Įvadas
Kauno kultūros ir sporto departamentas yra svarbi miesto savivaldybės institucija, atsakinga už kultūros paveldo išsaugojimą, sporto plėtrą ir kultūrinio gyvenimo organizavimą Kaune. Šiame straipsnyje apžvelgiama departamento struktūra, veiklos sritys ir svarbiausi projektai, įgyvendinti per pastaruosius metus.
Departamento Struktūra
Deja, vartotojo pateiktoje informacijoje nėra tiesioginės informacijos apie Kauno kultūros ir sporto departamento struktūrą. Tačiau, remiantis netiesioginiais duomenimis ir bendra savivaldybių departamentų struktūra, galima daryti prielaidas. Paprastai tokie departamentai turi šias dalis:
- Vadovybė: Departamento direktorius ir jo pavaduotojai, atsakingi už bendrą departamento valdymą ir strateginių tikslų įgyvendinimą.
- Kultūros skyrius: Atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, kultūros įstaigų veiklą, kultūrinių renginių organizavimą ir paramą menininkams.
- Sporto skyrius: Atsakingas už sporto plėtrą, sporto klubų ir organizacijų rėmimą, sporto renginių organizavimą ir sveikatingumo programas.
- Projektų valdymo skyrius: Atsakingas už ES ir kitų fondų finansuojamų projektų rengimą ir įgyvendinimą.
- Administracijos skyrius: Atsakingas už departamento finansus, personalą ir kitus administracinius klausimus.
Kultūros Paveldo Išsaugojimas
Kauno modernizmo architektūra yra svarbi Kauno kultūros paveldo dalis. 2014 m. kultūros ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė parengė preliminariąją paraišką UNESCO Pasaulio paveldo centrui, informuojant apie Lietuvos intenciją dėl šios vertybės apibrėžimo ir galimybės ją įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. UNESCO Pasaulio paveldo centras 2017 m. sausio mėnesį informavo Kultūros ministeriją, jog pateikta paraiška atitinka keliamus reikalavimus, ir Kauno modernizmo architektūra įrašyta į Lietuvos, UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalies, preliminarųjį sąrašą (angl. Tentative List). 2017 m. pradėta rengti nominacinė byla - paraiška. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, pavirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, įtrauktas 5.5.12. 2020 m. pabaigoje, Kauno miesto savivaldybei glaudžiai bendradarbiaujant su LR Kultūros ministerija ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, ekspertams ir mokslininkams, parengta nominacinė byla „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919-1939 m.“ (angl. Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919-1939), kurioje apibrėžta ir pagrįsta Kauno modernizmo architektūros išskirtinė visuotinė vertė, atlikta lyginamoji analizė, parengtas šios vietovės valdymo plano projektas. Paraišką rengė Kauno miesto savivaldybės sudaryta ekspertų grupė. UNESCO pasaulio paveldo centras 2020 m. lapkričio mėn. informavo, jog Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, galutinė nominacinės bylos versija UNESCO Pasaulio paveldo komitetui per UNESCO Pasaulio paveldo centrą pateikta 2021 m. 2023 m. rugsėjo 18 d.
Sporto Plėtra ir Lietuvos Sporto Muziejus
Lietuvos sporto muziejus yra svarbi Kauno sporto istorijos dalis. Muziejui priklauso du pastatai. Viename jų yra darbo kabinetai, biblioteka, fondų saugykla, antrame aukšte įrengta pagrindinė ekspozicija (su olimpinio sporto ekspozicija), edukacinė sporto klasė (atidaryta 2021), vestibiulyje veikia teminės parodos. Muziejaus fonduose sukaupta apie 20 000 eksponatų (2021). Juos dovanoja įvairių sporto šakų atstovai, olimpiečiai, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Lietuvos studentų sporto ir Kūno kultūros mokytojų asociacijos, sporto klubai, išeivijos lietuviai. Pagrindinėje ekspozicijoje (apie 1000 eksponatų) pristatoma Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų supažindina su kūno kultūros ir sporto pradininkais, sporto šakų raida, žymiausiais sportininkais, apima populiariausias sporto šakas Lietuvoje. Tarp muziejaus eksponatų yra Kauno Žalgirio rankininkių Europos šalių čempionių taurė, Kauno Žalgirio krepšininkų pasaulio klubinių komandų W. Jones taurė ir Eurolygos čempionų taurė, slidininkės V. Vencienės Calgary žiemos olimpinių žaidynių bronzos medalis, pirmosios Lietuvos sportininkės pasaulio rekordininkės B. Kalėdienės ietis ir kita. Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicijoje (atidaryta 2006 04) eksponuojama per 350 eksponatų, jos pagrindą sudaro kelis dešimtmečius J. Ramanauskienės ir J. Ramanausko kauptas lietuviškojo cirko raidos rinkinys (fotonuotraukos, paveikslai, portretai, asmeniniai Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitas, reklaminiai plakatai, knygos, atvirukai, suvenyrai). Lietuvos bokso ekspozicija (atidaryta 2015 01) pavadinta legendinio boksininko ir trenerio Algirdo Šociko vardu. Ekspozicija atspindi daugelio žymių Lietuvos boksininkų ir trenerių, garsių lietuvių išeivių ringo meistrų pergales, didžiąją jos dalį sudaro A. Šociko trofėjai, prizai, valstybiniai apdovanojimai, suvenyrai. Idėja kurti Sporto muziejų Lietuvoje kilo 20 a. 4 dešimtmetyje, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulio karas, sovietų ir nacių okupacijos šio sumanymo realizuoti neleido. Tik 8 dešimtmetyje sporto istorijos eksponatus pradėta kaupti Kauno valstybinio istorijos muziejaus (KVIM; nuo 1990 Vytauto Didžiojo karo muziejus, VDKM) fonduose. KVIM ekspozicijoje skirta vietos Lietuvos SSR sporto laimėjimams nušviesti, rengtos parodos, susitikimai su žymiais sportininkais. 1991 Sporto istorijos skyriui perduotas VDKM pastatas Kauno senamiestyje (rekonstrukcijos projekto autoriai architektai Dalia Augustinaitė ir Andrius Palukaitis, ekspozicijos baldų - architektė Rūta Kreivytė), į jį perkeltas muziejuje sukauptas sporto istorijos fondas. 1991 08 02, vykstant IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, atidarytas Sporto istorijos skyrius, kaip VDKM padalinys (1991-2006 vedėjas Arvydas Jakštas), 1993 12 lankytojams įrengta pirmoji ekspozicija. 1996 Sporto istorijos skyrius pripažintas pagrindine sporto paveldo įstaiga Lietuvoje, 2006 01 paskelbtas savarankišku Lietuvos sporto muziejumi. Muziejaus kūrimo iniciatoriai: J. Ramanauskas, Pranas Majauskas, Kauno sporto veteranų klubas Ąžuolynas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno rėmimo grupės nariai.
Slapukų naudojimas
Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Būtinieji slapukai yra reikalingi svetainės veikimui, saugumui ir funkcionalumui bei naršymui joje. Statistiniai slapukai padeda mums suprasti, kaip jūs naudojatės svetaine, kad galėtume ją patobulinti.
Taip pat skaitykite: Sporto rėmimo fondo veikla
Taip pat skaitykite: Viskas apie Kauno Kultūros ir Sporto Departamentą
Taip pat skaitykite: Dziudo treniruotės Jurbarke