Futbolas, su savo aistromis ir istorija, yra tapęs neatsiejama pasaulio gyvenimo dalimi. Kretingoje, šis žaidimas turi gilias šaknis, siekiančias praėjusio amžiaus pradžią. Šiame straipsnyje panagrinėsime Kretingos rajono futbolo istoriją nuo jos užgimimo iki šių dienų, prisimindami svarbiausius įvykius, žymiausius žaidėjus ir aptardami ateities perspektyvas.
Futbolo Užgimimas Kretingoje: Tarpukaris ir Pirmieji Žingsniai
Kretingoje futbolas pradėtas žaisti 1923 metais. Futbolo aikštė buvo įkurta šalia dabartinės Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir miesto parko. Tarpukariu Kretingoje veikė įvairios organizacijos komandos. Iš to laikotarpio žinomos komandos: 1923 m. LFLS Kretinga, 1931 m. - „Šaulys“, 1936 m. - „Žemaitis“.
1934 m. Kretingos šaulių rinktinei prie miesto poilsio parko įsigijus sklypą ir įrengus stadioną, jame žaidė 1935 m. Telšių apygardos pirmenybėse dalyvavusios dvi Kretingos komandos „Šaulys“ ir „Žemaitis“, nors jų pasiekimai buvo vidutiniški. Reikšmingesnių laimėjimų šios komandos nepasiekė, nors 1941-1944 metais „Žemaičio“ komandoje žaidė Kretingos gimnazijos mokytoju dirbęs Eduardas Balsys (1919-1984 m.), 1937 metais su Klaipėdos KSS komanda tapęs Lietuvos čempionu, o 1938 m.
Pokario Metai: Nauji Pavadinimai ir Siekiai
Po karo (1946 m.) atsirado Kretingos „Žalgiris“. 1946 m. minima „Melioratoriaus“ komanda. 1947 m. prasidėjo Lietuvos futbolo turnyras, kuriame sėkmingai dalyvavo ir „Melioratoriaus“ komanda. 1954-1957 m. komanda vadinosi „Kooperatininkas“, 1958-1960 m. - „Melioratorius“, 1960-1961 m. - „Laisvė“.
Futbolo suklestėjimas Kretingoje siejamas su „Melioratoriaus“ komanda, kuri 1958-1959 metų Lietuvos aukščiausioje lygoje, vadintoje A klase, tarp 12 komandų buvo aštunta. 1958 m. Kretingoje buvo žaidžiamos finalinės rungtynės tarp „Melioratoriaus“ ir Vilniaus „Spartako“. Susitikimus stebėjo 7000 žiūrovų. Rungtynės baigėsi lygiosiomis, po pratęsimo rungtynes laimėjo „Melioratorius“ ir užėmė antrąją vietą.
Taip pat skaitykite: Sveikatingumo klubo apžvalga
1958 m. rugpjūčio 31 d. Rungtynės įvyko apie 1953 m. įrengtame dabartiniame stadione, stebint 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje tuo metu gyveno apie 10 tūkst. žmonių. Šiose rungtynėse blizgėjęs ir 2 įvarčius pelnęs kretingiškių komandos snaiperis Algimantas Lučinavičius (gim.
Kretingos futbolo komandos pakilimas XX a. 6-jame dešimtmetyje sietinas su iš Panevėžio po Hidromelioracijos technikumo baigimo pagal paskyrimą į Kretingos melioracijos statybos valdybą (MSV) dirbti atvykusio vieno rezultatyviausių visų laikų šalies futbolininkų Algimanto Lučinavičiaus (1933-2009) vardu. Jis 1957 m. kartu su kitu panevėžiečiu A. Mikšiu atvykęs į Kretingą sustiprino vietos „Melioratoriaus“ komandą, kuri tas pačiais metais regioninėje Klaipėdos zonoje užėmė I v. ir iškopė į B lygą, o 1958 m. joje užėmusi II v. iškovojo teisę kitais metais rungtyniauti šalies aukščiausioje lygoje.
Tais pačiais metais kretingiškiai pasiekė ir „Tiesos“ taurės finalą, kur namuose, stebint 7 tūkst. žiūrovų, po abejotinų teisėjo Kęstučio Andziulio sprendimų, po pratęsimo 3:5 pralaimėjo Vilniaus „Spartako“ meistrų komandos dubleriams, nors rungtynių eigoje pirmavo 3:1. Tais pačiais metais kretingiškiai savo aikštėje sužaidė ir pirmąsias taikiai 1:1 pasibaigusias tarptautines draugiškas rungtynes su Suomijos Pietarsario komanda.
„Minijos“ Era: Aukso Amžius ir Iššūkiai
Kretingos futbolo klubas „Minija“ buvo įkurtas 1962 m. Tolesnis Kretingos futbolo komandos brandos ir stiprėjimo etapas sietinas su 1961 m. įvykusiu futbolo komandos pavadinimo pakeitimu, kai nuo jos rėmėjų iki tol priklausiusi komanda, turėjusi „Žalgirio“, „Nemuno“, „Kooperatininko“, „Melioratoriaus“ ir „Laisvės“ pavadinimus, komandos žaidėjui Romualdui Skurvydui (1942-2021) pasiūlius ir komandos draugams pritarus, buvo pavadinta „Minija“, kuriai gerokai didesnį dėmesį bei paramą pradėjo skirti rajono valdžia, supratusi, kad stipri futbolo komanda suteiks ne tik garbę Kretingai ir džiaugsmo jos žmonėms, bet ir skatins vaikus bei jaunimą sportuoti.
XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir pavieniai futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda, nes 1961-1962 m.
Taip pat skaitykite: Sporto mokykla Kretingoje: krepšinio tradicijos
1962 m. Vilniaus g. 10 pastačius naują daugiabutį, kurį ilgainiui kretingiškiai praminė „kremliumi“, čia įsikūrė į Kretingą pakviestas iš Linkuvos kilęs greitakojis centro puolėjas Ramutis Trumpenskas (1939-1993), pakeitęs į Panevėžį sugrįžusį A. Lučinavičių, bei tuomečio Kūno kultūros instituto absolventas su Kauno „Atleto“ komanda Lietuvos čempionu tapęs Algirdas Andriuškevičius (1938-2011), „Minijos“ komandos atakų organizatorius ir žaidžiantysis treneris, kai R. Trumpenskas tapo rezultatyviu puolimo lyderiu. 1963 m. Lietuvos A lygos čempionate kretingiškiai daug triukšmo sukėlė ne tik savo geru žaidimu, bet ir tuo, kad iš komandos buvo atimti jos iškovoti 3 taškai už tai, kad dvejose rungtynėse joje rungtyniavo prie Klaipėdoje naujai sukurtos „Granito“ meistrų komandos atsisakęs prisijungti ir dėl to laikinai diskvalifikuotas A. Andriuškevičius. Tais metais kretingiškiai, aukščiausioje lygoje užėmę garbingą IV v., subrendo ir tapo pajėgia, pasirengusia siekti dar aukštesnių tikslų, komanda.
Ypač sėkmingi Kretingos futbolui buvo 1964 metai, kai rugsėjo 13 dieną, stebint 5 tūkst. žiūrovų, Lietuvos futbolo taurės finale Kretingoje vietos „Minija“ rezultatu 3:2 įveikė Klaipėdos „Baltiją“, o vėliau Lietuvos aukščiausioje lygoje užėmė III vietą, kai jos lyderis Romualdas Trumpenskas (1939-1993 m.) su 25 įvarčiais rezultatyviausių žaidėjų gretose užėmė II vietą. O juk tuo metu čia žaidė 16 komandų: iš jų Vilniui atstovavo 2, Kaunui - 5, Šiauliams - 2, Panevėžiui - 1, ir t.
1964-ieji metai aukso raidėmis įrašyti į Kretingos futbolo ir sporto istoriją, nes tais metais „Minijos“ komanda iškovojo šalies futbolo taurę bei pasipuošė Lietuvos aukščiausios lygos pirmenybių bronzos medaliais.
1964 m. pavasarį Kretingos „Minija“ naujam sezonui pradėjo rengtis Palangoje, kur treniravosi ir dalyvavo „Palangos Juzės“ turnyre. Komanda jam ruošėsi negailėdama jėgų, vadovaujant treneriui A. Andriuškevičiui. Kaip prisimena 1962-1967 m. „Minijoje“ žaidęs kretingiškis Vladas Eitavičius, gim. 1940 m., visa komanda buvo apgyvendinta „Žuvėdros“ sanatorijos viršutiniame aukšte , dideliame kambaryje, kur buvo miegama metalinėse lovose. Treniruotės vykdavo pajūryje ir kopose, kur buvo ne tik bėgami krosai, bet ir sunkiai dirbama fiziškai, žaidėjams vienas kitą nešiojant ant pečių, su svoriais ir pan. Žaidžiant draugiškas rungtynes su Nemirsetoje dislokuoto karinio dalinio komanda, savo meistriškumu maloniai nustebino jos vartininkas latvis Auseklis Birgelis, netrukus tapęs pagrindiniu „Minijos“ vartininku. Šį turnyrą kretingiškiams pavyko laimėti, nors jame dalyvavo pajėgios Lietuvos ir Latvijos komandos. Jos gretas ypač sustiprino taip pat, kaip ir R. Trumpenskas, iš Linkuvos miestelio kilęs fiziškai pajėgus ir ištvermingas „geležinis“ saugas Stasys Bajelis, tapęs ne tik atakų organizatoriumi, bet ir žaidėju, gebančiu įmušti svarbius įvarčius. Nors „Minija“ 1964 m. Lietuvos A lygos pirmenybių I ratą baigė sėkmingai, per 15 rungtynių surinkusi 23 taškus ir kartu su Kauno „Inkaro“ komanda dalijosi I vieta, vasarą prasidėjusioje „Tiesos“ taurėje kiekvienos rungtynės, nepriklausomai nuo varžovų pajėgumo, buvo atkaklios ir reikalavo daug jėgų. Jos finalą pavyko pasiekti gana nelengvai, laimėjus 1:0 prieš Plungės „Linų audinius“, 3:0 - prieš Kauno „Maistą“, atkaklioje kovoje 3:2 buvo laimėta prieš Radviliškio „Lokomotyvą“ ir pusfinalyje 3:1 - prieš Šiaulių „Elnią“ tik po pratęsimo, kai kretingiškis Edvardas Valatka rezultatą 1:1 išlygino tik paskutinę - 90-ąją - rungtynių minutę.
Finalinės šalies futbolo taurės rungtynės rugsėjo 13 d., sekmadienį, Kretingos stadione tarp vietos „Minijos“ ir Klaipėdos „Baltijos“ komandų, kurias stebėjo 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje tuo metu gyveno per 10 tūkst. gyventojų, tapo išskirtiniu įvykiu. Jų pradžia kretingiškiams susiklostė ypač sėkmingai, atakų lyderiui R. Trumpenskui 9-ą ir 10-ą min. įmušus du greitus įvarčius. Nors pirmą kėlinį varžovai 35-ą min. pelnė įvartį, o po pertraukos 77-ą min. - ir antrąjį, 53-ią min. po vienintelio kretingiškių kelto kampinio S. Bajelio galva pelnytas trečiasis įvartis tapo „auksiniu“, nulėmusiu „Minijos“ nelengvą pergalę rezultatu 3:2. Komandos kapitonui R. Trumpenskui buvo įteikta „Tiesos“ laikraščio pereinamoji taurė, žaidėjai pagerbti ąžuolo lapų vainikais, stadiono bėgimo taku apeitas ir garbės ratas. Tai tapo neeiline švente ne tik futbolininkams, komandos gerbėjams, bet ir visiems kretingiškiams. Šiose rungtynėse įvarčius pelnę iš mažo Linkuvos miestelio kilę R. Trumpenskas ir S. Bajelis kartu su visa „Minijos“ komanda pateko į Lietuvos futbolo istoriją. „Tiesos“ taurės turnyro atkakliose kovose išvarginti žaidėjai silpniau pasirodė pirmenybių II rate, netikėtai pralaimėję kelerias rungtynes silpnesniems varžovams ir surinkę tik 15 tšk., bet palankiai susiklosčius aplinkybėms, to pakako dėl geresnio įmuštų ir praleistų įvarčių santykio 59:40 užimti III v. Neabejotinu komandos lyderiu buvo R. Trumpenskas, įmušęs 25 įvarčius, jam gerai talkino ir 8 įv. įmušęs R. Skurvydas bei 7 įv. pelnęs S. Bajelis. Po čempionato žaidėjai buvo pagerbti jiems iškilmingai įteikiant bronzos medalius, nors piniginio paskatinimo jie negavo.
Taip pat skaitykite: Sporto mokyklos aerobikos raida Kretingoje
Kaip prisimena V. Eitavičius, futbolininkai buvo įdarbinti miesto įstaigose ir įmonėse, todėl dažniausiai treniruodavosi vakare po darbo, o tuometinis komandos aprūpinimas buvo kuklus, trūko aprangos, futbolo kamuolių, sportinės avalynės. Komanda į rungtynes didžiuosiuose šalies miestuose ir rajonuose vykdavo kukliu PAZ markės 20 vietų autobusu, kelionės neretai trukdavo nuo 3 iki 5 valandų, bet tai netrukdė net ir išvykose rodyti solidų, sporto gerbėjų akiai malonų žaidimą, ir siekti pergalių. Jis iki šiol prisimena, kad 1967 m., pabaigus futbolininko karjerą, rajono sporto komiteto darbuotojas paprašė grąžinti ne tik naudotą sportinę aprangą, bet ir dvejus padėvėtus sportinius batelius, lyg jų nebūtų užsitarnavęs.
Tačiau vėlesniais metais „Minijos“ rezultatų kreivė pakrypo žemyn. Jei sovietmečiu dar žaista aukščiausiojoje lygoje, tai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę aukščiausiame lygyje žaista tik vienerius metus (1993 m. užimta paskutinė, 14-oji vieta). Komanda iškrito į I lygą, o 1997 m. - ir į II lygą. 1970 m. „Minija“ vėl Lietuvos futbolo taurės finalinėse rungtynėse susitiko su Kėdainių „Nevėžiu“. Rungtynės pasibaigė be įvarčių - 0:0. Po kelių dienų antrasis susitikimas vyko Kėdainiuose. Po šių sėkmių prasidėjo Kretingos futbolo nuosmukis.
Iš komandos pasitraukus R. Trumpenskui, „Minija“ jau niekada nepasiekė buvusių aukštumų, o vėliau, iškritus iš aukščiausiosios lygos, žaidė įvairiose žemesnėse lygose.
Kelias į Atgimimą: Nauji Iššūkiai ir Viltys
Tik 2010 m. komanda vėl sugrįžo į I lygą, kurioje tarp 10 komandų užėmė 9-ąją vietą. 2005 m. pasiekė vieną geresnių rezultatų per pastarąjį dešimtmetį - iškovojo bronzos medalius. 2015 m. LFF I-oje lygoje liko 16 vietoje, tačiau išliko Pirmoje lygoje. 2016 m. vėl buvo paskutinėje 16-oje vietoje.
Dabartinis klubas atkurtas 2017 m. Debiutavo LFF II lyga pirmenybėse. Pirmąsias oficialias sezono varžybas žaidė LFF taurės turnyre, kovas pradėjo nuo pirmojo etapo (1/32 f.) ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Antros lygos (Vakarų regiono) sezono pradžia buvo sudėtinga, komanda buvo atsidūrusi turnyro lentelės apačioje, bet pakeitus trenerį komanda ėmė sparčiai rinkti taškus. 2018 m. pradžioje kontora pasikeitė pavadinimą ir persivadino į VŠĮ Kretingos Minija. Sporto direktoriumi paskirtas Šenderis Giršovičius, kuris bus atsakingas už sudėties komplektaciją ir jaunimo ugdymą. Komanda puoselėja viltis patekti į Pirmą lygą. Antros lygos (vakarų zonos) reguliarusis čempionatas baigėsi, o su FK Babrungas Plungė turėjo surinkę vienodai taškų. Vyko papildomos rungtynės, kad išsiaiškinti pirmenybių nugalėtoją. Nuo 2019 m. 2019 m. sėkmingai licencijavosi Pirmos lygos pirmenybėms. 2020 m. žaidė Pirmoje lygoje.
2022 m. sezone vyr. trenerio pareigos patikėtos Dariui Žinduliui, kuris nuo 2021 m. lapkričio mėn. dirbo „Minijos“ vaikų futbolo akademijos techniniu vadovu, bei treniravo U-17 ekipą. 2022 m. klubas licencijavosi Pirmai lygai; tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo 2022 m. Komanda žaidžia mėlynomis sportinėmis formomis. Svečiuose žaidžia mėlynomis aprangomis. Namie: 2018 m.
Naujas Investuotojas ir Ateities Vizijos
pingvinas Sportas.lt praneša, jog žinomas prancūzų futbolininkas Moussa Dembele įsigijo Kretingos „Minijos“ futbolo klubą. Išsipildė prieš keletą metų Kretingos „Minijos“ vadovo Vido Burbos susitikimo su Dembele aplinkos žmonėmis metu atsiradusi svajonė: trečiadienį Kretingoje lankęsis M. Dembele atstovas Mamadi Fofana kartu su klubo vadovais bei Kretingos meru Antanu Kalniumi pozavo žurnalistams. Pasak LRT, pats Dembele į Kretingą žada atvykti jau šį birželį.
Vis dar profesionaliai futbolą Saudo Arabijoje žaidžiantis prancūzas yra numatęs rimtomis investicijomis prisidėti ne tik prie „Minijos“, bet ir prie viso Lietuvos futbolo atgimimo, kviesdamas čia žaisti žinomus futbolininkus. 17 tūkstančių gyventojų turinčio miesto dirbtinės dangos futbolo aikštėje susirinko ne tik šio sandorio autoriai bei rajono meras, bet ir gausus žurnalistų būrys bei šūsnis ištikimiausių kretingiškių sirgalių. Tiesa, pats futbolininkas konferencijoje nedalyvavo - šią užduotį jis patikėjo savo atstovui spaudai Mamadi Fofanai, taip pat į klubą investavusios grupės „Triple M“ direktoriams Makana Fofanai ir Davidui Marcui Seligmanui. Įdomu tai, jog įmonės pavadinimas „Trigubas M“ simbolizuoja tris savininkus, kurių vardai prasidėda būtent iš M raidės: futbolininko Moussa (Dembele), jo agento Makana (Fofana) ir advokato Marco (Davidas Seligmanas).
Su visais susirinkusiais žmonėmis pasisveikinęs „Minijos“ ekipos vadovas Vidas Burba nušvietė pirmuosius žinsgnius istorinio susitarimo link, o šalia pastarojo stovėjo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. „Mūsų pažintis prasidėjo 2022 m. pabaigoje, kai klubui atstovavo „Triple M“ priklausantis žaidėjas Mamadou Traore, kuris po sėkmingo sezono persikėlė į Belgijos aukščiausios lygos „Union Saint-Gilloise“ komandą, - pradėjo V. Burba, iškart po naujienos paskelbimo džiaugęsis šiuo sandoriu. - Tada jie pirmąkart atvyko į Lietuvą, pamatė mūsų kraštą bei Palangą - taip ir prasidėjo mūsų bendravimas. Pernai metų rugsėjį sulaukiau skambučio, kad jie darsyk nori apsilankyti, tada suplanavome su Kretingos raj. meru susitikimą, kuriame buvo pristatyta jų vizija bei planai, kad jie sutinka atvykti į Kretingą, investuoti ir mūsų mėgėjišką klubą padaryti profesionaliu. Kitą dieną nuvykome į Lietuvos futbolo federaciją (LFF), kur informavome apie tai prezidentą Edgarą Stankevičių, o metų pabaigoje įvyko ši džiugi naujiena.“
Po „Minijos“ vadovo sekė vis dar žaidžiančio futbolininko agento bei atstovo spaudai eilė pasidalinti savo įspūdžiais, tarp jų - džiaugsmas dėl šilto priėmimo ir noras kuo greičiau pasiekti „TOPsport A lygą“. Kretingos klubas šiuo metu varžosi antrame pagal pajėgumą šalies divizione - LFF Pirmoje lygoje, kurioje per 5 turus iškovojo 6 taškus (2 pergalės, 3 pralaimėjimai) ir žengia 9-oje vietoje. Žemaitijos mieste 1962 m. įsteigta, vėliau bankrutavusi ir nuo 2017 m. „Minijos“ vardu atkurta komanda visus 7 sezonus praleido šiose pirmenybėse, o prieš dvejus metus užlipo iki rekordinės - 6-os pozicijos.
„Esame labai laimingi būdami čia. Kaip sakė Vidas, jau keletą metų palaikėme ryšį su klubu, atveždavome čia savo futbolininkus. Dabar dirbsime kartu, kad paverstume komandą aukščiausio lygio. Džiaugiamės, kad esame čia, kad taip šiltai mus priėmėte, - dėkojo M. Fofana. - Norime, jog klubas pasiektų aukščiausią įmanomą lygį tikslas, o savivaldybė - gautų iš to naudą. Ji irgi yra dalis projekto.“ Sulaukęs klausimo, kodėl būtent „Minija“, o ne kažkokia kita komanda, M. Fofana atskleidė pagrindines netikėto pasirinkimo priežastis. „Žinote, ne jūs pirmi jau to klausiate. Pagrindinė priežastis yra geri santykiai bei patirtis (rodo į V. Burbą - „Delfi“). M. Dembele visada norėjo nusipirkti klubą Europoje ir Afrikoje, o ten jau turi komandą Malyje. Renkantis ekipą žiūrėjome ir analizavome regioną - šalia stovi tarptautinis oro uostas, žmonės yra gana draugiški bei malonūs, oras, ypač vasarą, būna nuostabus, bet žiemą - kita istorija (juokiasi). Aplinkybės yra labai geros, taip pat egzistuoja didelis poreikis ir aukštas potencialas. Manau, kad Lietuvos futbolui tai suteiks naudą, nes nauji žaidėjai ir pakitusi mąstysena semsis idėjų iš vietinių. Bendraujant su meru supratome, jog miestas irgi yra susidomėjęs šiuo projektą. Turiu pripažinti, kad turėjome kelis pasirinkimus, tačiau visos priežastys nulėmė tai, jog pasirinkome Kretingą“, - pasakojo M. Dembele atstovas spaudai.
„Mūsų investicijų grupės tikslas - plėsti bei tobulinti šį projektą kartu su savivaldybe ir investuoti pinigus per tam tikrą laikotarpį. Yra tam tikra pinigų suma, atidėta aplinkos, komandos, patalpų ir stadiono rekonstrukcijos, tikslaus skaičiaus neturime, nes galime išleisti ir daugiau, nei turime numatę biudžete, o gal bus atvirkščiai. Tai projektas, kuriam reikės 10, 20, 30 metų, nes mums nerūpi trumpalaikė nauda, kai greitai gali tapti turtingu. Tobulinsime aplinką, kad ja galėtų naudotis bendruomenė. Meras - nuostabus, jo komanda mums padeda. Esame sujaudinti“, - sakė vienas iš bendrovės akcininkų.
Futbolo Akademija: Investicija Į Ateitį
Viešoji įstaiga "Minijos futbolo akademija" veiklą pradėjo 2021 metais Rugpjūčio mėnesio pradžioje su 95 auklėtiniais ir 4 futbolo treneriais. Pagrindinis "Minijos futbolo akademijos" uždavinys organizuoti ir vykdyti kokybišką, bei visiems Kretingos rajono vaikams prieinamą ugdymą įgauna prasmę, nes kiekvieną savaitę akademijos treneriai vykdo futbolo užsiėmimus Vydmantų ir Kurmaičių mokyklose. 2022 metais įvykdėme 10 vaikų futbolo turnyrų Kretingoje.