Kauno „Žalgiris“ - ne tik krepšinio klubas, bet ir Lietuvos istorijos bei kultūros dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime klubo istoriją nuo pat įsikūrimo, prisiminsime legendinius žaidėjus ir trenerius, taip pat apžvelgsime aistruolių indėlį į komandos sėkmę.
„Žalgirio“ gimimas ir pirmieji žingsniai (1944-1956)
Kauno „Žalgiris“ įkurtas 1944 metais, karo metu. Tuo metu, kaip teigia Lietuvos sporto istorijos tėvu dažnai įvardijamas Algimantas Bertašius, komandoje nebuvo surinkti geriausi šalies krepšininkai, nes daugelis gabių žaidėjų buvo išsibarstę po įvairias Sovietų Sąjungos komandas dėl aktyvaus šaukimo į armiją. „Žalgiriui“ atstovavo tie, kas išvengė fronto, ir vyresnių kursų studentai.
Pirmajame sezone „Žalgirio“ vyrai ketvirtfinalyje susitiko su trečia „Spartak‘o“ komanda ir laimėjo prieš varžovus rezultatu 60:13. Tačiau pusfinalyje mūsiškių laukė pagrindinė „Spartak“ sudėtis, kuriai pralaimėta 22:50. Kapitonas ir komandos treneris tuo metu buvo Mykolas Ziminskas. Tuo pralaimėjimu sezonas „Žalgiriui“ baigėsi.
Pirmasis SSRS čempionato auksas iškovotas 1947-siais. Tiesa, medalius oficialiai laimėjo ne „Žalgiris“, o klubo draugijai priklausančio Kūno kultūros instituto krepšininkai. 1950-siais buvo įkurta „Žalgirio“ klubų rinktinė, kurioje žaidė geriausi visų aukštųjų mokyklų krepšininkai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo, nes jau 1951 m., Odesoje, „Žalgiris“ laimėjo antrąjį auksinį apdovanojimą. Finale rezultatu 53:32 nugalėta Josifo Stalino sūnaus suburta Karinių oro pajėgų komanda. Po metų, 1952-siais, abi komandos vėl susitiko finale. Šįkart teko žaisti papildomas rungtynes, kurios pralaimėtos rezultatu 39:43. 1953-1956 m. „Žalgiris“ ketverius metus iš eilės iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius.
Ilgas pergalių badas ir naujos kartos atėjimas (1957-1979)
Po 1956-ųjų sezono sekė net 15 metų užsitęsęs pergalių badas. Pasak A. Bertašiaus, po 1956-ųjų sezono daug gerų krepšininkų išėjo iš komandos, o chaosas tęsėsi iki tada, kai komandos vairą perėmė treneris Vytautas Bimba, kuris pradėjo burti jauną komandą ir išsprendė užsisenėjusias problemas. 1979 m. „Žalgirio“ komandoje kilo nesutarimų. Krepšininkai buvo nepatenkinti treneriu Rakausku. Rezultatai atspindėjo vyravusią nuotaiką - aukščiausioje lygoje „Žalgiris“ užėmė paskutinę vietą ir turėjo kovoti dėl išlikimo papildomame turnyre. Prieš jį pasikeitė treneris ir „Žalgirio“ komanda sužaidė tarsi iš natų. Komanda laimėjo turnyrą bei grįžo į aukščiausiąją ligą.
Taip pat skaitykite: Kauno Žalgirio ir Maskvos CSKA analizė
Legendų karta: Sabonis, Chomičius, Jovaiša ir kiti (1980-1989)
Aštuntasis dešimtmetis „Žalgiriui“ tapo tikru renesansu. 1979 m. prie komandos prisijungė Sergejus Jovaiša, Mindaugas Lekerauskas. 1980 metais „Žalgiriui“ vadovauti paskirtas Vladas Garastas. Tada „Žalgiryje“ jau žaidė Mindaugas Arlauskas, Valdemaras Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, Arūnas Lauritėnas, Vitoldas Masalskis.
1983 metų reguliarų SSRS čempionatą laimėjo „Žalgiris“, tačiau superfinale lietuviai pralaimėjo CSKA ekipai. Tada „Žalgiriui“ vadovavo Vladas Garastas, o klube jau žaidė Gintaras Krapikas, Arvydas Sabonis, Algirdas Brazys, Rimas Kurtinaitis. 1984 m. vėl laimėtas SSRS čempionato sidabras. Tokios pačios prabos medaliai iškovoti ir Europos taurėje.
1985 m. „Žalgiris“ kovojo Čempionų taurėje, kur Budapešte surengtame finale pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. Čempionų taurė tais laikais yra dabartinės Eurolygos atitikmuo. Auksinis laikotarpis tęsėsi 1985-1987 metais, kai „Žalgiris“ tris metus paeiliui iškovojo aukso medalius. 1986 m. „Žalgiris“ iškovojo ir tarpžemyninę W. Jones taurę.
Lyderiai aikštelėje ir už jos ribų
- Arvydas Sabonis: Negailėdavo kamuolių komandos draugams, džiaugdavosi ne pats įmetęs, o sėkmingai perdavęs kamuolį. Visada šypsodavosi ir buvo itin nuoširdus.
- Sergejus Jovaiša: Ramesnis, tikras diplomatas.
- Gintaras Krapikas: Nepaprastai doras žmogus. Tiek gyvenime, tiek krepšinio aikštelėje.
- Rimas Kurtinaitis: Nepaprastai darbštus ir veržlus krepšininkas. Visuomet rasdavo išeitį, turėjo puikią reakciją.
- Valdemaras Chomičius: Tikras komandos kapitonas, padėties šeimininkas. Daug kam pasakydavo, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje.
- Mindaugas Arlauskas: Kultūringas, išlaikytas žaidėjas.
P. Majauskas sudarė geriausių Lietuvos krepšininkų per visą istoriją penketuką: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša.
Istorinės akistatos su Maskvos CSKA
Kuomet šį penktadienį „Žalgirio“ arenoje teisėjo švilpukas paskelbs Eurolygos rungtynių tarp „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA rungtynių pradžią, nemažai daliai vyresnių krepšinio gerbėjų mintyse iškils prieš trisdešimt metų vykusių principingų kovų Kauno sporto halėje vaizdai.
Taip pat skaitykite: Krepšinio transliacijos
Nusikelkime į 1985-87 m. „Auksinio „Žalgirio“ erą. Trejus metus iš eilės Kauno klubas tapo stipriausiu Tarybų Sąjungoje finale įveikdamas CSKA ekipą. Kauno sporto halėje ir Maskvoje vykusios finalo rungtynės pritraukdavo minias žiūrovų. Anot tuometinio „Žalgirio“ komandos vyriausiojo trenerio Vlado Garasto, patekti į rungtynes su CSKA Kauno sporto halėje galėdavo tik nedidelė dalis norinčių krepšinio gerbėjų.
„Susidomėjimas tokiomis rungtynėmis būdavo didžiulis. Į rungtynes paraiškų būdavo iki 20-25 tūkstančių, nors halė talpino 6 kartus mažiau. Būdavo tik suolai, nebuvo kėdžių, todėl žmonės susispausdavo vienas prie kito. Praėjimai būdavo užsėsti. Nors oficialiai buvo griežtai laikomasi priešgaisrinės apsaugos taisyklių, jos buvo laužomos.
Vladas Garastas rungtynių metu tarp žiūrovų tvyrančios atmosferos taip gerai pajusti negalėjo, kaip kitas krepšinio specialistas - Šarūnas Jasikevičius. Šiuo metu vyriausiojo trenerio karjerą „Žalgiryje“ pradedantis kaunietis prieš 30 metų buvo tik vaikas ir su tėčiu lankydavosi legendiniuose komandų susirėmimuose.
„Labai gerai viską atsimenu. Jeigu tėčiui per darbą pavykdavo gauti vieną bilietą į halę, tai mane paimdavo kartu ant kelių. Būdavo labai smagu patekti į tokias rungtynes, nes paskui mokykloje kitą dieną galėjai girtis, kad buvai halėje rungtynėse, kuriose „Žalgiris“ nugalėjo CSKA arba, neduok Dieve, pralaimėjome. Tikrai atsimenu ir atmosferą, ir kaip nekęsdavau CSKA krepšininkų - Sergejaus Tarakanovo ir Anatolijaus Myškino. Būdavo fantastiška atmosfera, fantastiškos rungtynės. Man kaip vaikui nieko aukščiau nebūdavo kaip „Žalgirio“ - CSKA susitikimų“, - gyvai apie tuometinę atmosferą kalbėjo Š.Jasikevičius.
Tarybų Sąjungos čempionate „Žalgiris“ galėjo vadintis pačia patriotiškiausia ekipa. Kauno komandoje tuo metu rungtyniavo vien lietuviai krepšininkai, todėl rungtynės su visos Tarybų Sąjungos „rinktine“ - CSKA ekipa tapdavo ir mūšiais prieš tuometinę politinę sistemą bei vieta, kur galėjo ryškiau įsižiebti patriotizmo Lietuvai ugnelė.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
„Noriu pasakyti, kad komandoje būdavo slaptas patriotizmas, žinojome, kad esame tokia, lietuvių tauta. „Žalgiris“ būdavo vienintelė Tarybų Sąjungos komanda, kurioje žaidė tik lietuviai. Nebuvo nė vienos kitos komandos, kurioje nebūtų krepšininkų iš „broliškų“ respublikų. Manęs dažnai klausdavo - kodėl nesikviečiate žaidėjų iš kitur? Sakydavau, pasikviesim, pasikviesim, bet kol kas tokia situacija, kad kitų žaidėjų mums nereikia“, - apie simbolinę Lietuvai rungtynių svarbą kalbėjo V.Garastas.
Tuomet dar tik dešimties ar šiek tiek daugiau metų Š.Jasikevičius politinės ar simbolinės dvikovų reikšmės gerai nesuprato, tačiau netrukus 40-metį švęsiantis treneris prisimena, jog stengėsi iš visos širdies palaikyti savo mylimų dievukų komandą.
„Žinojome, kad „Žalgirio“ varžovas - armijos komanda ir ta armija nelabai mums buvo prie širdies. Labiausiai žiūrėdavau į žaidėjus ir tuomet atmosfera man nelabai rūpėjo. Atsimenu, kad triukšmas būdavo didžiulis, ypač lemiamais momentais. Stebėdavau Rimą Kurtinaitį, Arvydą Sabonį ar Valdemarą Chomičių, savo tokius idealus. Stengdavausi pagauti kiekvieną jų judesį ir rėkti kuo daugiau, kad tik „Žalgiris“ laimėtų“, - savo prisiminimais dalinosi Š.Jasikevičius.
Prabėgus trims dešimtmečiams nuo garsiųjų „Žalgirio ir CSKA akistatų rungtynių svarba, žinoma, prarado nemažą dalį savo turėtos simbolikos bei turėtos svarbos. Šiuo metu du klubai varžosi dėl aukštesnių vietų Eurolygos „Top 16“ etape ir pergalės kaina matuojama skaičiais F grupės turnyro lentelėje. Tiesa, nepaisant prabėgusio laiko, V.Garastas tiki, kad dalis „Auksinio „Žalgirio“ laikų rungtynių dvasios su raudonarmiečių klubu liko ir mūsų dienomis.
„Taip, manau, tų rungtynių dvasia ir „kvapas“ eina. Mūsų komandai irgi reikėtų pasistengti. Galima tiktai palinkėti, kad ta dvasia, „kvapas“ išliktų ir vyrai sukovotų gerai. Svarbu, kad būtų gera kova, geras renginys. Čia yra spektaklis.
Nepriklausomybės laikotarpis ir Eurolygos iššūkiai
Nuo pat dabartinės Eurolygos įkūrimo 2000-aisiais Kauno „Žalgiris“ joje rungtyniauja kiekvienais metais. Šiais metais Kauno „Žalgirio“ krepšininkų laukia naujojo formato Eurolygos sezonas. Nuo šiol visos 16 komandų po du kartus sužais tarpusavyje. Tai reiškia, kad „Žalgirio“ arenoje išvysime visas stipriausias Europos klubinio krepšinio komandas.
R. Jokubaitis: įsimintinos rungtynės
Rokas Jokubaitis (19 metų, pagrindinėje Kauno „Žalgiryje“ komandoje žaidžia nuo 2018 metų) Šį sezoną nacionalinės rinktinės marškinėlius pirmą kartą užsivilkęs talentingas gynėjas spėjo gerokai apšilti kojas ir Eurolygoje. Krepšininkas negalėjo išskirti vienų rungtynių, tačiau jo atmintyje labiausiai įsirėžė dvi dvikovos.
„Įsiminė debiutinės rungtynės „Žalgirio“ sudėtyje prieš du sezonus Pasvalyje. Taip pat ir šio sezono rungtynės namuose su Berlyno ALBA komanda. Tada pavyko visiškai pilną areną kelis kartus pakelti ant kojų, buvo įspūdinga atmosfera ir emocija. Man asmeniškai tai buvo vienos geriausių rungtynių Eurolygoje“, - prisiminimais dalinosi R.Jokubaitis.
Krepšininkas „Žalgirio“ sudėtyje debiutavo 2018 metų gegužės 5 dieną, kuomet žalgiriečiai Pasvalio „Pieno žvaigždes“ išvykoje įveikė 85:76. Tą kartą gynėjas aikštėje praleido 12 minučių per kurias pelnė 6 taškus, atkovojo 2 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
Tačiau labiausiai savo sirgalių kraują R.Jokubaitis kaitino šių metų sausio 24 dieną. Tuomet „Žalgiris“ Eurolygos rungtynėse namuose 104:80 sutriuškino ALBA krepšininkus. Pats krepšininkas per 23 minutes pelnė 11 taškų, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir surinko 12 naudingumo balų. Tris tolimus metimus pataikęs R.Jokubaitis tą vakarą sužaidė rezultatyviausias savo Eurolygos rungtynes.
P. Jankūnas: kelias į finalo ketvertą
Iš pastarųjų metų įvykių būtent ketvirtfinalio serijos rungtynės Kaune su Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkais yra labiausiai įstrigusios P.Jankūno atmintyje.
„Kalbant apie pastarąjį laikotarpį, tai be abejo patekimas į finalo ketvertą Eurolygoje. Tuomet namuose nugalėjome „Olympiakos“, arena buvo žaliai nusidažiusi, ta euforija buvo jaučiama per tas dvejas rungtynes namuose. Žmonės, visi sirgaliai, draugai buvo pasijungę, laukė tų rungtynių. Mūsų aistruoliai, aišku, kad visą laiką neabejojo mūsų patekimų, mes patys truputėlį atsargiau apie tai svajojome. Tikrai ir arena buvo beprotiškai garsi, tos teigiamos emocijos dar kelias dienas mieste jautėsi“, - prisiminė P.Jankūnas.
„Žalgiris“ tą ketvirtfinalio seriją laimėjo 3:1, o Kaune „Olympiakos“ nugalėjo 101:91 ir 80:60.
D. Šalenga: prisiminimai apie Eurolygos kovas
Dainius Šalenga (43 metai, „Žalgirio“ komandoje su pertraukomis žaidė nuo 2000 iki 2012 metų) prisiminė:
„Iš negatyvios pusės, tai buvo labiausiai įstrigusios rungtynės. Per mano karjerą komandoje mes buvo arčiausiai to finalo ketverto. Daugiau tokių gerų progų nebuvo. Iš gerosios pusės man įsiminė rungtynės su Bolonijos „Kinder“ krepšininkais 2001-2002 metų sezone. Jie į Kauną atvažiavo kaip Eurolygos čempionai, bet mes juos nugalėjome. Ta dvikova tiek „Žalgirio“ komandai labai gerai susiklostė, tiek man asmeniškai. Jų sudėtis buvo labai stipri, žaidė Manu Ginobili, Antoine Rigaudeau.
G. Einikio rekordas ir krepšinio pokyčiai
1995-ųjų metų kovo 31-ąją dieną tuo metu dar 25-erių metų Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Gintaras Einikis įsirašė savo pavardę į LKL rekordų knygą. „Centras“ į Kauno NECA komandos krepšį įmetė net 61 tašką, o tai padaryti jam prireikė vos 24 minučių. G. Einikis pataikė net 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.), atkovojo 12 kamuolių, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko net 68 naudingumo balus.
A. Bertašius pastebėjo, kad krepšinis tapo žymiai greitesnis. Anksčiau kamuolį galėdavai laikyti tiek laiko, kiek tik nori. Tačiau pagrindinis akcentas išliko - iki šiol, kas daugiau įmeta, tas ir laimi.
„Žalgiris“ ir „Vytautas“: Ilgalaikė partnerystė
Aštuoniasdešimt aštuntus veiklos metus skaičiuojanti UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas ketvirtadienį per Eurolygos rungtynių tarp „Žalgirio“ ir Zagrebo „Cedevitos“ didžiąją pertrauką pasirašė susitarimą, kuriuo pratęsė abiejų šalių bendradarbiavimą iki 2015 m. Bendrovių partnerystė tęsiasi jau beveik dešimtmetį, nuo 2004-ųjų metų.
Aistruolių nuomonės ir palaikymas
Po mačo „Žalgirio“ aistruoliai socialiniame tinkle esančioje oficialioje komandos paskyroje išdėstė savo mintis. Dauguma jų palaikė komandą, nepaisant pralaimėjimo, ir tikėjo, kad komanda atsities kitose rungtynėse.
Kauno „Žalgiris“ žiūrovus kviečia ne tik stebėti krepšinio kovas su stipriausiomis Europos komandomis, bet ir dalyvauti smagiuose rėmėjų žaidimuose, kuriuose ir laimėjęs, ir pralaimėjęs būna apipilti prizais. Penkerius metus iš eilės „Žalgirio“ arena yra viena labiausiai lankomų visoje Eurolygoje. Žalgiriečiai kviečia tęsti šią tradiciją, aistringai palaikyti komandą ir žygiuoti drauge per Eurolygą dar viename įspūdingame krepšinio sezone!
„Žalgiris“ ir CSKA modernioje Eurolygoje
Nuo 1990-2000 m. Modernioje Eurolygos istorijoje šiuo metu CSKA tarpusavio rungtynėse yra iškovojusi 22 pergales, „Žalgiris“ - vos 4. Iki 2017 m. sausio 24 dienos CSKA buvo nugalėjusi kauniečius Eurolygoje net 17 kartų iš eilės.
2012-2013 m. sezone CSKA ir „Žalgiris“ iš viso žaidė net 4 sykius - po dukart Eurolygoje ir VTB turnyre. 2012 m. spalį Kaune šeimininkai laimėjo 76:66, o jau 2013 m. vasarį Maskvoje iškovojo pergalę 74:68. Dar viena pergalė VTB lygoje buvo pasiekta 2009-2010 m. Šios trys pergalės VTB lygoje buvo vienintelės „Žalgirio“ pergalės prieš CSKA periode nuo pergalės 2000 m. sausio 20 dieną iki pergalės 2017 m.
Š. Jasikevičius prieš D. Šaro laikotarpiu Kaune žalgiriečiai su CSKA iš viso sužaidė 10 rungtynių ir pasiekė 3 pergales.
Pergalės ir pralaimėjimai Šaro eroje
Be abejonės saldžiausia „Žalgirio“ pergalė prieš CSKA pasiekta 2017-2018 m. Prasidėjus ketvirtajam kėliniui po Pauliaus Jankūno dvitaškio kauniečiai pirmavo 71:48. Likus žaisti 5 minutes rungtynėse K. Pangoso tritaškis skirtumą padidino iki triuškinančio - 77:59.
To paties Šaro vadovaujamas „Žalgiris“ kitą sezoną Maskvoje pralaimėjo tik po pratęsimo 97:99.
Modernioje Eurolygoje „Žalgiris“ ir CSKA susitiko 23 kartus, o lietuviai pergales iškovojo vos 3 kartus. Dvi pergalės pasiektos Kaune, vienas mūšis pergalingai baigėsi Belgrade, 2018-ųjų metų finalo ketverte.
tags: #krepsinis #zalgiris #cska #tiesiogiai #ru