Krepšinio Teisėjo Darbo Taisyklės ir Ypatumai

Krepšinis, kaip dinamiška ir populiari sporto šaka, nuolat evoliucionuoja. Keičiasi žaidimo stilius, taktika, todėl būtina atnaujinti ir taisykles. Šiame straipsnyje aptariami krepšinio teisėjų darbo aspektai, taisyklės, jų interpretacijos ir ypatumai, apimant tiek FIBA, tiek 3x3 krepšinio taisykles.

Įvadas

Krepšinio teisėjai yra neatsiejama krepšinio dalis, užtikrinanti sąžiningą ir sklandų žaidimą. Jų darbas apima ne tik taisyklių išmanymą, bet ir gebėjimą priimti greitus ir teisingus sprendimus, valdyti rungtynių eigą ir bendrauti su žaidėjais bei treneriais. Lietuvoje krepšinio teisėjavimas turi gilias tradicijas, o šalies teisėjai yra vertinami tarptautiniu mastu.

Krepšinio Taisyklių Ypatumai

Šiame straipsnyje pateikiama ne tik sausas taisyklių rinkinys, bet ir aptariami tam tikrų taisyklių ypatumai, atsižvelgiant į skirtingus turnyrus ir lygas. Nuo pat krepšinio atsiradimo, taisyklės nuolat kito ir tobulėjo, siekiant užtikrinti dinamišką ir teisingą žaidimą.

Pirmosios Taisyklės ir Krepšinio Atsiradimas

Pirmosios krepšinio taisyklės atsirado kartu su krepšinio atsiradimu 1891 metais, kai Kanados kūno kultūros mokytojas J. Naismitas sugalvojo pakabinti krepšį, kuris buvo skirtas bulvėms, ir dviejų skirtingų komandų žaidėjai varžėsi, kas daugiau kartų įmes į krepšį. Pirmosios rungtynės buvo chaotiškos, nebuvo reglamentuotas nei žaidėjų skaičius, nei žingsnių traktavimas, nei kitų dalykų, būdingų šios dienos rungtynėms.

Pagrindiniai Krepšinio Taisyklių Aspektai

Krepšinio Kamuolys

Pirmosiose rungtynėse ir vėliau - netgi iki 1950 metų buvo naudojamas futbolo kamuolys. Pradžioje jis buvo rudos spalvos ir tik vėliau pereita prie oranžinės. Priežastis - oranžinę spalvą lengviau atskirti žaidėjams. Tam tikrose lygose, pavyzdžiui, VTB ar žvaigždžių rungtynėse, nesilaikoma reglamento ir rungtyniaujama su įvairiaspalviu kamuoliu.

Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje

Žaidėjų Skaičius ir Rungtynių Trukmė

Tiek FIBA, tiek NBA taisyklės reikalauja rungtynėms registruoti ne daugiau nei 12 žaidėjų. Dėl tam tikrų priežasčių komandoje gali būti ir mažiau žaidėjų (ligos, traumos ar kiti įvykiai). Pačioje komandoje gali būti ir daugiau nei 12 žaidėjų, bet rungtynėms registruojami ne daugiau 12. J. Naismito laikais rungtynių laikas buvo trumpesnis nei dabar: du kėliniai po 15 minučių. Pertrauka - 5 minutės. NBA krepšinio taisyklės numato 4 kėlinių po 12 minučių rungtynes. FIBA turnyruose žaidžiami keturi kėliniai po 10 minučių. Šis taisyklių pasikeitimas įsigaliojo 2000 metais po Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Tai pat verta paminėti, jog kai kuriuose čempionatuose, pavyzdžiui, Filipinų lygoje, kopijuojamas NBA modelis ir rungtynės čia trunka tiek pat kiek ir NBA.

Pražangos

FIBA turnyre vienam žaidėjui leidžiama prasižengti 5 kartus, NBA - 6. Tai pat už grubų žaidimą galima gauti nesportinę pražangą, o už ginčus su teisėjais ar kitus neteisėtus dalykus - techninę pražangą. Už dvi nesportines ar dvi technines pražangas žaidėjas ar treneris yra šalinami iš arenos. Tokių pražangų specialistas yra Turkijos rinktinės ir „Efes pilsen“ treneris. Jis beveik kiekvienose rungtynėse naudoja tą pačią gudrybę: komandai svarbiu momentu praradus kamuolį ir siekiant, kad jo žaidėjai negautų nesportinės pražangos, jis rėkaudamas žengia į aikštelę. Treneris gauna techninę pražangą, o varžovai meta vieną baudos metimą vietoj dviejų, gautų už nesportinę pražangą.

Atakos Laikas

FIBA krepšinyje - 24 sekundės. Atkovojus kamuolį puolime, naujai atakai skiriamos 14 sekundžių. NBA - 24 sekundės abiem atvejais. Iki 2000 metų FIBA krepšinio aikštelėse atakos maksimaliai trukdavo 30 sekundžių, o persivaryti į varžovų aikštelės pusę reikėjo per 10 sekundžių (dabar 8 sek.). Šis sutrumpinimas buvo įvestas siekiant atsisakyti „miegančio“ ir ilgai minkomo kamuolio, siekiant greitesnio ir malonesnio reginio žiūrovui.

Minutės Pertraukėlės

Šiandien FIBA krepšinyje yra tokia tvarka: kiekviena komanda turi po 2 minutės pertraukėles pirmoje rungtynių pusėje ir po tris antroje. Iki rungtynių pabaigos likus mažiau nei dviem minutėms, komandoms lieka tik po dvi pertraukėles (jeigu iki šio momento nebuvo nė karto sustabdę žaidimo pasinaudojant minutes pertraukėlės teise). Pratęsimo atveju viena minutės pertraukėlė suteikiama kiekvienai komandai. NBA minutės pertraukėlės eiliniam žiūrovui prailgsta. Čia pavadinimas minutės pertraukėlė yra tik simbolinis, kadangi ji trunka 75 sekundes. Bendrai abi ekipos turi po 7 pertraukėles, o pratęsimo metu komandos gauna dar po dvi pertraukėles. Vengiant erzinti žiūrovus rungtynių pabaigoje, ketvirtajame kėlinyje, jų skaičius sumažinamas iki 4 ir 2 - iki paskutinio ketvirčio pabaigos likus mažiau nei 3 minutėms.

Zoninė Gynyba

Ilgą laiką NBA pasaulyje tokio tipo gynyba buvo „nusikalstamas reiškinys“. Komandos laužė galvą kaip legaliai panaudoti šią sistemą stabdant varžovų lyderius. Dabar ši gynyba leidžiama su viena sąlyga - besiginančios komandos žaidėjas negali ilgiau nei 3 sekundes stovėti baudos aikštelėje jeigu puolančios komandos varžovas yra atsitraukęs į perimetrą. FIBA turnyruose zoninė gynyba yra leidžiama ir komandos šį ginklą sėkmingai naudoja, ypatingai kai reikia stabdyti lyderius, prieš kuriuos apsiginti vienas prieš vieną nebūna šansų.

Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai

Kamuolio Numušimas

Jei paliečiamas lankas, tinklelis ar lenta - kamuolys atitenka varžovams. Be to priklausomai kas pažeidė taisykles, kamuolys yra arba įskaitomas, arba neįskaitomas jeigu nusižengimą atliko puolančios komandos žaidėjas. Pavyzdžiui, jei kamuolys leidžiasi į krepšį ir jį nuo jo numuša besiginančios komandos žaidėjas, tai traktuojama kaip taisyklių pažeidimas ir taškai įskaitomi. Jeigu kamuolys šokinėja ant lanko, FIBA krepšinio taisyklės leidžia besiginantiems žaidėjams jį numušti. NBA yra priešingai - kamuolio liesti tokiais atvejais negalima.

Kada Skiriami Baudos Metimai?

FIBA krepšinyje viskas paprasta - baudos metimai skiriami nuo penktos komandinės pražangos (baudos metimai gali būti metami ir anksčiau jei prasižengiama metimo metu, techninės ar nesportinės pražangos atveju). NBA taip pat, baudos metimai skiriami prasižengus penktąjį kartą. Tačiau jei komandos, iki kiekvieno kėlinio pabaigos likus žaisti 2 minutes nespėja prasižengti keturis kartus - kiekviena pražanga siunčia varžovus prie baudos metimo linijos.

Teisėjai ir Ginčytinų Sprendimų Peržiūra

Krepšinio aikštelėje teisėjauja trys teisėjai, iš kurių vienas yra pagrindinis, kuris priima lemiamą sprendimą ginčytinu atveju. Po truputį yra laužomi standartai ir atsiranda vis daugiau teisėjų moterų (moterų krepšininkių taip pat). Be to, futbole neseniai atsiradusi naujovė - ginčytinų sprendimų peržiūra vadinama „Var“ jau taikoma ir krepšinyje. Teisėjai bet kuriuo rungtynių momentu gali peržiūrėti ir pakeisti sprendimą dėl nesportinės pražangos skyrimo, o likus porai minučių iki rungtynių pabaigos - dėl daugelio situacijų, tokių kaip užribio fiksavimas, metimo atlikimas laiku ar panašiai. Nesenai LKL čempionate pradėta taikyti iššūkio taisyklė, kai komandų vyriausieji treneriai turi teisę vieną kartą per rungtynes pateikti protestą dėl tam tikro epizodo, reikalaujant jį peržiūrėti ir pakeisti sprendimą.

Aikštelės Parametrai ir Žaidimo Įrankiai

FIBA aikštelės ilgis yra 28 metrai, plotis - 15 metrų. Tritaškio linija nutolusi nuo krepšio 6,75 metro, baudos linija - 4,6 metro. NBA viskas yra šiek tiek plačiau ir toliau. Aikštelės ilgis - 28,65 metrai, plotis - 15,24 metro, tritaškis - 7,24 metro, baudos linija - 4,57 metro. Lankas turi būti 45 cm skersmens, pritvirtintas 3,05 metro aukštyje. Tinklelis turi būti baltas, jo ilgis - 40-45 cm. Jis turi būti pritvirtintas taip kad nekeltų pavojaus žaidėjų sveikatai. Reikalavimai kamuoliui - guminis, apimtis - 74,9-78 cm, svoris - 567-650 gramai. Trijų sekundžių zonos - stačiakampiai žymimi aikštėje, kurių vieną statinį sudaro galinių linijų atkarpos, 2,45 m atstumu nutolusios nuo galinių linijų vidurio taškų. Visos šios linijos, išskyrus galines, yra 3 sekundžių zonos dalis. 3 sekundžių zonos turi būti dažomos. Puolančios komandos žaidėjas toje zonoje išbuvęs ilgiau nei 3 sekundes (teisėjas laiką matuoja instinktyviai) pažeidžia taisykles ir jo komanda netenka kamuolio.

Įdomiausios Krepšinio Taisyklės

Komanda netenka teisės žaisti jei: 1) po penkiolikos minučių nuo oficialios rungtynių pradžios neturi penkių žaidėjų galinčių žaisti. Kas įdomiausia, į rungtynes žaidėjas gali atvykti pavėlavęs ir jam bus leidžiama žaisti. Taip yra ne kartą nutikę LKL čempionate, kai jauni žaidėjai tą pačią dieną rungtyniavo skirtinguose čempionatuose. 2) savo elgesiu trukdo tęsti rungtynes. Pavyzdžiui, gavęs penktąją ar diskvalifikacinę pražangą žaidėjas nenori palikti aikštelės, smurtauja prieš teisėjus, varžovus ar žiūrovus. 3) ignoruoja vyresniojo teisėjo raginimą žaisti. 4) kai komandai įskaitomas „pralaimėjimas išsibaudavus”, rungtynių metu aikštėje likus dviem vienos komandos žaidėjams.

Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias

Yra ir dar vienas, dažnai kurioziniu įvykių tampantis epizodas. Jei kamuolys, palietęs aikštės žaidėją, atsiduria už aikštės ribų, laikoma, kad jį prarado paskutinis jį lietęs žaidėjas, nežiūrint, jog po to kamuolys dar lietė kokį nors daiktą (išskyrus žaidėją). Kartais pasimaišo teisėjas, o kartais net gi koks nors daiktas atsidūręs aikštėje (dažniau atsitinka tai futbolo stadione), kuris nukreipia kamuolį į užribį.

3x3 Krepšinio Taisyklės

3x3 krepšinis yra sparčiai populiarėjanti krepšinio atmaina, turinti savitas taisykles ir reikalavimus.

Komandos Sudėtis ir Registracija

Kiekvieną komandą sudaro ne daugiau kaip 4 žaidėjai (3 žaidėjai aikštelėje ir 1 atsarginis žaidėjas). Turnyrų metu visi vienos komandos žaidėjai privalo turėti vienodos spalvos sportinę aprangą bei asmens dokumentą su nuotrauka ir pilna gimimo data. Žaidžiama trise prieš tris (3×3) vienoje krepšinio aikštelės pusėje, metama į vieną krepšį. Visos komandos ir jų žaidėjai turi būti užsiregistravę pas varžybų organizatorius.

Varžybų Eiga

Rungtynių vietą, laiką ir komandos gali sužinoti informacinėje lentoje bei iš teisėjo-informatoriaus pranešimų. Rungtynių trukmė - 10 minučių nestabdomo laiko. Prieš kiekvienas rungtynes 5 minutės skiriamos komandų apšilimui. Rungtynes gali pradėti žaisti tik pilnos (3-jų žaidėjų) sudėties komanda. Komandoje likus dviem žaidėjams, rungtynės nepradedamos, o pergalė skiriama pilnos sudėties komandai. Visos rungtynės žaidžiamos pagal paskelbtą tvarkaraštį. Jeigu kuri nors komanda būna nepasiruošusi žaisti paskirtu laiku, jai visose rungtynėse užskaitomi techniniai pralaimėjimai 0:15.

Rungtynes puolime pradedanti komanda išaiškinama burtų keliu. Tai atlieka aikštelės teisėjas. Rungtynėms prasidėjus, pirmojo ginčo atveju, kamuolys atitenka rungtynes gynyboje pradėjusiai komandai, o rungtynių eigoje - paeiliui. Įmetus kamuolį į krepšį, kamuolys perduodamas kitai komandai, kuri tęsia žaidimą atlikdama bent vieną perdavimą arba persivarydama už 6,75 m linijos. Atkovojus po krepšiu ar perėmus kamuolį, jis turi būti grąžintas už 6,25 m linijos (perdavimas nebūtinas). Keitimų skaičius neribojamas. Keitimai vykdomi kamuoliui esant užribyje arba vienai iš komandų pelnius taškus. Rungtynių teisėjas fiksuoja metimus, pražangas, galutinį rungtynių rezultatą. Visas ginčytinas situacijas sprendžia aikštės teisėjas.

Rezultato Nustatymas

Rungtynės vyksta iki 15 įmestų taškų arba 10 minučių. Jei 10 minučių laikas baigėsi, nugalėtoju skelbiama komanda, surinkusi daugiau taškų. Jeigu nustatytas rungtynių laikas baigiasi lygiosiomis, tuomet rungtynėse žaidžiamas pratęsimas, kurį su kamuoliu pradeda rungtynių pradžioje besigynusi komanda. Komanda, kuri pratęsimo metu pirmoji pelno 2 (du) taškus, skelbiama rungtynių nugalėtoja. Komandai neatvykus į vienas iš rungtynių, visose rungtynėse jai užskaitomi techniniai pralaimėjimai rezultatu 0:15. Visi kamuoliai, įmesti už 6,25 m linijos vertinami 2 taškais. Jei iš arčiau - 1 tašku. Už taiklų baudos metimą skiriamas 1 (vienas) taškas. Tai nustato rungtynių teisėjas.

Pražangos 3x3 krepšinyje

Asmeninių pražangų limito nėra (žaidėjas pašalinamas jam gavus diskvalifikacinę arba 2 nesportines pražangas). Komandai prasižengus ne metimo metu nuo 1 iki 6 karto baudos metimai nėra metami, nuo 7 iki 9 karto skiriami 2 metimai, o prasižengus 10 ir daugiau kartų skiriami 2 metimai bei kamuolys atitenka komandai, prieš kurią buvo prasižengta. Prasižengus metimo metu, priklausomai nuo jo vertės, skiriamas vienas arba du metimai. Už pražangą metimo metu skiriamas vienas (1) baudos metimas. Jei prasižengta metant iš už 6,75 m linijos, skiriami du (2) baudos metimai. Jeigu pražanga buvo užfiksuota atliekant metimą, kuris buvo taiklus, tuomet taškai įskaitomi ir skiriamas vienas (1) baudos metimas. Už pirmą nesportinę skiriami du (2) baudos metimai. Už antrą nesportinę ir diskvalifikacines pražangas skiriami du (2) baudos metimai ir kamuolys lieka baudą metusiai komandai. Už techninę pražangą skiriamas vienas (1) baudos metimas. Jei, prasižengus ir teisėjui paskyrus baudos metimą (-us), baigiasi rungtynėms skirtas laikas, metimas (-ai) atliekamas (-i), pasibaigus rungtynėms. Vilkinimas arba tyčinis pasyvus žaidimas (t.y. kuomet nebandoma atakuoti krepšio) yra vertinamas kaip taisyklių pažeidimas. Jį nustato rungtynių teisėjas, kuris iš pradžių perspėja, o po to gali atiduoti kamuolį besiginančiai komandai.

Komandų Vietos Nustatymas Turnyrinėje Lentelėje

Vykdant varžybas grupėse, bendra komandų vieta turnyrinėje lentelėje nustatoma pagal šių kriterijų eiliškumą:

1. Daugiausiai pergalių;
2. Tiesioginis komandų palyginimas (skaičiuojamos pergalės/pralaimėjimai);
3. Didžiausias pelnomų taškų vidurkis (neskaičiuojant taškų gautų laimėjus rungtynes, kuriose priešininkui buvo užskaitytas techninis pralaimėjimas);
4. Įmestų ir praleistų taškų santykis (neskaičiuojant taškų gautų laimėjus rungtynes, kuriose priešininkui buvo užskaitytas techninis pralaimėjimas).

Jei suskaičiavus pagal šiuos 4 kriterijus, neišaiškinama, kuri komanda užima aukštesnę vietą, tuomet komandų vieta turnyrinėje lentelėje paaiškėja burtų keliu arba, esant techninėms galimybėms, įvykdant rungtynių peržaidimą tarp vienodą rezultatą turinčių komandų.

Diskvalifikacija

Žaidėją rungtynėse nubaustą nesportine pražanga 2 (du) kartus arba technine pražanga 2 (du) kartus teisėjas pašalina iš aikštelės, o organizatoriai turi teisę diskvalifikuoti ir iš tolimesnių varžybų.

Krepšinio Teisėjų Kategorijos Lietuvoje

Lietuvos krepšinio teisėjų kategorijos formavosi kartu su krepšinio populiarumu šalyje. Pradedant nuo pirmųjų nepriklausomos Lietuvos metų, teisėjų kvalifikacija ir kategorijos nuolat tobulėjo, siekiant atitikti tarptautinius standartus.

Respublikinė ir Visasąjunginė Kategorijos

Dar sovietmečiu, Lietuvos krepšinio teisėjams buvo suteikiamos Respublikinė ir Visasąjunginė kategorijos. Šios kategorijos žymėjo teisėjo kompetencijos lygį ir teisę teisėjauti aukščiausio lygio varžybose. Pavyzdžiui, Virginijus Jonas Dovidavičius 1986 m. suteikta Respublikinė, o 1989 m. suteikta Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. Kęstučiui Pilipauskui 1986 m. suteikta Respublikinė, o 1988 m. Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. Romualdui Brazauskui 1982 m. suteikta Respublikinė, o 1986 m. Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija.

FIBA Arbitro Kategorija

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, krepšinio teisėjų kategorijos buvo pertvarkytos, integruojantis į tarptautinę sistemą. Aukščiausia kategorija tapo FIBA arbitro vardas, suteikiamas teisėjams, atitinkantiems griežtus kvalifikacinius reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiems egzaminus. Reikalavimai:

• Teorinį pasirengimą: Teisėjas turi gerai išmanyti krepšinio taisykles ir jų interpretacijas.
• Praktinį teisėjavimą: Teisėjas turi turėti sėkmingą teisėjavimo patirtį įvairaus lygio varžybose.
• Fizinį pasirengimą: Teisėjas turi būti geros fizinės formos, kad galėtų sėkmingai teisėjauti dinamiškose krepšinio rungtynėse.
• Anglų kalbos mokėjimą: FIBA arbitrai turi mokėti anglų kalbą, kad galėtų bendrauti su kitais teisėjais ir žaidėjais tarptautinėse varžybose.
• Egzaminų išlaikymą: Teisėjas turi sėkmingai išlaikyti teorinius ir praktinius egzaminus, kad įrodytų savo kompetenciją.

Žymiausi Lietuvos Krepšinio Teisėjai

Lietuva išugdė daug aukšto lygio krepšinio teisėjų, kurie sėkmingai teisėjavo tarptautinėse varžybose.

Romualdas Brazauskas

Romualdas Brazauskas gimė 1960 m. liepos 31 d. Biržuose. 1982 m. jam suteikta Respublikinė, o 1986 m. Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. Nuo 1983 m. jis buvo renkamas į geriausių Lietuvos krepšinio teisėjų dešimtukus. 1987 m. tapo FIBA arbitru. Brazauskas tapo pirmuoju Lietuvos krepšinio teisėju, teisėjavusiu Olimpinėse žaidynėse (1992 m. Barselonoje) ir vyrų pasaulio čempionate (1998 m. Graikijoje). Per savo tarptautinę karjerą jis teisėjavo:

• Pasaulio jaunųjų krepšininkų festivalyje Milvokyje (JAV, 1991 m.)
• 1997 m., 1999 m. Pietų Amerikos, 2001 m. Azijos, 2003 m. Šiaurės ir Centrinės Amerikos vyrų krepšinio čempionatuose
• Moterų Europos taurės finalinėse varžybose Poznanėje (Lenkija, 1994 m.)
• Europos taurės finalinėse varžybose Kome (Italija, 1994 m.)
• 12-oje „Eurolygos finalinio ketverto“ turnyrų
• FIBA „Žvaigždžių mačui“ Berlyne (1998 m.) ir Maskvoje (1999 m.)
• Vyrų Europos čempionatuose Graikijoje (1995), Ispanijoje (1997), Prancūzijoje (1999), Turkijoje (2001), Lenkijoje (2009)
• Vyrų pasaulio čempionatuose Graikijoje (1998), JAV (2002), Japonijoje (2006), Turkijoje (2010)
• Olimpinių žaidynių krepšinio varžybose Ispanijoje (1992), JAV (1996), Australijoje (2000)

Nuo 1993 iki 2007 metų Romualdas Brazauskas dirbo Lietuvos krepšinio federacijoje. 2007-2014 metais ėjo Baltijos krepšinio lygos (BBL) vykdančiojo direktoriaus, o 2014-2021 metais Lietuvos krepšinio lygos (LKL) generalinio direktoriaus pareigas.

2007 metais Romualdas Brazauskas įrašytas kandidatu į FIBA Šlovės muziejų. 2010 m. Brazauskas yra apdovanotas LTOK Olimpine žvaigžde „Už nuopelnus olimpizmui“ (2010), KKSD Sporto garbės kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2010), FIBA auksiniu teisėjo švilpuku (2010 m.), Prezidento Garbės ženklu „Už nuopelnus LKL“ (2013).

Virginijus Jonas Dovidavičius

Virginijus Jonas Dovidavičius gimė 1964 m. sausio 13 d. Kaune. 1986 m. jam suteikta Respublikinė, o 1989 m. - Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. Nuo 1987 m. teisėjavo SSRS pirmenybėse ir čempionatuose. 1987-2009 m. buvo renkamas į geriausių Lietuvos krepšinio teisėjų dešimtukus. Nuo 1992 m. Dovidavičius buvo FIBA arbitras. 1997-2003 metais teisėjavo Eurolygos varžybose. Per tarptautinę karjerą lietuvis teisėjavo:

• Saportos taurės finalo rungtynėms Sienoje (Italija, 2002)
• Kadečių (U17) Europos čempionato atrankos varžybose Slovėnijoje (1993)
• Moterų Europos čempionatuose Turkijoje (1995), Lenkijoje (1999)
• Moterų pasaulio čempionate Kinijoje (2002)
• Vyrų Europos čempionatuose Švedijoje (2003), Serbijoje (2005), Ispanijoje (2007)
• Olimpinių žaidynių krepšinio varžybose Graikijoje (2004)
• Vyrų pasaulio čempionate Japonijoje (2006)

2012 m. rugpjūčio 20 d. Virginijus Dovidavičius mirė Kaune nuo sunkios ligos.

Kęstutis Pilipauskas

Kęstutis Pilipauskas gimė 1958 m. gegužės 2 d. Kaune. 1986 m. jam suteikta Respublikinė, o 1988 m. - Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. 1991 m. įgijo FIBA arbitro vardą. 1987-2009 m. 1993-2010 m. teisėjavo LKL čempionatuose (644 rungtynes), 1993-2008 m. - Europos klubų taurės turnyruose, 1997-2001 m. - FIBA Eurolygos varžybose, 2001-2008 m. - ULEB Eurolygos varžybose. Per tarptautinę karjerą lietuvis teisėjavo:

• Vaikinų pasaulio jaunimo čempionate Graikijoje (1995)
• Merginų pasaulio jaunimo čempionate Čekijoje (2001)
• Moterų Europos čempionatuose Vengrijoje (1997), Turkijoje (2005)
• Moterų pasaulio čempionate Vokietijoje (1998), Brazilijoje (2006)
• Vyrų Europos čempionate Ispanijoje (2007)
• FIBA Europos taurės vyrų finalinio ketverto varžybose (2008)

Nuo 2003 metų Pilipauskas yra LKF Teisėjų asociacijos prezidentas, o 2008 metais išrinktas LKF viceprezidentu.

Kęstutis Pilipauskas yra apdovanotas KKSD Sporto garbės kryžiumi (2008), LKF I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), LKL garbės ženklu (2010 m.).

Nuo 2009 metų Kęstutis Pilipauskas yra FIBA techninis komisaras, BBL ir LKL rungtynių komisaras. 2020 m. išrinktas į FIBA Europos techninę komisiją.

Krepšinio Teisėjo Apranga

Marškinėlius kiekviena krepšinio lyga - nuo mėgėjų iki aukščiausio lygio tarptautinių čempionatų - suteikia savo. „Kelnės privalo būti juodos ir klasikinės. Negali būti „treninginės“. Avalynė privalo būti juoda, negali būti su aukštu kulnu ar auliuku, kaip krepšininkų. Švilpukai krepšinyje yra skirtingų rūšių, bet skiriasi tik garso dažnis. Jie turi būti skirti didelei patalpai, viduje nėra rutuliuko. Toks švilpukas yra tinkamas didelėms patalpoms ir girdisi esant triukšmui tribūnose. Turi būti tvarkingas įvaizdis - jokių ypatingų šukuosenų, ilgų plaukų (išskyrus moteris), kasyčių, dredų. Stipriausiose lygose teisėjus viskuo aprūpina pati lyga. Tuo tarpu žemesnėse Lietuvos lygose teisėjams yra suteikiami tik marškinėliai ir striukės, su kuriomis reikia sustoti prieš rungtynes.

Krepšinio Teisėjavimo Perspektyvos Lietuvoje

Lietuvos krepšinio teisėjavimas turi puikias perspektyvas. Šalyje yra daug talentingų teisėjų, kurie nuolat tobulina savo kvalifikaciją. Jaunų ir perspektyvių teisėjų ugdymas, kvalifikacijos kėlimas ir tarptautinė patirtis užtikrina aukštą Lietuvos krepšinio teisėjavimo lygį.

tags: #krepsinis #teisejas #informatorius