Įvadas
Krepšinis, kaip sporto šaka, turi turtingą istoriją, o jo kelias į vasaros olimpines žaidynes ir atkrintamąsias varžybas yra kupinas įdomių įvykių ir transformacijų. Nuo kuklių ištakų iki tapimo vienu populiariausių sportų pasaulyje, krepšinis nuolat evoliucionavo, o olimpinės žaidynės tapo svarbia platforma šiam sportui demonstruoti savo universalumą ir atletiškumą. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime krepšinio atkrintamųjų varžybų istoriją vasaros olimpinėse žaidynėse, atskleisdami svarbius momentus, įvykius ir asmenybes, kurios formavo šio sporto raidą.
Krepšinio Kelias į Lietuvą ir Pirmieji Žingsniai
Krepšinis į Lietuvą atkeliavo jau turėdamas trisdešimties metų patirtį, pabuvojęs ir prigijęs Europoje, Pietų Amerikoje, Azijos žemyne. Jau tobulesnės buvo taisyklės, įranga, žaidimo technika. Lietuvoje šio žaidimo, iš pradžių vadinamo basketbolu, krepšiasvydžiu, vėliau - krepšiniu, pirmieji žingsniai žengti 1921 m. Krepšinio gimimo Lietuvoje diena - 1922 m. balandžio 23-ioji. Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais: iš Rusijos ir iš JAV.
Pirmąjį Lietuvos čempionatą (1922 m. spalio 4-10 d.), kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos, surengė moterys, žaidusios tarpusavyje ketverias rungtynes. 1922 m. 1924 m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS. 1925 m. 1926-1928 m. Lietuvos pirmenybės vyko tik tarp Kauno komandų. 1926 m. neįvyko nė vienų rungtynių. 1930 m. rungtyniauta per moterų sporto šventę, o 1931 m. Tik po dešimtmečio krepšinis pradėjo vėl atsigauti. 1935 m. Lietuvos krepšininkai rungtyniavo su Latvija ir pralaimėjo 10:123!!!
Pirmieji nauji, tvirtesni krepšinio atgimimo žingsniai Lietuvoje buvo žengti 1932 m. žiemą, kai Kauno krepšininkai įsikūrė miesto sode buvusioje vasaros teatro salėje. Vėl imta rengti Lietuvos čempionatus (kol kas tarp Kauno komandų). 1934 m. Lietuvos čempionatas buvo vykdomas jau keliose lygose. Aukščiausiojoje žaidė 10 vyrų komandų. Tais metais Kaune įvyko antras tarpmiestinis susitikimas Kaunas-Ryga. 1934 m. Kaune duris atvėrė Kūno kultūros rūmai su erdvia, krepšiniui žaisti tinkama sporto sale. Joje tais pačiais metais įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Permainos vyko ir vidaus varžybose. Nuo 1936 m. Lietuvos čempionatus imta rengti tarp stipriausių komandų, kuriose tarpusavyje žaisdavo po ketverias rungtynes. Įvairiose komandose žaidė Amerikos lietuviai, davę nemaža naudos. Krepšinio varžybos tapo populiarios. Didžioji 1937 m. Lietuvos rinktinė Europos čempionate ir buvo pastiprinta užjūrio krepšininkais. Iš Čikagos atvyko vienas iš pajėgiausių to meto JAV lietuvių krepšininkų P.Talzūnas, o rinktinę treniravo ir joje žaidė F.Kriaučiūnas. Į Europos čempionatą Lietuvos rinktinė išvyko be didelės reklamos. Tad Europos čempionate niekas lietuvių rimtais varžovais nelaikė. Pirmosios rungtynės buvo su italais, nors pergalė buvo pranašauta jiems, pergalę iškovojo lietuviai. 1937 m. po Europos čempionato, krepšinis Lietuvoje išpopuliarėjo. Jį ypač pamėgo moksleiviai. 1938 m. Suaugusiųjų krepšininkų masiniai turnyrai vyko visoje respublikoje. Kauno turnyre dalyvavo daugiau kaip 30 komandų. Esminę įtaką krepšiniui turėjo taisyklių keitimai. Jeigu vienu metu prasižengia keli žaidėjai, tai varžovas meta tiek baudų, kiek žaidėjų prasižengia.
Krepšinis Sovietmečiu
1941 m. turėjo įvykti jau oficialios TSRS varžybos - stipriausių šalies aštuonių miestų turnyras. Kai atėjo sporto šventė, optimizmui pagrindo neliko, nes vyrų komandoje neliko nė vieno 1939 m. Europos čempiono. Kaune surengtas turnyras tolesnei Lietuvos krepšinio plėtotei turėjo didžiulę reikšmę. 1944 m. stipriausi Kauno miesto krepšininkai susibūrė į komandą, kuri vėliau tampa „Žalgirio“ klubu. Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų „Žalgirio“ komanda pradeda brautis į tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio elitą ir jau 1947 m. pirmą kartą tampa SSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa penkis kartus (1947, 1951, 1985-1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953-1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą. Nuo 1944 m. „Žalgirio“ komandoje žaidė tokios krepšinio žvaigždės, kaip S.Butautas, V.Kulakauskas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, V.Sercevičius, S.Stonkus, A.Linkevičius, M.Paulauskas, V.Chomičius, A.Sabonis, R.Kurtinaitis, S.Jovaiša, G.Einikis, A.Visockas ir kiti. Jis buvo surengtas 1945 m. spalio 4-7 d. Kauno sporto halėje. Čempionatas vyko dviejų minusų sistema. Tarybų Lietuvos krepšinio čempionų vardus iškovojo Kauno ASK krepšininkai.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Lietuvos Krepšininkų Pasiekimai Olimpiadoje
1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės įėjo į istoriją kaip Tarybų šalies olimpinio debiuto žaidynės. 1956 m. Melburno olimpiada buvo JAV olimpiečių hegemonijos pabaiga - TSRS, 6 sidabro ir 2 bronzos medaliai. sportininkai laimėjo prieš JAV rinktinę. Atrodė, kad TSRS krepšininkai turėtų nenusileisti žemiau sidabrinės prizininkų pakylos. Olimpiadoje nedalyvavo JAV krepšininkai, tad toks uždavinys nebuvo labai sunkus. Tačiau mūsų šalies rinktinė buvo nepasirengusi siekti didžiausių apdovanojimų. Tiesa, kai rungtynėse su Jugoslavija S.Jovaiša paskutinėmis sekundėmis išlygino rezultatą, ir žaidimas buvo pratęstas, atsirado vilties kibirkštėlė. Bet ji netruko užgesti. Olimpinių žaidynių bronzos medalis, kurį pelnė S.Jovaiša - garbingas ir brangus laimėjimas. 1981-aisiais buvo tarptautinių varžybų, kuriose dalyvavo ir mūsų krepšinio komandos. Čempionatas buvo labai sėkmingas TSRS rinktinei.
Krepšinio Taisyklės ir Žaidimo Pokyčiai
Nuo 1984 m. spalio 1 d. įsigaliojo krepšinio taisyklių pakeitimai, padarę žaidimui esminę įtaką. Padidinus aikštelę iki 28 m ilgio ir 15 m pločio žaidėjams reikėjo dar geriau pasirengti fiziškai, aktyviau ginantis ir taktiniai žaidėjų veiksmai turėjo būti geresni. Skiriant tris taškus už įmetimus iš toli (toliau nei 6 m 25 cm nuo krepšio), daugiau pasireikšti gali žemi žaidėjai, daug sunkiau numatyti rungtynių eigą net turint 8-10 taškų persvarą. Varžovui įmetus 2-3 kartus iš toli, tokia persvara gali kaipmat ištirpti, o žaidimo iniciatyva baudų metimo tikslumo svarba: komandai prasižengus septynis kartus, už kiekvieną pražangą skiriami baudos metimai, bet antrasis metamas tik tuo atveju, jei pirmasis buvo tikslus.
"Žalgirio" Triumfas
„Žalgiris“ pradėjo savo triumfo žygį po pasaulį su viltimi, kad laimės E.T.L.T. čempionatą. Bet „nuvylė“. Jis pasiekė tik E.T.L.T. čempionato finalą. Tačiau savo fanams ir Lietuvai padovanojo kitas, daug geresnes dovanas. Didelė dovana, kurios visi laukė ir tikėjosi - tapo SSRS čempionais. Super dovana. To tikriausiai nė vienas fanas net nesapnavo. Tai tarpžemyninė V. Džonso taurė. Žalgiris į Argentiną nuvyko ką tik pralaimėjęs E.T.L.T. čempionato finalines rungtynes. Tačiau tai tik sustiprino vyrų ryžtą ir kovinę dvasią. Jie be vargo sutriuškino savo skriaudikus jugoslavus, įveikė visas kliūtis ir į Lietuvą parvežė savo didžiausią trofėjų - Tarpžemyninę V. Džonso taurę. Tai buvo triumfas. Ir ne tik sportininkų, bet ir fanų. Kaip išsireiškė vienas „Žalgirio“ trenerių, minia šimtai tūkstančių gerbėjų juos sutiko kaip legendinius lakūnus - Darių ir Girėną. Pasaulio čempionus minia nešė rankomis. Tai buvo Lietuvos triumfas, jos stiprybės įrodymas. Tai buvo tiesiog neprilygstamas dalykas - mažos, okupuotos valstybėlės vyrai sugebėjo tapti pasaulio čempionais.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Nauji Iššūkiai
Dešimtas 20 - ojo amžiaus dešimtmetis į Lietuvą atnešė milžiniškų paketimų bangą, kuri negalėjo nepaliesti ir mūsų krepšinio. 1990 metų kovo 11 dieną paskelbus apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, Kauno „Žalgiris“ pasitraukė iš SSRS čempionato ir pradėjo žaisti tik Lietuvos čempionate. Tai buvo nuosmūkio Kauno „Žalgiryje“ ir Lietuvos krepšinyje metas. „Žalgiris“ buvo priverstas „virti savo sultyse“, nes LKL lygis tada buvo žemokas, užsienio šalys neskubėjo pripažinti atsikūrusios šalies ir jos institucijoms, tarp jų ir Lietuvos krepšinio federacijos. pasaulis pripažino Lietuvą, o kartu ir jos institucijas. Ir „Žalgiris“ pradėjo žygį po Europą. Iš pradžių žengė tik nedrąsius, nesėkmingus žingsnelius, tarytum žengia po didelių sužalojimų pasveikęs žmogus. o „Žalgiris“ sirgo gerų žaidėjų nepakankamumu. Ir čia pagalbos ranką ištiesė buvęs ilgametis jo žaidėjas - Arvydas Sabonis, jau kelinti metai žaidęs Ispanijos klubuose. Jis subūrė verslininkų grupę ir įsteigė Kauno „Žalgirio“ krepšinio centrą. Nuo to laiko „Žalgirio“ komanda pradėjo kilti į krepšinio viršūnę. Subūrė jaunus perspektyvius Lietuvos žaidėjus, pasikvietė legionierių ir pradėjo kautis buv. Europos taurės čempionate (dab.
"Žalgirio" Kelias į Europos Viršūnę
Atjaunėjusiame ir sustiprėjusiame „Žalgiryje“ pradėjo žaisti dabar gerai Europoje žinomi krepšininkai - Darius Maskoliūnas, Darius Sirtautas, Dainius Adomaitis, komandos garbę gynė legionieriai Brynas, Mrsičius. Tai tik keletas tų vyrų, kurie savo užsispyrimu ir atkaklumu pakėlė Kauno „Žalgirį“ į Europos krepšinio elitą. Du kartus „Žalgiris“ šturmavo Europos taurės turnyrą, tačiau koją pakišdavo likimas. Kauno „Žalgirio“ komanda už puikius sportinius pasiekimus bei krepšinio sporto populiarinimą apdovanota Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Kitas bandymas įsiveržti į pajėgiausių Europos krepšinio klubų gretas daug sėkmingesnis - 1985 m. „Žalgiris“ toje pat Europos taurių laimėtojų taurėje iškopė į finalą ir tik ten pralaimėjo garsiajam „Barcelona“ (Ispanija) klubui. 1986 m. sezonas buvo turbūt pats sėkmingiausias per visą „Žalgirio“ klubo gyvavimo istoriją. Debiutavusi Europos čempionų taurės turnyre, komanda pasiekė taurės finalą ir lemiamose rungtynėse tik po atkaklios kovos nusileido Zagrebo „Cibonai“. Tačiau už šį pralaimėjimą kauniečiai atsirevanšuoja Argentinoje vykusiame stipriausių pasaulio klubų turnyre Tarpžemyninei W.Joneso taurei laimėti, pusfinalyje įveikę Zagrebo klubą. Pergalė šios taurės turnyre pelnė „Žalgiriui“ pripažinimą visame pasaulyje. Devintojo dešimtmečio viduryje „Žalgiris“ meta iššūkį tuo metu Sovietų Sąjungos stipriausiam klubui, „amžinam“ SSRS čempionatų nugalėtojui Maskvos CSKA ir trejus metus iš eilės (1985-1987 m.) priverčia CSKA komandą pripažinti „Žalgirio“ pranašumą. „Žalgirio“ komandos lyderiai ir Sovietų Sąjungos rinktinėje, kurios sudėtyje buvo A.Sabonis, V.Chomičius ir R.Kurtinaitis, 1986 m. tampa pasaulio vicečempionais, o 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iškovoja aukso medalius. 1989 m. Europos taurių laimėtojų taurės turnyre „Žalgiris“ pasiekia pusfinalį. Prieš pat 1989-1990 m. sezoną komandą palieka beveik dešimtmetį pergales skynę lyderiai A.Sabonis, S.Jovaiša, G.Krapikas, V.Chomičius, A.Visockas ir A.Brazys. Atėję jauni krepšininkai tęsia kovas SSRS čempionate 1990 m., tačiau Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, „Žalgirio“ komanda pasitraukia iš Sovietų Sąjungos pirmenybių. Grįžusi į Lietuvos krepšinio pirmenybes, „Žalgirio“ komanda be didesnių pastangų laimi tris čempionatus iš eilės. Tačiau nedidelė sportinė konkurencija šalies pirmenybėse netenkina „Žalgirio“. Ieškoma įvairiausių varžybų ir turnyrų užsienyje. 1992 m. „Žalgiris“ laimi „Profbasket“ lygos, kurioje dalyvavo Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos komandos, turnyrą. Tais pačiais metais trys „Žalgirio“ krepšininkai (G.Einikis, A.Visockas ir R.Brazdauskis) laimi olimpinę bronzą Barselonoje. 1993 metai - permainų Lietuvos krepšinyje metai. 10 geriausių šalies komandų susiburia į Lietuvos krepšinio lygą. Prasideda profesionalaus krepšinio šalyje kūrimas ir stiprinimas. Laimėdamas LKL čempionatus, tuo pačiu metu „Žalgiris“ atkakliai bando prasimušti tarp geriausių Europos klubinių komandų. Ir nors niekaip nepavyksta žengti lemiamo žingsnio, klubo vadovai stiprina ekipos sudėtį ir neslepia savo tikslo: „Žalgirio“ komandos užduotis - patekti į Eurolygą, kurioje žaidžia stipriausi Europos klubai. Ir pagaliau iš trečio karto pavyksta.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Lietuvos Krepšinio Pasiekimai XXI Amžiuje
2003 m. Europos čempionato aukso medaliai Lietuvos krepšininkams įrodė šalies dominavimą krepšinio pasaulyje.
1998 m. Lietuvos krepšinio istorijoje „Žalgiris“ auksinėm raidėm užrašo: „Žalgiris“ - Europos klubų taurės laimėtojas. 1998-1999 m. Eurolygos debiutantė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda puikiai pasirodė I-ąjame preliminariniame rate. „Žalgiris“ iškovojo 8 pergales ir lyderiavo savo grupėje. Eurolygos II-ajame preliminariniame rate „Žalgiris“ rungtyniavo taip pat sėkmingai. Jų vienuoliktoji pergalė ne tik užtikrino pirmą vietą grupėje, bet ir tolimesnėse atkrintamosiose rungtynėse suteikė savo aikštės privalumą. Visos atkrintamosios rungtynės buvo laimėtos pakankamai lengvai. Ir neįtikėtina sėkmė “Finaliniame ketverte”! Mes - Eurolygos nugalėtojai! Tame sezone žalgiriečiai ne tik tapo Eurolygos nugalėtojais, bet ir iškovojo LKL bei NEBL čempionų vardus. Iš viso per 10 LLKL sezonų “Žalgiris” 8 kartus tapo LKL čempionais (1994-1999, 2001, 2003 m.). Tad užtikrintai galima teigti - „Žalgiris“ įsitvirtino tarp stipriausių Europos komandų ir ketina ilgą laiką neužleisti iškovotų pozicijų. Maža to, Europos čempionato aukso medaliais Lietuvos krepšininkės pasipuošė 1997 m., o krepšininkai - 2003 m. Tad galima reziumuoti: turime septynis olimpinius, devynis pasaulio ir net 61 Europos čempioną!
Dabartinis Lietuvos Krepšinis
Kinijoje vykusiame pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė liko be medalių, be olimpinio kelialapio ir… be trenerio. Mūsų krepšininkams atiteko devintoji vieta, ji yra prasčiausia per visą pasirodymų planetos pirmenybėse istoriją. Treneris Dainius Adomaitis apie pasitraukimą paskelbė dar prieš paskutines rungtynes, jo motyvas - nepavyko užsitikrinti vietos olimpinėse žaidynėse. Tačiau pasiekti šį tikslą buvo velniškai sunku. „Sporto gyvenimo“ kalbinti krepšinio specialistai mano, kad D.Adomaitis paskubėjo.
Dainius Novickas - Treneris Iš Gatvės
Treneris, kuris nėra rungtyniavęs jokioje Lietuvos krepšinio lygos komandoje, tačiau mėgėjų krepšinyje daręs viską, kad jo atstovaujamoms ekipoms, kurių per karjerą buvo daugiau nei 100, sektųsi kuo geriau. Alfa.lt skaitytojams siūlome iš arčiau susipažinti su D. Novicku, atvedusiu trijulę į Paryžiaus žaidynes ir padėjusiu iškovoti istorinius medalius. Karvės, gipskartonis, pasaulio rekordas D. Novickas tiesiai šviesiai sako - treneriu tapo iš gatvės. Jis nėra baigęs jokios sporto mokyklos, net nesitreniravęs. Nėra žaidęs Lietuvos krepšinio lygoje. Tik mėgėjų komandose. Iš Kėdainių kilęs D. Novickas krepšinį rimčiau žaisti pradėjo 21 metų, o iki tol net nepatekdavo į mokyklos rinktinę. Buvo sulaukęs ir Lietuvos krepšinio lygos ekipų dėmesio. Visų nuostabai, žingsnio į profesionalų krepšinį jis nežengė. Būdamas dvidešimties išvyko į Daniją karvių melžti, nors gyvenime nebuvo karvės matęs. Dar truputėlį Danijoje ir žaidė. Sunku ir suskaičiuoti, keliose mėgėjų komandose D. Novickas yra žaidęs. Kaip pats sako - tokių yra per 100. Buvo tokių sezonų, kai vienu metu jis žaisdavo dvylikoje mėgėjų komandų iš skirtingų miestų - Akmenėje, Kaišiadoryse, Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Panevėžyje. Per vienas mėgėjų - Smuklės lygos - rungtynes D. Novickas yra pelnęs 152 taškus! Tai yra neoficialus pasaulio rekordas. „Siuntėme visus dokumentus į Gineso rekordų knygą, bet iš ten sulaukėme atsakymo, kad medžiaga turėjo būti filmuota“, - sakė D. Tąkart rekordinėse rungtynėse „Astrum Medicum“ komandai atstovaujantis puolėjas pataikė 41 iš 62 dvitaškių, 14 iš 29 tritaškių ir 28 iš 33 baudų. Jis taip pat atkovojo 11 kamuolių, atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir perėmė 5 kamuolius. „Astrum Medicum“ klubas laimėjo rungtynes rezultatu 185:74.
Trijulių Krepšinis
„Kai trijulių krepšinis tapo olimpine sporto šaka, dirbau vienoje įmonėje. Maniau, reikia suburti komandėlę ir dalyvauti Lietuvos čempionate, - apie kelią prie trijulių trenerio vairo pasakojo D. Novickas. - Mes užėmėme trečią vietą. O pirmą vietą užėmusi komanda važiavo žaisti į Europos čempionatą, antrąją - į 2019-ųjų Europos žaidynes Minske. Tada susigriebta, kad reikia trenerio. Dainius Novickas / Kipras Štreimikis / LTOKMinske mūsų komanda pralaimėjo ketvirtfinalyje ir galutinėje įskaitoje užėmė 5-8 vietą. Tuo metu vyko ir Europos čempionato atranka. 3×3 asociacija paprašė D. Novicko padėti, nes mūsiškiams nelabai sekėsi. Jis sutiko ir lietuviai laimėjo atranką, pateko į Europos čempionatą. Tada žaidėjai paprašė, kad D. Novickas ir toliau liktų su rinktine. Pirmą kartą istorijoje ekipa nuvyko į Europos čempionatą Debrecene ir iš karto laimėjo bronzos medalius. Ten pralaimėjo tik vienas rungtynes serbams (pusfinalyje) ir tik vienu tašku. Tuomet vyrai treneriui pasakė - be tavęs niekur nevažiuosime. O tada jis su U18 rinktine nuvyko į Sakartvelą ir laimėjome Europos čempionato auksą. D. Novickas trijulių krepšinyje yra jau senokai, tačiau Lietuva šia sporto rungtimi rimčiau pradėjo užsiimti tik tuomet, kai 3×3 krepšinis tapo olimpine sporto šaka. O kai jo treniruojamos trijulių komandos pradėjo į Lietuvą gabenti medalius, 3×3 krepšiniui daugiau dėmesio pradėjo skirti ir Lietuvos krepšinio federacija. „5×5 krepšinis mums yra didysis brolis, iš jo mokomės, semiamės patirties, - sakė D. Novickas. - Kai patekome į olimpines žaidynes, sulaukėme daug sveikinimų ir iš krepšininkų, rungtyniaujančių penki prieš penkis. Užsitarnavome dėmesio, nes per pastaruosius ketverius metus į Lietuvą parvežėme 9 medalius.“ Paklaustas, kiek trijulių rinktinių treniruoja, D. Novickas ilgai nemąstė: „Kovo pradžioje renkamės ir keliaujame į stovyklas, viską baigiame gruodžio mėnesį. Buvo tokių stovyklų Druskininkuose, kai dirbdavau su šešiomis rinktinėmis.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Kokius Žaidėjus Trijulėms Reikia?
D. Novickas vardijo: „Reikia gerai pataikančio, greito, maždaug 2 metrų ūgio, dinamiško, kad ir po krešiu galėtų sužaisti. Nėra vienos pagrindinės savybės, jis turi daug dalykų daryti nelabai gerai, bet viską sudėjus - labai gerai. Įprastame - penki prieš penkis - krepšinyje žaidėjai suskirstyti į pozicijas: įžaidėjas, atakuojantis gynėjas, lengvasis krašto puolėjas, sunkusis krašto puolėjas, vidurio puolėjas. Trijulių krepšinyje nėra įžaidėjų ar centrų. Kitose komandose yra labai aukštų krepšininkų, bet tos komandos nieko nelaimi. Optimalu būtų - apie dviejų metrų žaidėjas, gerai pataikantis, ištvermingas. Štai kad ir Aurelijus Pukelis. Anksčiau jis būdavo lėtesnis, ir „tritaškius“ (3×3 krepšinyje skiriami 2 taškai už nuo tritaškio linijos į krepšį įmestą kamuolį) ne taip gerai mesdavo. Bet per 3 metus jis jau taip išsitreniravo… Ir tritaškius fantastiškai pataiko, mažiau žaidžia po krepšiu nugara, nes tuomet labiau pavargsta, ir perdavimą turi idealų, ir jo greitis kitoks. Per tą laiką su vyrais viską susidėliojome ir dabar jie žaidžia gerą gražų krepšinį.“ Trijulių klubų turnyrai vyksta dvi dienas. Jei, tarkime, dalyvauja 12 komandų, per vieną dieną sužaidi visas grupės rungtynes, o kitą dieną vyksta atkrintamosios varžybos. Europos čempionatas vyksta tris dienas, pasaulio - penkias. Kaip per kelių dienų turnyrą jaučiasi žaidėjai ir treneriai? „Išsikrauname iki paskutinio lašo, - neslėpė D. Novickas. - Vyrai sužaidžia dvejas rungtynes, eina pas medikus, daromi masažai. Tada jie eina miegoti, o mes, treneriai, turime peržiūrėti mūsų rungtynes, išanalizuoti klaidas, tada žiūrime dvejas būsimų varžovų rungtynes. Ir sudėliojame planą, kaip žaisti kitą dieną. O jei tikimės, kad mūsiškiai laimės, turime dar peržiūrėti kitų varžovų dvejas rungtynes. Kitą dieną jau visas rungtynes stebi gyvai. Kadangi per varžybas esu labai emocionalus, vakare grįžtu į kambarį ir jaučiuosi tarsi vagoną anglių iškrovęs. Jėgų nebelikę. Gerai, jei turnyras Europoje. O jei kur nors Azijoje, skrydžiai dar atima begalę laiko. Grįžti namo, o tada jau kitą dieną reikia vykti į stovyklą su jaunimu ar moterimis.“
tags: #krepsinis #vasaros #olimpinese #zaidynese #atkrintamosios #varzybos