Kūno Kultūros Ir Sporto Propagavimo Būdai Lietuvoje

Įvadas

Iki XIX a. pabaigos sportas buvo neformalus laisvalaikio praleidimo būdas, dažnai tapatintas su laiko švaistymu. Kūno kultūra ir fizinis lavinimas buvo siejamas tik su kariniu vyrų parengimu. Lietuvių sportavimas aktyvesnis tapo tik XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje. Šiame straipsnyje aptariami kūno kultūros ir sporto propagavimo būdai Lietuvoje, ypač atkreipiant dėmesį į laikotarpį nuo XX a. pradžios iki pat tarpukario, kai sportas tapo valstybės politikos dalimi. Aptariami įvairūs aspektai, pradedant nuo visuomenės požiūrio į sportą, valstybės paramos stokos iki sporto panaudojimo politiniais tikslais ir sporto renginių organizavimo.

Sporto Pradžia Lietuvoje: Entuziastai Ir Iššūkiai

1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, didžiausiais Lietuvos sporto entuziastais tapo į tėvynę sugrįžę jaunuoliai, kurie emigracijos metu jau buvo susipažinę su sportu. 1919 m. Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, būtent čia koncentravosi sporto klubai, iš čia plito kūno kultūros propagavimo idėjos. Sporto klubų steigėjais tapo Stepas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Karolis ir Viktoras Dineikos, Jonas ir Kęstutis Bulotos, Pranas Sližys ir kiti. Vis dėlto, prireikė laiko, kol lietuviai sportą įvertino kaip vieną iš visuomenės kultūros turtų.

3-ojo dešimtmečio pradžioje dalis inteligentų kultūrą suprato tik dvasine prasme, o gėrėjimasis fizinėmis jėgomis jiems atrodė kone priešingas kultūrai. Nuo 1921 m. rengtose populiarių sporto šakų (lengvosios atletikos, krepšinio, futbolo, šaudymo, stalo teniso, teniso, plaukimo) Lietuvos čempionatuose, sporto šventėse, tarptautinėse varžybose pamažu ėmė dalyvauti sportuojantys vyrai ir moterys. Lietuvos visuomenei fizinio auklėjimo naudą stengėsi atskleisti Kaune gyvenę ir dirbę ano meto šviesuoliai: Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Antanas Jurgelionis ir kiti. Lietuvos jaunimo ilgai įtikinėti sporto nauda neteko. 1920 m. rugsėjo 15 d. Kaune buvo įkurta Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga, įsteigta ir daugiau sporto klubų. 1922 m. buvo įsteigta Lietuvos sporto lyga, imta rengti daugiau varžybų.

Tačiau nepaisant didelio jaunimo entuziazmo sportuoti, 3-ame dešimtmetyje labai trūko sporto aikštynų bei inventoriaus, kadangi nebuvo tinkamos valstybės paramos. Lietuviai sportininkai su pavydu žvelgė į kaimyninę Latviją, kurioje sportą valstybė remti pradėjo nuo 1919 metų, o sporto reikšmė daugeliui latvių buvo akivaizdi dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Nors nuo 1920 m. sporto entuziastų gretos gausėjo, tačiau nesklandumų Lietuvos sporto gyvenime netrūko.

Valstybės Požiūris Į Sportą: Nuo Abejingumo Iki Paramos

Šiandien įprasta, jog valstybės investuoja nemažai lėšų į sporto bazes, rūpinasi olimpinių žaidynių dalyvių parengimu. Tačiau Lietuvoje 3-o dešimtmečio viduryje sportininkai skaudžiai juto ne tik aikštynų, sporto literatūros bei inventoriaus trūkumą, bet neretai ir žeminantį visuomenės ir vyriausybės požiūrį į sportą bei jo rėmimą. Tai įrodo kuriozais tapę nutikimai susiję su lietuvių sportininkų dalyvavimu Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse 1924 metais. Galima teigti, jog į Paryžiaus žaidynes lietuviai pateko tik lemtingo atsitiktinumo dėka.

Taip pat skaitykite: Sporto rėmimo fondo veikla

Paryžiuje prasidėjus olimpiados dalyvių registracijai, Lietuvos sportininkai su prašymu skirti finansavimą bent vienos komandos išvykai kreipėsi į Seimą. Šis prašymas Seimo narių buvo įvertintas kaip „neracionalus“. Tačiau po keleto valandų politikai netikėtai pakeitė savo sprendimą. Apie šią kuriozinę situaciją sužinome iš periodikos: „kai vakare per Kaune vykusio Pabaltijo atstovų suvažiavimo surengtą priėmimą Estijos ir Latvijos delegacijoms pagerbti Lietuvos užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas buvo paklaustas, ar daug lietuvių sportininkų vyksta į VIII olimpiadą Paryžiuje. Tuomet, kad neatrodytų, jog lietuviai tebėra laukinė tauta, ministras atsakė, kad mūsų sportininkai irgi vyksta į olimpiadą. Ir iš tiesų, rytojaus dieną buvo įsakyta futbolininkų komandai vykti į Paryžių, o tam reikalui buvo skirta labai nedidelė suma pinigų, kurios užteko tik traukinio bilietui ir varganam prasimaitinimui.

Vangų politinio elito dalyvavimą sporto infrastruktūros kūrime gerai iliustruoja ir pirmojo stadiono Kaune statyba. 1924 m. sausio 14 d. stadionui buvo paskirtas sklypas. Jis gautas tik po ilgų derybų su Kauno miesto taryba ir sulaukus burmistro Jono Vileišio paramos. Nei miesto, nei centrinė valdžia neparodė didelio susidomėjimo šia iniciatyva, todėl iš JAV į Lietuvą atvykusio sporto entuziasto Stepono Dariaus suburtiems sporto entuziastams teko tikėtis, kad platesnės Lietuvos visuomenės masės palaikys Lietuvos sporto sąjungą ir savo aukomis padės sukaupti fondą stadionui statyti.

Kad sportas XX a. 3-ame dešimtmetyje buvo gyvas daugiausia privačių rėmėjų dėka galime įsitikinti iš valstybės skiriamų sporto dotacijų dydžio. 1926 m. sporto organizacijos iš švietimo ministerijos 1927 m. sportinių organizacijų veiklai prašė 220 tūkst. litų, bet gavo tik 10 tūkst. litų. Sportas Lietuvos prezidentams ir vyriausybei ilgai nebuvo prioritetine sritimi, nes jaunai valstybei pirmiausia reikėjo rūpintis šalies nepriklausomybės gynimu bei gerovės kūrimu.

Prezidentų Įtaka Sporto Propagavimui

Iki 1926 m. vasaros prezidento pareigas ėjęs Aleksandras Stulginskis, kūręs tvirtus valstybės pamatus, taip ir netapo entuziastingu sporto rėmėju, nors prezidento užtarimo ieškoję Lietuvos Sporto Lygos vadovai 1926 m. Daugiau vilties sportininkams suteikė 1926 m. birželį Lietuvos prezidentu tapęs Kazys Grinius. Būdamas gydytoju, rašęs straipsnius visuomenės sveikatos gerinimo klausimais, jis iš karto atkreipė dėmesį į sporto ir kūno kultūros reikšmę žmogaus sveikatai. Todėl suprasdamas savo kaip šalies vadovo elgesio poveikį visuomenei K. 1926 m. liepos 3 d. jis stebėjo futbolo varžybas Kaune „Kooperacijos taurei“ laimėti.

K. Grinius šiose varžybose pasakytoje kalboje sportą įvardijo kaip valstybinės reikšmės dalyką. Jis kalbėjo: „Draugai sportininkai, Sportas turi valstybinės reikšmės šių dienų gyvenime. Visos tautos suprato tai, suprato, kad kūno kultūra turi atsiliepti į tautos gyvenimą. Kitos tautos nužengė toliau už mus šiuo atžvilgiu. Mes dar nepasiekėme to, ką galėtume pasiekti. Nepamirškite, kad mūsų raumenys - mūsų turtas <…> Amerikoje kiekvienas pilietis sportininkas ir mes prie to turėtume eiti. Tik kūno pajėgos gali padėti mums darbe ir gyvenime.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Kauno Kultūros ir Sporto Departamentą

K. Grinius dar būdamas Ministru pirmininku tapo Ministrų kabineto prizo lengvosios atletikos pirmenybių olimpinės estafetės rungties nugalėtojui įsteigėju. Vėliau Ministrais pirmininkais tapę Leonas Bistras, Mykolas Sleževičius, Augustinas Voldemaras, Juozas Tūbelis, Vladas Mironas ir kiti taip pat teikė šią taurę. K. Grinius pirmasis sutiko globoti Lietuvos Automobilių klubo veiklą.

Aktyvaus sporto globėjo vaidmens sutiko imtis ir prezidentu tapęs Antanas Smetona, kuriam po karinio valstybės perversmo atėjus į valdžią teko ieškoti būdų kaip save tinkamai pateikti visuomenei, todėl ilgainiui sporto varžybos tapo jo mėgstama viešų pasirodymų vieta. 1927 m. liepos 7 d. prezidentas A.

Sporto Politizavimas Ir Valstybinė Kontrolė

Tačiau supratimo, jog sportas reikalauja didelių finansinių investicijų prezidentui A. Smetonai ir A. Voldemaro vadovaujamai vyriausybei dar trūko. Besirengiant 1928 m. vasaros olimpiadai Amsterdame Lietuvos sporto lygai ir vėl teko ilgai įtikinėti valdžios atstovus Lietuvos sportininkų delegacijos dalyvavimo svarba. Lietuvos sporto lygos atstovai viešai guodėsi: „Kai kurie aukšti asmens net yra pareiškę, kad jie sporto nepripažįstą. Pokyčiai vyko, bet ne taip greitai kaip to siekė sporto organizacijos.

Valdančiosios Lietuvių tautininkų sąjungos ideologai, matydami kitų Europos valstybių pavyzdį, kur sportas tapo viena iš tautinės propagandos priemonių, gana greitai sportą bei kūno kultūrą panaudojo politiniams tikslams. Tokiu būdu sportas valdantiesiems sluoksniams tapo nauja sritimi stiprinant visuomenės patriotizmą, ugdant jaunuomenės pasirengimą ginti šalį, todėl nauja sporto politika sutapo su autoritarizmo stiprinimu šalyje. Su prezidento A. Smetonos pritarimu 1932 m. sportas tapo valstybės politikos dalimi. Kryptingam sporto politikos vykdymui buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai Kaune.

Moterų Sportas Ir Visuomenės Požiūrio Pokyčiai

Moterų sportui nuo 1931 m. vis daugiau dėmesio rodė ir prezidento žmona. Prezidentienė Sofija Smetonienė, palaikydama vyro iniciatyvą remti sportą bei būdama aktyvi visuomeninių moterų organizacijų narė oficialiai rėmė moterų sportą. Ji kartu su seserimi Ministro pirmininko žmona Jadvyga Tūbeliene dalyvaudavo ne tik svarbiausių moterų organizacijų susirinkimuose, bet nepraleisdavo ir moterų sporto švenčių. S.

Taip pat skaitykite: Dziudo treniruotės Jurbarke

Visuomenėje palengva gerėjo ir sportininko įvaizdis. Jeigu 3-o dešimtmečio pradžioje sportuojantys asmenys buvo laikyti dykaduoniais, tai jau 4-ojo dešimtmečio pabaigoje žymiausi sportininkai, pelnę tarptautinių laimėjimų, buvo tapatinami su nacionaliniais herojais. Geriausias to įrodymas - 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sutikimas Kaune. Mūsų krepšininkams tapus Europos čempionais, traukiniu iš Rygos grįžtančius nugalėtojus nuo pat Latvijos sienos iki Kauno sutiko džiūgaujančios minios. Krepšininkus Kaune pasitiko Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, įvairių organizacijų atstovai, gausybė miestiečių. Sportininkams buvo teikiamos dovanos, prezidentas A. Smetona išimties tvarka 1937 m.

Sporto Įtvirtinimas Konstitucijoje Ir Didieji Sporto Renginiai

Dar vienas žingsnis pajungti sportą valstybės reikalams įvyko 1938 m., kada Prezidentas A. Smetona patvirtino naują Lietuvos Konstituciją, kurioje buvo įstatymiškai įtvirtinta kūno kultūros reikšmė. Sėkmingai plėtojamo sporto dėka Kaune tarpukariu įvyko didžiausi sporto renginiai: 1938 m., minint dvidešimtąsias nepriklausomybės metines, Kaunas sukvietė visus pasaulio lietuvius į Lietuvių tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau nei 2000 sportininkų iš Lietuvos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Vilniaus krašto.

Kaune vyko aviacijos pasirodymai, bokso, futbolo, krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, plaukimo, lauko ir stalo teniso, dviračių, žirgų sporto, šaudymo ir kitos varžybos. Politinio elito įsitraukimą į šį renginį rodė oficialius olimpiados globėju tapęs prezidentas A. Smetona. 4-ame dešimtmetyje prezidentas A. Smetona buvo dažnas įvairių sporto renginių garbės svečias. Pirmiausia dalyvaudavo tuose renginiuose, kuriems buvo įsteigęs vardinius prizus ir pats juos įteikdavo. Prezidentas A.

Lietuvos krepšinio istorijoje ypač svarbus vaidmuo prezidentui A. Smetonai teko 1939 m., kada Lietuvai teko garbė ir atsakomybė Kaune surengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą, pastatyti krepšinio areną bei prezidentui asmeniškai įsteigti pagrindinį čempionato prizą. Galime konstatuoti, jog prezidentas ir Lietuvos vyriausybė tinkamai pasirengė šiam tarptautiniams sporto renginiui: arena buvo pastatyta, o prezidentas ir vėl galėjo pasididžiuoti įsteigęs solidų ir menišką pagrindinį čempionato trofėjų - dailininko Jono Juozo Burbos sukurtą sidabrinę, gintaru inkrustuotą dėžutę, vaizduojančią lietuvaitės kraičio skrynią.

Vietos Valdžios Ir Privačių Rėmėjų Indėlis

Kadangi dauguma sporto įvykių vyko Kaune, miesto burmistras buvo kviečiamas stebėti varžybas. Ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis (1921-1931 m.) buvo aktyvus sporto rėmėjas ir Lietuvos sporto lygos narys, todėl varžybose dalyvaudavo ne tik kaip miesto šeimininkas, bet ir kaip prizų steigėjas. Pavyzdžiui J. Vileišis 1927 m. įsteigė prizą Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėms.

Sekdami Kauno burmistro pavyzdžiu mieste vykstančioms lengvosios atletikos varžyboms paramą skyrė ar prizus įsteigė daugelis valstybės įmonių: Valstybės draudimo įmonė, bendrovės „Parama“, „Dirva“, „Sandėlis“, bet ir stambesni pramonininkai ar žinomi verslininkai: alaus bravoras „I. B. Prizus įsteigė ir valstybinės institucijos: Ministrų kabinetas, Valstybės kontrolierius, Savivaldybių departamentas ir kitos. Vardinius sporto prizus steigė ir kultūros bei mokslo darbuotojai. Antai Lietuvos lygos pirmininkas, sporto ideologas dr.

Lietuvos boksininkus ir sunkumų kilnotojus rėmė Lietuvos ūkio bankas bei inžinierius, belgų akcinės bendrovės Kauno miestui apšviesti direktorius Artūras Langė, notaras Kazimieras Škėma ir kiti rėmėjai. Iki 1926 m. sportą Lietuvoje daugiausiai propagavo sporto organizacijų lyderiai bei entuziastai, davę impulsą Lietuvos sporto raidai, investavę savo asmenines lėšas sporto spaudos bei literatūros leidybai, sporto inventoriaus įsigijimui.

Sporto Propagavimo Pokyčiai Ir Valstybinės Politikos Įtaka

Lietuvos politinis elitas daugiau dėmesio sportui skirti pradėjo tik nuo 3-o dešimtmečio vidurio. Pirmasis valstybės vadovas ėmęs aktyviai propaguoti sportą buvo 1926 m. birželį prezidentu tapęs gydytojas Kazys Grinius. Po karinio valstybės perversmo 1926 m. pabaigoje į valdžią atėjęs prezidentas Antanas Smetona taip pat suprato sporto svarbą ir ėmėsi sporto mecenavimo. Nuo 1932 m. autoritarinis prezidento A. Dr.

Sporto Varžybų Organizavimas Ir Taisyklės

Sporto varžybos yra sudedamoji sportininkų rengimo sistemos dalis, apibūdinanti atletų rengimo vyksmo efektyvumą. Varžybos yra ankstyvesnė už treniravimąsi. Sąvoka treniruotė - išvestinė, antrinė. Varžybos žymi atitinkamo rengimosi etapo pabaigą. Sportinis procesas pasižymi daugiastruktūriškumu, remiantis tradicine samprata. Varžybos apima taktikos numatymą ir įgyvendinimą. Varžybos yra sudėtinė sporto dalis, reikalaujanti vientisumo ir išbaigtumo, tinkamos vietos pasirinkimo, pradedant rajono, miesto, baigiant visasąjunginėmis varžybomis.

Varžybų planavimu užsiima sportinės organizacijos, ministerijos, pastebima didėjimo tendencija. Be tinkamo intensyvumo, apimties ir dažnumo sunku pasiekti aukštų rezultatų. Varžybų planavimo ir vykdymo forma yra kalendorinis planas, sudaromas atskirose amžiaus grupėse. Varžybos gali būti kontrolinės, atrankinės, parodomosios. Jos atspindi sportinių organizacijų, sporto kolektyvų, trenerių darbo rezultatus. Taip pat rengiami atskirų kontinentų čempionatai.

Varžybų Rūšys

Yra įvairių varžybų rūšių:

1. Čempionatai,
2. Taurės varžybos,
3. Žaibo turnyrai,
4. Mačai,
5. Parodomosios,
6. Kontrolinės,
7. Atrankinės,
8. Atviros.

Čempionatai nustato geriausius žaidėjus. Jos vykdomos vieną kartą metuose. Užėmusios prizines vietas komandos apdovanojamos medaliais. Varžybos vyksta principu (aukštųjų mokyklų, darboviečių). Dalyviai varžosi. Taurės varžybos - tai masiškiausios varžybos, skirtos įsteigtoms taurėms laimėti. Jose dalyvauja daug komandų ir dalyvių. Žaibo turnyrai - tai varžybos, kuriose žaidžiama iki sumažinto taškų skaičiaus. Šiose varžybose greitai paaiškėja nugalėtojai, aikštelėje greitai keičiasi priešininkai. Mačai - tai draugiškos varžybos. Parodomosios varžybos skirtos veiksmų demonstravimui. Kontrolinės varžybos skirtos technikos veiksmų kokybės ir rezultatų įvertinimui.

Varžybų Nuostatai

Varžybų vykdymas yra neįmanomas, nesurašius varžybų nuostatų. Nuostatai turi didelę reikšmę ir treniruočių darbo eigai. Nuostatai užtikrina varžovams vienodas sąlygas ir galimybes siekti pergalės. Visi nuostatų punktai turi atitikti šį pagrindinį reikalavimą. Nuostatai turi būti paskelbti kiek galima anksčiau (2 - 3 mėn.) iki varžybų pradžios, kad dalyviai spėtų pasiruošti ir dalyvauti varžybose.

Pagrindiniai Nuostatų Punktai:

• Tikslas ir uždaviniai: Nuostatuose apibrėžiamas varžybų tikslas (nustatyti pajėgiausią komandą) ir uždaviniai (atrinkti geriausius atitinkamos amplua žaidėjus, populiarinti sportą, skleisti gražias idėjas).
• Vieta ir laikas: Nurodoma varžybų vieta (salės arba aikštės) ir laikas (valandos).
• Reikalavimai dalyviams: Apibrėžiami reikalavimai dalyviams, nurodoma dalyvių susirinkimo vieta ir laikas, atvykimo ir išvykimo dienos.
• Varžybų vadovavimas: Nurodoma, kas vadovauja varžyboms (sporto klubas ar mokykla), kas skirs teisėjų kolegiją, nurodomas vyriausias varžybų teisėjas.
• Vykdymo sistema: Tai svarbiausias nuostatų poskyris, nurodantis, kokia sistema (ratų, mišrioji, vieno ar dviejų minusų) bus taikoma, keliais etapais vyks varžybos.
• Nugalėtojų apdovanojimas: Aprašoma, kaip bus apdovanoti nugalėtojai (taurė, medaliai, piniginiai prizai).
• Dalyvių registravimo tvarka ir sąlygos: Nurodoma paraiškų pateikimo tvarka (preliminarios ir galutinės paraiškos), dalyvių skaičius.
• Finansinės sąlygos: Aprašoma, kas apmoka išlaidas varžybų metu.
• Atsakomybė: Nurodoma, kad dalyviai rungtyniauja asmenine rizika.
• Protestų pateikimo tvarka: Apibrėžiama protestų dėl teisėjavimo pateikimo tvarka.
• Aprūpinimas: Nurodoma, kaip aprūpinami žaidėjai, kiek dienų jie aprūpinami ir kas juos aprūpina.

Varžybų Sąmata

Sąmata - tai finansinis dokumentas, kuriame numatomos būsimo renginio išlaidos ir pajamos.

Išlaidos:

• Atsiskaitymai su aptarnaujančiu personalu: Išlaidos komendantui, medicinos darbuotojui, valytojoms, staliai ir pan. Būtina sumokėti visus privalomuosius mokesčius.
• Rungtynių dalyvių apdovanojimas: Lėšos, kurios bus skirtos varžybų dalyviams apdovanoti (prizai, taurės, dovanos, padėkos raštai ir pan.) ir piniginiai prizai.
• Komandiruočių išlaidos: Išlaidos teisėjams, sekretoriatui, dalyvių maitinimo ir nakvynės lėšos.
• Ūkinės išlaidos: Išlaidos transportui, dokumentų kopijavimui, kompiuterių ryšiui ir kt.
• Reklamos išlaidos: Lėšos, skiriamos reklamos išlaidoms.
• Apdovanojimų išlaidos: Lėšos suvenyrams, gėlėms ir kt. įsigyti.
• Inventoriaus išlaidos: Lėšos sporto inventoriui ir daiktams įsigyti.

Visos išlaidos turi būti pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais.

Varžybų Vykdymo Sistemos

Varžybų vykdymo sistema priklauso nuo dalyvių skaičiaus, varžybų svarbos, taisyklių. Svarbu, kad rungtynių išdėstymas leistų dalyviams užimti vietas pagal esamą pajėgumą.

• Olimpinė sistema (vieno minuso sistema): Dalyvauja komandos, patyrusios tik vieną pralaimėjimą. Komanda, pralaimėjusi antrą kartą, iškrenta iš varžybų.
• Ratų sistema: Vykdoma, kai varžosi nedaug dalyvių.
• Mišri sistema: Dalis varžybų vykdoma ratų sistema, dalis - olimpine.

Radviliškio Rajono Savivaldybės Kūno Kultūros Ir Sporto Programų Dalinis Finansavimas

Radviliškio rajono savivaldybė remia sporto klubus, siekdama plėtoti kūno kultūrą ir sportą rajone. Parama skiriama Sporto programų daliniam finansavimui, o sporto klubai dalyvauja Radviliškio rajono savivaldybės administracijos paskelbtame konkurse.

Paraiškų Teikimo Ir Vertinimo Tvarka

Sporto programų paraiškos dalinei finansinei paramai gauti turi būti pateiktos pagal patvirtintą paraiškos formą. Sporto klubas Sporto programos paraiškoje, jei yra poreikis, turi numatyti ir lėšas transportui. Sporto klubas gali teikti po vieną paraišką daliniam Sporto programos finansavimui.

Sporto programas vertina Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Komisija siūlo Savivaldybės administracijos direktoriui iš dalies finansuoti teigiamai įvertintas Sporto programas.

Prioritetai Finansuojant Sporto Programas

1. Sportinio meistriškumo ugdymas: Sportininkų pasirengimas ir dalyvavimas Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio, Europos, Baltijos šalių, Respublikos čempionatuose ar Taurės varžybose. Šiam prioritetui skiriama 70% nuo visos Konkursui skirtos sumos.
2. Masinis sportas ir sporto renginių įvairovė: Sporto klubų veiklos, orientuotos į masinį sportą, sporto renginių įvairovę, neįgaliųjų sportą ir sveikatingumą, sporto šakų plėtotę, naujų sporto klubų kūrimąsi, tarptautinių, šalies bei rajono sporto varžybų ir renginių organizavimą rajone. Šiam prioritetui skiriama 30% nuo visos Konkursui skirtos sumos.

Finansavimo Apribojimai

Teikiamos Sporto programos sąmatoje galima numatyti lėšas kvalifikacijos kėlimui, sportinio inventoriaus ir įrangos įsigijimui, dalyvavimui šalies ir tarptautinėse konferencijose, forumuose, spaudinių, propaguojančių kūno kultūrą ir sportą, pirkimui iki 30% nuo prašomos finansuoti sumos.

Negalima numatyti lėšų Sporto programos teikėjo patalpų ar sporto įrenginių remonto darbams, transporto, ryšio priemonėms ir kompiuterinei įrangai įsigyti.

Atsiskaitymo Tvarka

Įgyvendinus Sporto programą, ataskaita už biudžeto lėšų panaudojimą pateikiama iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos Savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriui. Veiklos ataskaita per 10 dienų pateikiama Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui.

Sporto klubo dalinis finansavimas yra stabdomas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu išaiškėjus, kad lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ir pažeidžiami Savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarkos reikalavimai.

Boulingo Varžybų Taisyklės

Šios taisyklės parengtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymu.

Dopingas

Dopingas - sportininko organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinantys arba slopinantys, pavojų jo sveikatai keliantys preparatai ir metodai, vartojami pajėgumui laikinai padidinti ir sudarantys sąlygas nesąžiningai varžytis.

Lietuvos Boulingo Federacija (LBF)

LBF - nevyriausybinė sporto organizacija, kuri rūpinasi boulingo sporto šakos plėtra Lietuvos Respublikoje arba veikla, susijusia su boulingo sportu.

Bendrosios Nuostatos

Žiūrovas - asmuo, stebintis boulingo sporto renginį.

Varžybų Laikas

LBF varžybos ir kiti renginiai gali vykti nuo 8 iki 23 val. Renginiai, skirti nepilnamečiams, gali vykti nuo 8.00 val.

Saugumo Reikalavimai

Per varžybas ar renginį boulingo mėgėjams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su varžybų ar renginio saugumo reikalavimais.

Sveikatos Patikrinimas

Asmenys, lankantys bet kokios formos boulingo sporto pratybas, dalyvaujantys boulingo varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą. LBF varžybų ir renginių organizatoriai, boulingo sporto pratybų organizatoriai privalo neleisti dalyvauti pratybose ir/ar varžybose asmenims, kurie nustatytu laiku nepasitikrino sveikatos ir nepateikė nustatytos formos pažymos.

Dopingo Kontrolė

Dopingo kontrolė gali būti atliekama visiems boulingo žaidėjams/sportininkoams bet kuriuo metu.

Varžybų Nuostatai

Visų lygių boulingo varžybos ar renginiai vykdomi pagal varžybų nuostatus.

tags: #kuno #kulturos #ir #sporto #propagavimas