Kauno „Žalgiris“ - ne tik krepšinio klubas, bet ir Lietuvos istorijos bei kultūros dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime klubo istoriją nuo pat įsikūrimo, prisiminsime legendinius žaidėjus ir trenerius, taip pat apžvelgsime aistruolių indėlį į komandos sėkmę.
„Žalgirio“ gimimas ir pirmieji žingsniai (1944-1956)
Kauno „Žalgiris“ įkurtas 1944 metais, karo metu. Tuo metu, kaip teigia Lietuvos sporto istorijos tėvu dažnai įvardijamas Algimantas Bertašius, komandoje nebuvo surinkti geriausi šalies krepšininkai, nes daugelis gabių žaidėjų buvo išsibarstę po įvairias Sovietų Sąjungos komandas dėl aktyvaus šaukimo į armiją. „Žalgiriui“ atstovavo tie, kas išvengė fronto, ir vyresnių kursų studentai.
Pirmajame sezone „Žalgirio“ vyrai ketvirtfinalyje susitiko su trečia „Spartak‘o“ komanda ir laimėjo prieš varžovus rezultatu 60:13. Tačiau pusfinalyje mūsiškių laukė pagrindinė „Spartak“ sudėtis, kuriai pralaimėta 22:50. Kapitonas ir komandos treneris tuo metu buvo Mykolas Ziminskas. Tuo pralaimėjimu sezonas „Žalgiriui“ baigėsi.
Pirmasis SSRS čempionato auksas iškovotas 1947-siais. Tiesa, medalius oficialiai laimėjo ne „Žalgiris“, o klubo draugijai priklausančio Kūno kultūros instituto krepšininkai. 1950-siais buvo įkurta „Žalgirio“ klubų rinktinė, kurioje žaidė geriausi visų aukštųjų mokyklų krepšininkai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo, nes jau 1951 m., Odesoje, „Žalgiris“ laimėjo antrąjį auksinį apdovanojimą. Finale rezultatu 53:32 nugalėta Josifo Stalino sūnaus suburta Karinių oro pajėgų komanda. Po metų, 1952-siais, abi komandos vėl susitiko finale. Šįkart teko žaisti papildomas rungtynes, kurios pralaimėtos rezultatu 39:43. 1953-1956 m. „Žalgiris“ ketverius metus iš eilės iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius.
Ilgas pergalių badas ir naujos kartos atėjimas (1957-1979)
Po 1956-ųjų sezono sekė net 15 metų užsitęsęs pergalių badas. Pasak A. Bertašiaus, po 1956-ųjų sezono daug gerų krepšininkų išėjo iš komandos, o chaosas tęsėsi iki tada, kai komandos vairą perėmė treneris Vytautas Bimba, kuris pradėjo burti jauną komandą ir išsprendė užsisenėjusias problemas. Jaunajai kartai prireikė laiko, bet kasmet rezultatai vis gerėjo, o 1971-siais ir 1973 metais „Žalgiris“ vėl iškovojo bronzos medalius.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
1979 m. „Žalgirio“ komandoje kilo nesutarimų. Krepšininkai buvo nepatenkinti treneriu Rakausku. Rezultatai atspindėjo vyravusią nuotaiką - aukščiausioje lygoje „Žalgiris“ užėmė paskutinę vietą ir turėjo kovoti dėl išlikimo papildomame turnyre. Prieš jį pasikeitė treneris ir „Žalgirio“ komanda sužaidė tarsi iš natų. Komanda laimėjo turnyrą bei grįžo į aukščiausiąją ligą.
Legendų karta: Sabonis, Chomičius, Jovaiša ir kiti (1980-1989)
Aštuntasis dešimtmetis „Žalgiriui“ tapo tikru renesansu. 1979 m. prie komandos prisijungė Sergejus Jovaiša, Mindaugas Lekerauskas. 1980 metais „Žalgiriui“ vadovauti paskirtas Vladas Garastas. Tada „Žalgiryje“ jau žaidė Mindaugas Arlauskas, Valdemaras Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, Arūnas Lauritėnas, Vitoldas Masalskis.
1983 metų reguliarų SSRS čempionatą laimėjo „Žalgiris“, tačiau superfinale lietuviai pralaimėjo CSKA ekipai. Tada „Žalgiriui“ vadovavo Vladas Garastas, o klube jau žaidė Gintaras Krapikas, Arvydas Sabonis, Algirdas Brazys, Rimas Kurtinaitis. 1984 m. vėl laimėtas SSRS čempionato sidabras. Tokios pačios prabos medaliai iškovoti ir Europos taurėje.
1985 m. „Žalgiris“ kovojo Čempionų taurėje, kur Budapešte surengtame finale pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. Čempionų taurė tais laikais yra dabartinės Eurolygos atitikmuo. Auksinis laikotarpis tęsėsi 1985-1987 metais, kai „Žalgiris“ tris metus paeiliui iškovojo aukso medalius. 1986 m. „Žalgiris“ iškovojo ir tarpžemyninę W. Joneso taurę.
Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas taip apibūdino pagrindinių „Žalgirio“ krepšininkų charakterio bruožus:
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
- Arvydas Sabonis: Negailėdavo kamuolių komandos draugams, džiaugdavosi ne pats įmetęs, o sėkmingai perdavęs kamuolį. Visada šypsodavosi ir buvo itin nuoširdus.
- Sergejus Jovaiša: Ramesnis, tikras diplomatas.
- Gintaras Krapikas: Nepaprastai doras žmogus. Tiek gyvenime, tiek krepšinio aikštelėje.
- Rimas Kurtinaitis: Nepaprastai darbštus ir veržlus krepšininkas. Visuomet rasdavo išeitį, turėjo puikią reakciją.
- Valdemaras Chomičius: Tikras komandos kapitonas, padėties šeimininkas. Daug kam pasakydavo, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje.
- Mindaugas Arlauskas: Kultūringas, išlaikytas žaidėjas.
P. Majauskas sudarė geriausių Lietuvos krepšininkų per visą istoriją penketuką: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša.
Einikio rekordas ir krepšinio pokyčiai
1995-ųjų metų kovo 31-ąją dieną tuo metu dar 25-erių metų Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Gintaras Einikis įsirašė savo pavardę į LKL rekordų knygą. „Centras“ į Kauno NECA komandos krepšį įmetė net 61 tašką, o tai padaryti jam prireikė vos 24 minučių. G. Einikis pataikė net 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.), atkovojo 12 kamuolių, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko net 68 naudingumo balus.
A. Bertašius pastebėjo, kad krepšinis tapo žymiai greitesnis. Anksčiau kamuolį galėdavai laikyti tiek laiko, kiek tik nori. Tačiau pagrindinis akcentas išliko - iki šiol, kas daugiau įmeta, tas ir laimi.
„Žalgiris“ ir „Vytautas“: Ilgalaikė partnerystė
Aštuoniasdešimt aštuntus veiklos metus skaičiuojanti UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas ketvirtadienį per Eurolygos rungtynių tarp „Žalgirio“ ir Zagrebo „Cedevitos“ didžiąją pertrauką pasirašė susitarimą, kuriuo pratęsė abiejų šalių bendradarbiavimą iki 2015 m. Bendrovių partnerystė tęsiasi jau beveik dešimtmetį, nuo 2004-ųjų metų.
Aistruolių nuomonės ir palaikymas
Po mačo „Žalgirio“ aistruoliai socialiniame tinkle esančioje oficialioje komandos paskyroje išdėstė savo mintis. Dauguma jų palaikė komandą, nepaisant pralaimėjimo, ir tikėjo, kad komanda atsities kitose rungtynėse. Kai kurie aistruoliai kritikavo trenerio sprendimus ir žaidėjų pasirodymą, tačiau bendras tonas buvo palaikantis ir viltingas.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias