui yra iššūkis. Kiekvienos rungtynės jam yra tarsi egzaminas, kuriame turi susitvarkyti su treneriu ar žaidėjais.
J. Laurinavičius teigia, kad jeigu teisėjau vien LKL - tikrai neišgyvensi. Norint gerai gyventi, tai reikia ruoštis, rūpintis savo kūnu, psichologija - tai investicija į save, už kurią mokame patys. Už Eurolygos rungtynes teisėjai gauna 1100, o už LKL, nuo kurių dar atskaitomi mokesčiai - 170 eurų.
J. Laurinavičius teigia, kad jam asmeniškai niekas nėra bandęs pasiūlyti kyšio.
Didžiausias J. Laurinavičiaus karjeros tikslas - būti geriausiu pasaulyje ir Europoje. Jis nori teisėjauti olimpiadoje, pasaulio čempionate ir jų šių varžybų finaluose.
LKL įvertinimas Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverte
Vietoje įprastinės publikacijos LKL oficialiame puslapyje, ketvirtadienį feisbuke lyga pasidalijo trumpu įrašu, kuriame tiesiai šviesiai apibūdino Karaliaus Mindaugo taurės finale teisėjavusių arbitrų darbą. LKL teigė, kad KMT finalo ketverte nebuvo epizodų, apie kuriuos verta diskutuoti, teisėjavimas buvo nepriekaištingas.
LKL į finalo ketvertą dirbti pasikvietė vieną iš autoritetingiausių Europos arbitrų, italą Luigi Lamonicą. Kartu su juo Vilniuje dirbo Artūras Šukys, Tomas Jasevičius, Jurgis Laurinavičius, Vilius Mačiulaitis, Gytis Vilius ir Gvidas Gedvilas.
Kitose šalyse po taurių finalų kilo nemažai nusiskundimų dėl teisėjų darbo. Graikijoje skandalas kilo dar pusfinalio etape, o po finalų skundėsi Serbijos, Ispanijos ir Turkijos klubai.
Dainiaus Adomaičio emocijos ir FIBA teisėjavimo klaidos 2019 ir 2022 metais
2019 metų pasaulio krepšinio čempionate Rudy Gobertas paskutinę mačo minutę numušė antrąjį J. Valančiūno baudos metimą, bet tai darydamas palietė lanką. Teisėjai šio momento neužfiksavo ir net neketino peržiūrėti vaizdo įrašo. Lietuvos rinktinė prarado tašką, kuris būtų išlyginęs rezultatą. Po šio epizodo D. Adomaitis pasakė į atmintį įsirėžusius žodžius apie regbį ir krepšinio nebuvimą.
2022 metais Europos krepšinio čempionate per rungtynes su Vokietija trečiajame kėlinyje J. Valančiūnui išprovokavus pražangą centras ruošėsi mesti baudas, bet turėjo palaukti - įsisiautėjęs vokiečių strategas Gordie Herbertas gavo techninę baudą. Buvo aišku - J. Valančiūnas turi mesti jau tris baudų metimus, bet teisėjai staiga užmiršo vieną iš jų.
Tai tapo vienu gėdingiausių FIBA teisėjų darbo epizodų 2022 metų Europos krepšinio čempionate. Kazys Maksvytis po mačo su trenerių štabu pateikė protestą, nors ir nesitikėjo, kad kas nors keisis. Protestas buvo atmestas.
Marius Grigonis po rungtynių pasakė tiesiai šviesiai - čia dirbę arbitrai - italas Manuelis Mazzoni, lenkai Wojciechas Liszka ir Michalas Procas - Europos čempionate dirbti nebeturėtų.
J. Valančiūnas po rungtynių sakė, kad kai užmiršti duoti techninę mesti, tai nežinau, čia jau aukščiausias lygis.
FIBA klaidos Eurobasket 2022 čempionate
FIBA gesinti gaisrą teko ne tik Lietuvos ir Vokietijos rinktinių rungtynėse. Gruzijoje vykusios rungtynės iš viso virto tokiu dideliu skandalu, kad Turkijos rinktinės treneris Erginas Atamanas pagrasino palikti „Eurobasket 2022“ čempionatą. Per rungtynes su šeimininke Gruzija įvykus konfliktui tarp žaidėjų teisėjai buvo priversti stabdyti rungtynes. Sugrįžus į aikštę teisėjai padarė žioplą klaidą - pradangino 22 rungtynių sekundes.
Turkijos rinktinė po rungtynių iškart pateikė protestą, tačiau tuo viskas nesibaigė - jau po rungtynių buvo užpultas jo krepšininkas Furkanas Korkmazas. Turkijos krepšinio federacija po dvikovos paskelbė, kad jeigu nebus gauti vaizdo įrašai ir FIBA nesiims veiksmų, komanda paliks Europos čempionatą.
Ženklai prieš Europos čempionatą
Dar prieš Europos čempionatą, kai Europos komandos varžėsi 2023 metų pasaulio krepšinio čempionato atrankoje, buvo pirštais badoma į FIBA teisėjus. Aikštėje ne vieną kartą akivaizdų pasipiktinimą reiškė kiti NBA gigantai Nikola Jokičius ar Giannis Antetokounmpo.
Graikijos žiniasklaidoje buvo kalbėta, kad komandos šansai triumfuoti čempionate - gana dideli, bet čia reikia įtraukti ir teisėjų darbą.
FIBA teisėjų darbas buvo itin garsiai aptarinėjamas ir per pasaulio čempionato atrankos rungtynes tarp Serbijos ir Turkijos. Turkijos rinktinės treneris Erginas Atamanas pareiškė, kad FIBA privalo peržiūrėti teisėjų darbą.
Su blogu teisėjų lygiu tenka susitaikyti?
Prieš 2022 metų Europos krepšinio čempionatą buvo nemažai ženklų, kad jame vis tiek teks kalbėti apie FIBA arbitrus, kurie yra tarsi trečiojo lygio - po NBA ir Eurolygos arbitrų. Būtent dėl FIBA ir Eurolygos karo pasaulio ir Europos čempionatuose ir matomas kritęs teisėjavimo lygis.
Auksinės Lietuvos 16-mečių rinktinės treneris Tomas Purlys sakė, kad tokioje situacijoje gali pagelbėti tik viena: teisėjai jau pradžioje apibrėžtų gaires ir viską traktuotų vienodai.
Konfliktai Vilkaviškio krepšinio turnyre
Nesantaika ir konfliktai krepšinio aikštelėje pasitaiko ne tik profesionaliame, bet ir mėgėjų sporte. Tai iliustruoja situacija Vilkaviškio krepšinio turnyre, kur nesutarimai tarp organizatorių, žaidėjų ir teisėjų virto atviru konfliktu.
Vilkaviškio sporto mokyklos krepšinio treneris Dainius Gražulis prieš trejus metus įkūrė Vilkaviškio krepšinio klubą, siekdamas pratęsti aktyvaus krepšinio gyvenimo laiką Vilkaviškyje.
D. Gražulis 2014 m. spalio mėnesį „Santakai“ pradėjus turnyrą, padėjo jam kuo galėdamas: rūpinosi sekretoriatu, leido naudoti savo turnyrui sukurta interneto svetaine „Santakos“ turnyro“ reikmėms.
Tačiau pasibaigus „Santakos“ ir prasidėjus „Suvalkijos krašto“ turnyrui, organizatorius tikėjosi darnos, gražaus žaidimo. Būtent todėl ir „pamiršo“ vieną pernykštę nuoskaudą, kurios priešistorė - konfliktas su 2014 m. „Suvalkijos krašto“ turnyre dalyvavusia „Kadžio“ komanda, kurią sudarė jauni vilkaviškiečiai, treniruojami marijampoliečio.
Tad prieš šių metų turnyrą organizatorius buvusio „Kadžio“ komandos narių, išsibarsčiusių po kitas komandas, pareikalavo atsiprašyti, tiesa, pasirinkdamas galbūt ne patį tinkamiausią atsiprašymo būdą: jis vaikinų paprašė atsiprašymą patvirtinti parašu.
Naujiems konfliktams palankiausia dirva turnyro metu buvo… teisėjavimas. Vieša paslaptis: Vilkaviškyje nėra profesionalių krepšinio teisėjų.
Straipsnis vietos laikraštyje pasirodė kaip „dovana“ D. Gražulio 35 -ojo gimtadienio proga (tiksliau, išvakarėse) - gegužės 15 dieną.
Turnyro organizatorius, treneris po tokių akibrokštų suvokė, jog tai - kaina už norą, siekį kurti kažką naujo. O kurti be kontrolės neįmanoma.
Gintaras Brokevičius, kaip minėta, pagrindinis turnyro rėmėjas bei turnyro dalyvis, krepšinį žaidžia 25 metus ir daugiau nei 20 metų remia jį.
tags: #krepsinis #teisejai #nuskriaude #lietuvius