Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahçe“ klubų istorijos susipina jau daugiau nei du dešimtmečius. Nuo pat pirmųjų rungtynių Eurolygoje iki kovų dėl patekimo į finalo ketvertą, šios komandos ne kartą susitiko aikštelėje, o jų tarpusavio akistatos dažnai būdavo įtemptos ir nenuspėjamos. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius šių klubų susitikimus, legendinius žaidėjus ir įsimintiniausias akimirkas, kurios įsirėžė į krepšinio istoriją.
Pirmieji susidūrimai Eurolygoje
Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje debiutavo 1998 m. rugsėjo 24 d., o pirmuoju varžovu tapo būtent Stambulo „Fenerbahçe“. Tose rungtynėse, vykusiose Stambule, kauniečiai patyrė pralaimėjimą rezultatu 84:99. „Fenerbahçe“ gretose tąkart spindėjo Ibrahimas Kutluajus, pelnęs 33 taškus. Vis dėlto, Kaune žalgiriečiai atsirevanšavo, nugalėdami varžovus rezultatu 64:59. Tą sezoną „Fenerbahçe“ apsiribojo patekimu į aštuntfinalį, o „Žalgiris“ triumfavo ir tapo Eurolygos čempionais.
Istorinis 1996 m. LKL finalas: „Žalgirio“ triumfas po dramatiškos serijos
Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria „Žalgirio“ ir „Fenerbahçe“ akistatoms, neįmanoma nepaminėti legendinio 1996 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo, kuriame Kauno „Žalgiris“ susigrūmė su Kauno „Atletu“. Ši finalo serija tapo tikra drama, kupina netikėtumų ir įspūdingų pasirodymų.„Žalgiris“ nugalėjo „Atletą“ dviejų pirmųjų LKL čempionatų finale (1994 ir 1995 m.), trečiajame čempionate jėgų santykis jau buvo pasikeitęs. Maža to, „Atletas“ lygos lyderiu tapo žaisdamas be sunkią traumą besigydžiusio Žydrūno Ilgausko, kurio sugrįžimas į aikštę buvo numatytas per finalo seriją.
Pirmąsias dvejas rungtynes laimėjo „Atletas“ - 91:77 ir 81:71. Atrodė, kad „Žalgirio“ dominavimui LKL čempionate ateina galas. Tačiau trečiose rungtynėse įvyko lūžis. „Atleto“ lyderis Saulius Štombergas patyrė traumą, o „Žalgiris“, pasinaudojęs proga, laimėjo rungtynes rezultatu 74:63. Ši pergalė įkvėpė žalgiriečius, kurie laimėjo ir likusias dvejas serijos rungtynes - 88:68 ir 71:63. „Žalgiris“ tapo LKL čempionais, pademonstruodamas neįtikėtiną charakterį ir valią.
Ši finalo serija įsiminė ne tik dėl dramatiškos eigos, bet ir dėl individualių žaidėjų pasirodymų. Rimantas Kurtinaitis per pirmąsias rungtynes pelnė 32 taškus, pasiekdamas LKL finalų rezultatyvumo rekordą, kuris gyvavo ilgiau nei dešimtmetį. Taip pat svarbų vaidmenį „Žalgirio“ pergalėje suvaidino Darius Lukminas ir Torgeiras Brynas.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Šio sezono akistatos ir kelias į finalo ketvertą
Šį sezoną Kauno ir Stambulo komandos tarpusavio akistatose pasidalijo po pergalę. Gruodžio 14 d. Stambule „Žalgiris“ laimėjo 90:89, o Kevinas Pangosas pelnė 22 taškus. Kovo 9 d. Kaune „Fenerbahçe“ įrodė savo pranašumą 85:78.
Ateinantį penktadienį Serbijos sostinėje Belgrade prasidės Eurolygos finalo ketverto turnyras. Kokia turtinga bebūtų Kauno „Žalgirio“ istorija, Lietuvos klubas atrodo kukliai šalia trijų kitų dalyvių - Stambulo „Fenerbahce“, Maskvos CSKA ir Madrido „Real“. Tačiau finalo ketverte nereikia žaisti serijų, o viename mače įmanoma įveikti bet ką. „Žalgiriui“ kelyje į titulą pirmiausia reikia pusfinalyje įveikti čempioną „Fenerbahce“.
„Fenerbahçe“ istorija ir kelias į Europos elitą
„Fenerbahçe“ klubas buvo įkurtas dar 1907 m., o krepšinio sekcija jame atsirado 1914 m. Kitaip nei „Real“ ar CSKA, Stambulo komanda į Europos elitą įsibrovė palyginti neseniai. Tiesa, ambicijų „Fenerbahce“ nestokojo jau praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. 1998-1999 m. komanda žaidė Eurolygoje, jai atstovavo tokios žvaigždės kaip Ibrahimas Kutluajus, Markas Miličius, Mahmudas Abdul-Raufas (Mahmoud Abdul-Rauf), Žanas Tabakas. Tą sezoną „Fenerbahce“ apsiribojo patekimu į aštuntfinalį.
Tikrasis pakilimas prasidėjo 2006 m., kai „Fenerbahce“ susijungė su kitu Stambulo klubu, nuolatiniu Eurolygos dalyviu „Ulker“. Po susiliejimo pavyko dukart iš eilės laimėti Turkijos čempionatą. Dar vienas labai svarbus įvykis buvo trenerio Želko Obradovičiaus atvykimas 2013 m. Krepšinio maestro greitai sulipdė finalo ketverto kalibro komandą. Pirmą kartą į šį etapą „Fenerbahce“ pateko 2015 m., bet tada užimta tik ketvirtoji vieta. Užpernai Stambulo ekipa nužygiavo iki finalo ir jame tik po pratęsimo 96:101 m. pripažino CSKA pranašumą. Galų gale pernai „Fenerbahce“ krepšininkai iškovojo titulą, finale 80:64 patiesę Pirėjo klubą „Olympiakos“.
Trenerių akistata: Šarūnas Jasikevičius prieš Želko Obradovičių
Papildoma pusfinalio intriga bus „Žalgirio“ trenerio Šarūno Jasikevičiaus akistata su Ž.Obradovičiumi. Šaras buvo serbo auklėtiniu Atėnų klube „Panathinaikos“ 2007-2010 ir 2011-2012 m., jiems pavyko kartu laimėti Eurolygą 2009 m. Tituluočiausiam Europos treneriui Ž.Obradovičiui tai buvo tik vienas iš devynių žygių į elitinio turnyro viršūnę. 1992 m. serbas laimėjo Eurolygą su Belgrado „Partizan“, 1994 m. - su Badalonos „Joventut“, 1995 m. - su „Real“. Prieš „Fenerbahce“ triumfą buvo penkios pergalės su „Panathinaikos“.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
„Šaras yra mano geras draugas ir jis atliko puikų darbą“, - iškart po patekimo į pusfinalį sakė Ž.Obradovičius. Nors toks patyręs krepšinio vilkas yra matęs visko, šis finalo ketvertas bus ypatingas net ir jam. Juk būtent Belgrade, „Partizan“ gretose, Ž.Obradovičius užbaigė krepšininko karjerą ir pradėjo dirbti treneriu.
Pokyčiai „Fenerbahçe“ sudėtyje
„Fenerbahce“ turi didelius išteklius, bet tai nereiškia, kad patekimas į finalo ketvertą patiekiamas ant lėkštutės. Net ir Ž.Obradovičiui tenka susitaikyti su pokyčiais komandos sudėtyje. Dabartinė „Fenerbahce“ yra kitokia nei pernykštė, čempioniška ekipa. Neskaičiuojant poros nelabai svarbių krepšininkų, Stambulo klubą vasarą paliko du lyderiai - Bogdanas Bogdanovičius ir Ekpė Udo (Ekpe Udoh). Abu jie išvyko į NBA. B.Bogdanovičius persikraustė į „Sacramento Kings“, E.Udo - į „Utah Jazz“.
Komandą papildė Bredas Vonameikeris (Brad Wanamaker), Nikolas Melis (Nicolo Melli), Džeisonas Tompsonas (Jason Thompson) ir Markas Guduričius. Dėl dviejų pirmųjų klausimų nėra, jie Stambulo komandai labai svarbūs. 23 metų M.Guduričius dar nėra pasiekęs savo zenito, nors kartais būna labai naudingas. Dž.Tompsonas aštuonis sezonus žaidė NBA, tačiau Europoje kol kas nepritapo. Eurolygoje amerikietis renka 5,3 taško.
Pirkiniai padėjo užkamšyti spragas ir pailginti atsarginių suolelį, bet, viską sudėjus, vargu ar galima teigti, kad dabartinė „Fenerbahce“ yra stipresnė už pernykštę. Juk tiek B.Bogdanovičius, tiek E.Udo pernai pateko į Eurolygos simbolinį penketą. E.Udo tapo naudingiausiu finalo ketverto turnyro žaidėju.
Artėjanti ketvirtfinalio serija: iššūkiai ir galimybės
Į statų Eurolygos atkrintamųjų kalną užsiropštęs Kauno „Žalgiris“ žvelgia į dar aukštesnę kliūtį tolimesnių tikslų Eurolygoje link - antradienio vakarą Stambule startuoja ketvirtfinalio serija su šeimininkų „Fenerbahce“ klubu.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
„Fenerbahce“ šiame sezone į savąjį krepšį Eurolygoje praleidžia mažiausiai - po 75,77 taško, o rungtyniaujant namuose gynyba tampa dar šiek tiek geresne - praleidžiama po 74,8 taško. Negana to, Ž. Obradovičiaus auklėtinių tikslumas atakuojant iš žaidimo yra tiesiog fantastiškas - dvitaškius „Fenerbahce“ realizuoja 59,04, tritaškius - 43,18 procento tikslumu. Abu skaičiai yra geriausi moderniosios Eurolygos istorijoje.
Net 7 „Fenerbahce“ komandos žaidėjai tritaškius meta geresniu nei 40 procentų tikslumu. Trys Stambulo klubo žaidėjai patenka į geriausiai tritaškius turnyre pataikančių krepšininkų dešimtuką - Ali Muhamedas (49,56 proc., 3 vieta), Marko Guduričius (48,75 proc., 6 vieta), Kostas Sloukas (45,98 proc., 10 vieta).
Ž. Obradovičiaus sudėties gylis atsiskleidžia žaidėjų rotacijoje. Esant reikalui serbas gali aštrinti puolimą ir greitinti žaidimą išleisdamas ant parketo įžaidėją Ali Muhamedą, žudžiusį „Žalgirį“ savo metimais praėjusio Eurolygos finalo ketverto metu. Jam kompaniją penkete gali sudaryti lengvas atakuojantis gynėjas Erickas Greenas.
Kaune tik po labai nesėkmingo šeimininkams ketvirtojo kėlinio (18:29) „Fenerbahce“ šventė pergalę 7 taškų persvara - 75:82.
Daug juodo darbo susitikime turės nuveikti „Žalgirio“ komandos priekinė linija su lyderiu Brandonu Daviesu priešakyje. Būtent amerikietis demonstravo stabiliausią žaidimą prieš „Fenerbahce“ - per dvejas tarpusavio rungtynes pelnydavo po 13 taškų, atkovodavo po 4,5 kamuolio ir rinkdavo po 16 naudingumo balų.
Žalgiriečiai turės būti preciziškai tikslūs išpildydami rungtynių planą, prarasti kamuoliai perdavinėjant kamuolį - atveria galimybes lengviems „Fenerbahce“ taškams.
Istorinės pamokos ir ateities viltys
Nuo 2008-2009 m. sezono, kuomet ketvirtfinaliai buvo pradėti žaisti iki trijų pergalių, beveik pusėje serijų namų aikštės pranašumą turėjusios komandos per pirmuosius du mačus jo neapgindavo - bent sykį svečiai laimėjo 19 iš 40 atvejų.
Alfa.lt jau rašė, kad „Žalgirio“ žaidėjams dera semtis patirties iš dviejų konkrečių pavyzdžių - Sienos „Montepaschi“ atsitiesimo 2011-aisiais ir pernykščio Madrido „Real“ triumfo.Kšištofo Lavrinovičiaus ir Rimanto Kaukėno atstovauta Italijos ekipa prieš aštuonetus metus pirmąjį ketvirtfinalio mačą Pirėjuje pralaimėjo net 41:89, bet vėliau ne tik atsirevanšavo varžovams svečiuose, tačiau ir laimėjo dvejas rungtynes, „uždarydami“ seriją rezultatu 3-1.