Lietuvos Sporto Universitetas: Ugdymo ir Mokslo Židinys

Įvadas

Lietuvos sporto universitetas (LSU) - aukštoji mokykla, turinti gilias tradicijas ir svarų indėlį į Lietuvos sporto ir sveikatos ugdymo sritį. Universitetas rengia kūno kultūros, sporto, kineziterapijos, sveikatos ugdymo, taikomosios kūno kultūros, sporto vadybos ir turizmo specialistus. Šiame straipsnyje apžvelgiama LSU istorija, struktūra, veikla ir reikšmė Lietuvai.

LSU Istorijos Kelias: Nuo AKKK Iki Universiteto

Lietuvos sporto universiteto ištakos siekia 1934 m., kai spalio 10 d. buvo įkurti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Šie kursai tapo pirmuoju žingsniu rengiant kūno kultūros specialistus Lietuvoje. AKKK misija buvo rengti kūno kultūros specialistus ir suteikti jiems aukštąjį išsilavinimą.

1938 m. AKKK buvo uždaryti, o jų funkcija - rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus - perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui. Tačiau Antrojo pasaulinio karo negandos nesunaikino tarpukariu gimusios idėjos, kad kūno kultūros ir sporto specialistai būtų rengiami Kaune.

Sporto specialistų, pedagogų Aleksiejaus Šimano, Karolio Dineikos, Stasio Šačkaus, Alfonso Vietrino, Vinco Petronio ir kitų iniciatyva 1945 m. rugsėjo 2 d. Kūno kultūros rūmuose pradėtas kurti Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. Jame dirbo 35 dėstytojai. Kaip savarankiška aukštoji mokykla Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. lapkričio 3 d.

Institucijos pavadinimai keitėsi:

Taip pat skaitykite: Sporto rėmimo fondo veikla

• 1945-1990 m. - Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI)
• 1990-1999 m. - Lietuvos kūno kultūros institutas (LKKI)
• 1999-2012 m. - Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA)
• Nuo 2012 m. - Lietuvos sporto universitetas (LSU)

Šie pavadinimų pokyčiai atspindi institucijos raidą, plečiant studijų programas ir mokslinių tyrimų sritis.

LSU Struktūra ir Veikla

2019 m. LSU veikė 2 fakultetai: Sporto biomedicinos (Taikomosios biologijos ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo katedros) ir Sporto edukologijos (Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros). Taip pat veikė Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų, Karjeros ir kompetencijų plėtotės, Studijų kokybės priežiūros, Sporto ir laisvalaikio centrai, Sporto mokslo ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, universiteto biblioteka.

Universitete veikia šie padaliniai:

• Studijų departamentas
• Informacinių technologijų skyrius
• Žinių ir inovacijų perdavimo departamentas
• Mokslo ir doktorantūros departamentas
• Sporto mokslų ir inovacijų institutas
• Nacionalinis sveikatinimo institutas
• Studentų atstovybė
• Sporto ir laisvalaikio centrai
• Infrastruktūros paslaugų centrai
• Lietuvos sporto universiteto biblioteka

LSU turi išvystytą sporto bazę, į kurią įeina: baseinas, bokso, didžioji gimnastikos, didžioji sporto, fechtavimo(si), gimnastikos, imtynių, mažoji sporto, treniruoklių salės, lengvosios atletikos maniežas, lengvosios atletikos treniruočių aikštynas. Universitete sudarytos krepšinio, regbio, futbolo, tinklinio, rankinio komandos.

Studijų Programos ir Mokslinė Veikla

LSU vykdo bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ir išlyginamųjų studijų programas. Rengia sporto mokslo specialistus: kūno kultūros mokytojus, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerius, kineziterapijos specialistus, turizmo ir sporto vadybininkus.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Kauno Kultūros ir Sporto Departamentą

Nuo 1992 m. įsteigta edukologijos, 1993 m. - biologijos doktorantūra ir suteikta teisė gintis daktaro disertacijas. 2011 m. įsteigta bendra edukologijos krypties doktorantūra su Lietuvos edukologijos, Kauno technologijos ir Šiaulių universitetais bei bendra biologijos krypties doktorantūra su Tartu universitetu (Estija).

Universiteto mokslinio darbo kryptys: fizinis ugdymas ir gerovė; krepšininkų rengimo modernios technologijos; raumenys, judesių skatinimas ir sveikatinimas; sportininkų rengimo technologijos; sporto ir laisvalaikio vadyba bei ekonomika.

1945-1990 m. institute atliekami siauros sporto mokslo srities - kūno kultūros specialistų ir sportininkų rengimo testavimo - taikomieji moksliniai tyrimai. Šeštojo dešimtmečio pradžioje LVKKI auklėtinis Kostas Labanauskas Vilniaus higienos ir sanitarijos institute apgynė pirmą kandidatinę (dabar daktaro) disertaciją sporto tema. Nuo 1945 iki 1980 metų buvo apgintos trys mokslų daktaro (habilituoto daktaro) ir 22 kandidato (daktaro) disertacijos. 1980 m. institutui buvo suteikta aspirantūros teisė. Nuo 1993 m.

LSU Dėstytojai ir Garbės Žmonės

LSU didžiuojasi savo dėstytojų korpusu, kuriame dirba žymūs mokslininkai ir praktikai. Tarp žymesnių įvairių laikotarpių dėstytojų galima paminėti: K. Dineiką, V. Augustauską, S. Šačkų, V. Kišoną, profesorius J. Palaimą, J. Kuprį, J. Ivaškevičienę, V. Stakionienę, A. Skarbalių, J. Poderį, K. Kardelį, A. Skurvydą, S. Stonkų, A. Čepulėną, A. Gailiūnienę, K. Miškinį, A. Stasiulį, J. Jaščaniną, R. Malinauską, J. E. Grinienę, K. Muckų, docentus J. Tiknienę, K. Labanauską, V. Železniakienę, Č. Vaišvilą, Z. Gobiką, V. Griešnovą, A. Vietriną, A. Karkauską, A. Zutkį, L. Pranckevičių, V. Jankų, L. Aleksandravičių, J. Subačių, A. Barisą, V. Juzumą, V. Kontvainį, B. Kuprienę, Z. Šveikauską, A. Kaminską, M. Korienę, J. Skirių, E. Paulauskienę, J. Kasiulį, S. Butautą, L. Makauską, A. Šociką, A. Kuncą, J. Lagunavičių, A. Klimkevičių, G. Stasiulevičių, A. Čižauską, S. Dulinską, Č. Garbaliauską, O. Gasparkienę, G. Girdauską, B. Statkevičienę, R. Mažeikienę, R. Adomaitienę, A. Grūnovą, A. Stanislovaitį, V. Volbekienę, E. Puišienę, J. Daniševičių, J. Labutį.

Universitetas taip pat suteikė garbės daktaro vardus nusipelniusiems asmenims: profesoriui H. Aksmanui (Axmann, Vokietija; 1993), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentui A. Poviliūnui (2000), Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Lietuvos nusipelniusiam treneriui V. Garastui (2003), Lietuvos Respublikos Prezidentui V. Adamkui (2004), profesoriui H. van Kopenolei (Coppenolle, Belgija; 2004), Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentui Ž. Rogui (J. Rogge; 2005), Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) prezidentui Dž. Kilianui (G. E. Killian; Jungtinės Amerikos Valstijos, 2007), Marguette universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) profesoriui D. Noimanui (Neumann; 2007), to paties universiteto profesoriui G. Simoneu (Simoneau; 2007), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generaliniam sekretoriui E. J. Burokui (2008), profesoriui A. K. Hakniui (A. C. Hakney, Jungtinės Amerikos Valstijos, 2008), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesoriui A. Raslanui (2009), Lietuvos edukologijos universiteto profesoriui J. Skernevičiui (2009), Lietuvos golfo federacijos valdybos nariui V. Motiejūnui (2010), Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) prezidentui A. Gvaltjeriui (Gualtieri, Italija, 2010), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentui E. Skrabuliui (2010), Europos lengvosios atletikos federacijos ir Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos Techninio komiteto tarybos nariui V. Aleknavičiui.

Taip pat skaitykite: Dziudo treniruotės Jurbarke

LSU garbės profesoriais yra profesorės V. Stakionienė ir J. Ivaškevičienė (Lietuvos kūno kultūros institutas, 1993), Tartu (Estija) universiteto profesorius A. Viru (2004), profesorius G. Hocholoušekas (Chocholouschek, Vokietija; 2004), profesorius P. Brazaitis.

LSU Absolventai: Sportininkai, Treneriai ir Vadovai

LSU parengė daugiau kaip 14 000 absolventų. Tarp absolventų - 64 olimpinių žaidynių dalyviai (iš jų 28 olimpiniai čempionai ir prizininkai).

Tarp žymiausių absolventų galima paminėti:

• Olimpiečiai: B. Užkuraitytė-Statkevičienė, D. Želvienė, M. Špokas, M. Packevičius, S. Binevičius (plaukimas); A. Šocikas, V. Karpačiauskas (boksininkai); J. Putinienė, V. Kidykas, T. Nekrašaitė, P. Fedorenko, V. Kazlauskas, S. Kleiza, S. Milušauskaitė, R. Ramanauskaitė, I. Juodeškienė, A. Jurkšas, M. Norbutas (lengvaatlečiai); R. Ribinskaitė, S. Kučinskas ir J. Narmontas, V. Bernotaitė, V. Lastakauskaitė, V. Mačiulskis, B. Šakickienė, K. Keblys (irkluotojai); R. Višinskis, V. Kupčinskas, V. Mizeras (baidarininkai); V. Balčiūnas, R. Šiugždinis (buriuotojai); D. Čepelienė, A. Zagorska, R. Lupeikis (dviratininkai); R. Šukevičius, M. Ežerskis, M. Mizgaitis (imtynininkai); M. Paškevičius, A. Techovas (dziudo imtynininkai); R. Būdienė, J. Prūsienė (stalo tenisininkės).
• Treneriai: Antanas Paulauskas, V. Kulakauskas, A. Budrienė, V. Garastas, J. Vilkauskienė, G. Sviderskaitė, V Knašius, R. Grigas, S. Butautas, Š. Sakalauskas, Z. Sabulis, V. Gedvilas, Algirdas Paulauskas, E. Nickus, R. Butautas, K. Kemzūra, Modestas Paulauskas, V. Kontvainis, H. Giedraitis, R. Sargūnas, G. Lapšytė-Giedraitienė, A. Kriaučiūnas, S. Krukis, R. Girskis, R. Juška, R. Ramonas, A. Milonas, G. Žibūda, G. Kriučkauskas, N. Zabarauskas, A. Sireika, T. Kentra, K. Maksvytis, R. Radvilavičius, D. Dikčius, K. Petkevičius (krepšinis); A. Gražiūnas, M. Korienė, K. Lagunavičius, S. Damalakaitė-Blažkienė, J. Sodaitytė-Martišienė, T. Banytė, R. Vidmantas, V. Juzumas, F. Belevičius, A. Staras, š. Mažuitaitis, J. Juozaitis (plaukimas); M. Zelba, A. Skarbalius, V. Griškevičius, G. Stasiulevičius, F. Bimbienė, B. Rimkus, E. Petkienė, A. Kerulis, A. Barisienė, A. Taraskevičius, L. Daugis, R. Stankevičius, A. Ratkevičius, N. Kontautaitė, A. Grabauskas, R. Černiauskaitė, J. Gudzinskaitė, A. Valinskas, A. Samuolis, R. Zautra, A. Arbačiauskas, A. Mazeliauskas, M. Astrauskas, D. Černiauskaitė, V Struckas, D. Vaitekienė (rankinis); A. Vilkas, V. Butkus, A. Kuncienė, A. Kunca, A. Krasaitis, V. Barysas, M. Urmulevičius, V. Ramonaitis, A. Sabeckis, E. Burokas, J. ir P. Juozaičiai, Z. Stankevičius, A. Šertvytis, A. Kosauskas, J. Barauskas, J. Šaulytė, P. Dromantas, A. Stanislovaitis, V. Šilinskas, P. Sabaitis, V. Datenis, J. Auga, A. Gavėnas, J. Tribė (lengvoji atletika); R. Rudžionis, V. Sasnauskas, J. Gedminas, A. Civinskas, J. Žumbakys, A. Baublys, A. Arelis, A. Mačiulis (irklavimas); A. Klimkevičius, B. Kičas, A. Liubinskas, A. Kuncė, A. Komskis, R. Sakalauskas, S. Stankus, J. Brazauskas, B. Zelkevičius, P. Grigonis, A. Vosylius, Č. Urbonavičius, A. Timofejevas, R. Vaitiekaitis, J. Stažys, A. Blinstrupas, L. Dunauskas, R. Semaška, A. Žilinskas, Z. Gedgaudas, S. Danisevičius, S. Ramelis (futbolas); V. Giedraitis, R. Garkauskaitė, R. Stankevičius, A. Majorovas, A. Stankienė, H. Lisinas, R. Velička, A. Pasavodskis, A. Tamošiūnas, V. Rybakas, G. Čiegis, V. Mosevičiūtė-Šimanskienė (stalo tenisas); J. Malelė, A. Liaugminas, V. Ščeponas, E. Rudas, J. Kuricinas (imtynės); A. Buksas, A. Dikčius, A. Šocikas, V. Bružas, H. Viršpa, V. Bičiulaitis (boksas).
• Kūno kultūros mokytojai: I. Taujanskienė, A. Stanikūnienė, M. Urmulevičius, J. Jaseliūnas, P. Stankevičius, N. Kantauskaitė-Sližauskienė, S. Vietrinienė, J. Urvakis, E. Albrechtaitė-Gentvainienė, A. Andrijauskas, A. Šuksteris, B. Urniežienė, V. Deksnys, D. Klimavičienė.
• Profesoriai, kitų universitetų, katedrų, mokslinių laboratorijų vadovai: J. Aničas (Vilniaus pedagoginio instituto rektorius 1979-1989), J. Rauckis (Šiaulių universiteto ir Klaipėdos universiteto), J. Skernevičius ir P. Karoblis (Vilniaus pedagoginio universiteto), P. Tamošauskas (Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto).
• Valstybinių ir visuomeninių sporto organizacijų vadovai: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas (1989-2012) A. Poviliūnas, LSSR Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai A. Gudanovičius (1954-1961), A. Balčiūnas (1972-1976), Z. Motiekaitis (1976-1990), pirmininkų pavaduotojai J. Kilšauskas (1954-1962), A. Dauguvietis (1962-1972), R. Ragelis (1972-1982), A. Kukšta (1977-1990), Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriai V. Nėnius (1993-1996 ir 2001-2005), R. Kurtinaitis (1997-2000), A. Raslanas (1990-1993 ir 2005-2009), pavaduotojai R. Girskis (1993-1996), E. Skyrius (nuo 2001), Žalgirio draugijos pirmininkas V. Aleksandravičius.

LSU dėstytojai taip pat aktyviai dalyvauja sporto organizacijų veikloje. S. Stonkus buvo krepšinio federacijos prezidentas (1961-1971, 1979-1983, 1990-1994), Č. Garbaliauskas - Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas (nuo 1990), G. Stasiulevičius - rankinio federacijos prezidentas (1991-1996), A. Barisas - baidarių ir kanojų federacijos prezidentas (1992-2004). G. Stasiulevičius taip pat buvo Europos rankinio federacijos (EHF) vykdomojo komiteto narys (1991-1996).

LSU auklėtiniai - Lietuvos olimpinės akademijos akademikai: A. Poviliūnas (2005), S. Stonkus (2005), K. Miškinis (2006), P. Karoblis (2006), Č. Garbaliauskas.

LSU Leidiniai ir Moksliniai Darbai

Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai parengė reikšmingų darbų - monografijų: K. Pukelis „Mokytojų rengimas ir tautos kultūra“ (Kaunas, 1995); S. Stonkus „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (Kaunas, 1999); K. Miškinis „Kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo tobulinimas“ (Kaunas, 2000); K. Kardelis, S. Kavaliauskas, V. Balzeris „Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos“ (Kaunas, 2001); A. Čepulėnas „Slidininkų rengimo technologija“ (Kaunas, 2001); A. Skarbalius „Olimpinis vyrų rankinis: ypatumai ir tendencijos“ (Vilnius, 2002); S. Stonkus „Vytautas Augustauskas-Augustaitis“.

Universitetas leidžia studijų ir mokslo leidinius: monografijas, vadovėlius, studijų knygas, metodines priemones, informacinius ir konferencijų leidinius, mokslo žurnalus.

Nuo 1968 iki 1996 m. leistas mokslo darbų rinkinys „Kūno kultūra“, nuo 1998 m. leidžiamas periodinis mokslo žurnalas „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“ (nuo 2005 m. turi Copernicus ir SPORTDiskus, nuo 2007 m. EBSCO Publishing Inc tarptautinis indeksus). Nuo 2014 m. žurnalas vadinasi „Baltic Journal of Sport & Health Sciences“.

LSU Vadovai

Lietuvos sporto universiteto direktoriai (nuo 1962 - rektoriai):

• Laikini - A. Šimanas (1945-1946), J. Uloza (1946), A. Čepas (1946), G. Alachverdovas (1946-1947)
• Nuolatiniai - E. Sizis (Sizyj; 1947-1951), A. Gudanovičius (1951-1954 ir 1961-1978), J. Palaima (1954-1961), S. Stonkus (1978-1990), V. Jasiūnas (1990-1992), K. Miškinis (1995-2001), A. Skarbalius (2001-2010), S. Stonkus (1978-1990), A. Raslanas (2010-2020), D. Šeškauskienė (nuo 2020).

Kūno Kultūros Rūmai

XX a. 3 deš. įvairių sporto šakų populiarinimu, varžybų rengimu ir kitais su sportu susijusiais klausimais daugiausia rūpinosi pavieniai entuziastai ir sporto organizacijos. 1932 m. įkūrus pirmąją valstybinę sporto instituciją - Kūno kultūros rūmus sporto organizavimas ir rėmimas tapo valstybės rūpesčiu. Atsirado poreikis turėti „dvasios ir kūno tobulinimo, higienos normų puoselėjimo bei tautiškumo skatinimo“ akademinį centrą - Fiziško auklėjimo rūmus. Šiuose rūmuose planuota rengti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius, skaityti paskaitas plačiajai visuomenei sveikatos, higienos temomis. Kai kurias rūmų patalpas numatyta nuomoti įvairioms organizacijoms, o rūmų antro aukšto terasoje svarstyta įrengti soliariumą.

1931 m. tokių rūmų svarbą pripažino ir pats Prezidentas Antanas Smetona: „Rūmų statybą reikia laikyti vargiai beatidedamų valstybės reikalų tarpe“. Pirmąjį statinio projektą sukūrė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 1932 m. projekto gipsinis modelis buvo pristatytas ir Prezidentui. Pirmasis rūmų statybos etapas buvo baigtas 1934 m., po metų kompleksą papildė Felikso Bielinskio suprojektuotas sporto aikštynas, o 1939 m. - Sporto halė. Projekte numatytas baseinas tarpukariu taip ir nebuvo įrengtas. Apie rūmų architektūrą autorius teigė: „Projektuojant šiuos rūmus norėta sujungti vienam pastate du dalykus, dvi formas: klasiką, pirmąjį didį fiziškos kultūros pionierių (Graikiją), su mūsų laikais.“ 1934 m. spalio 10 d. įvyko rūmų atidarymas, kuriame susirinkusiuosius sveikino Prezidentas A. Smetona. Kartu rūmuose buvo atidaryta ir pirmoji aukštoji sporto mokykla Lietuvoje - Aukštieji kūno kultūros kursai.

Dabartis ir Ateitis

2018 m. LSU studijavo apie 1600 studentų, 2019 m. - 1444 studentai (1263 nuolatinėse studijose, 181 ištęstinėse studijose). 2020 m. dirbo 307 darbuotojai, iš jų - 167 dėstytojai ir mokslo darbuotojai (tarp jų - 21 profesorius, 48 docentai). 2020 m. studijavo 1483 studentai (1210 nuolatinėse studijos, 273 ištęstinėse studijose).

Lietuvos sporto universitetas ir toliau siekia būti lyderiu sporto mokslo ir studijų srityje, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo ir sporto kultūros puoselėjimo Lietuvoje.

tags: #kuno #kulturos #ir #sporto #universitetas