1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės - tai sporto šventė, kurioje dalyvavo 10 318 sportininkų iš 197 šalių. Lietuvai ši olimpiada buvo ypatinga, pažymėta krepšinio rinktinės bronzos medaliu ir kitų sportininkų pasiekimais.
Olimpiados apžvalga
1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse daugiausiai medalių iškovojo:
- JAV - 101 (44 aukso, 32 sidabro, 25 bronzos)
- Rusija - 63 (26 aukso, 21 sidabro, 16 bronzos)
Iš viso medalius laimėjo 79 šalių atstovai.
Atlantos olimpines žaidynes paženklino tragedija - liepos 27 d. Atlantos olimpiniame šimtmečio parke įvyko sprogimas.
Trečią kartą iš eilės olimpiniu sunkiosios atletikos čempionu tapo turkas Naimas Suleymanoglu.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Lietuvos pasirodymas
Lietuvai Atlantos olimpiada buvo antroji olimpiada atgavus nepriklausomybę. Šaliai atstovavo 61 sportininkas.
Vienintelį medalį į Lietuvos taupyklę įdėjo krepšinio rinktinė. Vlado Garasto treniruojamoje komandoje šį kartą buvo 11 žaidėjų: Gintaras Einikis, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Darius Lukminas, Šarūnas Marčiulionis, Tomas Pačėsas, Arvydas Sabonis, Saulius Štombergas, Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas ir Mindaugas Žukauskas.
Visai netoli garbės pakylos buvo ne vienas mūsų šalies atstovas - penktąsias vietas užėmė olimpinėse žaidynėse debiutavę lengvaatletis disko metikas Virgilijus Alekna ir dviratininkė Jolanta Polikevičiūtė. Ši sportininkė dar finišavo septinta ir asmeninėse lenktynėse.
Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse, kaip ir 1992 m., nešė Arvydas Sabonis.
Kiti Lietuvos sportininkų pasiekimai
- Disko metikas Virgilijus Alekna užėmė 5 vietą.
- Šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė įveikė 1,96 m aukštį ir užėmė 5 vietą.
- Plento dviratininkė Jolanta Polikevičiūtė 104,4 km grupinėse lenktynėse finišavo 5 iš 58 dalyvių; 26,10 km asmeninėse atskiro starto lenktynėse - 7 iš 24 dalyvių.
- Dziudo imtynininkas Algimantas Markevičius laimėjo prieš čeką Petrą Lacyną ir amerikietį Brieną Olsoną.
- Irkluotojai Juozas Bagdonas ir Einius Petkus po pusfinalio plaukimo B grupės finale kovojo dėl 7-12 vietų ir užėmė 10 vietą.
- 13 vietą iškovojo plaukikas Darius Grigalionis, 100 m nugara nuotolį įveikęs per 56,33 s.
- Laura Petrutytė 50 m plaukime laisvuoju stiliumi užėmė 16 vietą ir 200 m plaukime laisvuoju stiliumi - 41 vietą.
- Raimundas Mažuolis 50 m plaukime laisvuoju stiliumi užėmė 18 vietą tarp 63 dalyvių, 100 m plaukime laisvuoju stiliumi - 17 vietą tarp 60 dalyvių.
- Lietuvos vyrų plaukimo olimpinė rinktinė (Nerijus Beiga, Mindaugas Bružas, Darius Grigalionis ir Raimundas Mažuolis) 4 × 100 m kombinuotosios estafetės užėmė 18 vietą tarp 23 komandų.
- Artūnas Savickas 200 m plaukime nugara užėmė 22 vietą tarp 39 dalyvių, Mindaugas Špokas 100 m plaukime nugara - 28 vietą tarp 50 dalyvių.
- Nerijus Beiga 100 m plaukimo krūtine rungtyje finišavo 28 tarp 45 dalyvių, 200 m plaukime krūtine - 32 tarp 34.
- Dita Babrauskaitė 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje užėmė 31 vietą tarp 55 dalyvių ir nuotolį įveikė per 26,55 s, 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje - 37 vietą tarp 64 dalyvių, 100 m plaukime peteliške buvo 39 iš 44 dalyvių.
- Disko metikas Vaclovas Kidykas numetė diską 65,30 m iškovojo aukštą 8 vietą, septynkovininkė Remigija Nazarovienė surinko 6254 taškus užėmė 10 vietą.
- Ieties metikė Rita Ramanauskaitė tarp 32 dalyvių liko 22.
- Trišuolininkas Audrius Raizgys, nušoko 16,38 m, iškovojo 23 vietą.
- Saulius Kleiza rutulį nustūmė 18,21 m ir užėmė 30 vietą.
- Ėjikai Daugvinas Zujus 50 km nuotolį įveikė 35 (4:23.35) iš 51 dalyviо, Sonata Milušauskaitė 10 km sportinio ėjimo rungtyje užėmė 37 vietą (48.05) tarp 44 dalyvių, Valdas Kazlauskas 20 km įveikė per 1:28.36 ir liko 44 iš 60 dalyvių.
- Maratonininkė Stefanija Statkuvienė distanciją įveikė per 2.39.51 ir užėmė 40 vietą, maratonininkas Pavelas Fedorenka užėmė 70 vietą (2:25.41).
- Rasa Mažeikytė dviračių treke 3 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse finišavo 6 (jos laikas 3:42.129) tarp 12 dalyvių.
- Prieš žaidynes buvo tikimąsi aukštų rezultatų iš vyrų treko komandos, tačiau lūkesčiai nepasiteisino - komandinėse 4 km persekiojimo lenktynėse užimta 11 vieta iš 17 komandų.
- Artūras Kasputis individualiose rungtyse pasiekė 10 vietą (4 km persekiojimas) ir 21 vietą (52,5 km atskiras startas).
- Remigijus Lupeikis užėmė 13 vietą lenktynėse dėl taškų, 28 vietą atskiro starto rungtyje ir 95 vietą grupinėse lenktynėse.
Nesėkmės
Rita Razmaitė individualiose 200 m sprinto lenktynėse užėmė 13 vietą tarp 14 dalyvių. Po varžybų sportininkės dopingo teste aptikta draudžiama medžiaga - bromantanas. Dėl to ji negalėjo dalyvauti grupinėse lenktynėse. Visgi vėliau Tarptautinis sporto arbitražas ją išteisino.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Lietuvos krepšinio rinktinės kelias į bronzą
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Atlantos olimpiadoje iškovojo bronzos medalius. Tai buvo antroji olimpiada atgavus nepriklausomybę, į kurią pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, ir antrasis iš eilės kartas, kuomet krepšininkai iškovojo olimpinius medalius.
Lemiamoje kovoje dėl 3 vietos šį kartą buvo įveikta Australijos rinktinė, kurios sudėtyje buvo daug garsių žaidėjų, žaidusių NBA profesionalų lygoje NBA. Tai ir Andrew Gaze (Bullets; Spurs), Shane Heall (Timberwolves; Spurs), Mark Bradtke (76-ers). Dar galima paminėti faktą, kad prieš pat olimpiadą dėl nesutarimų buvo atsisakyta keleto žaidėjų paslaugų ir į žaidynes rinktinė išvyko ne su 12 žaidėjų, o su 11. Ir laimėjus medalius tuo 12 medaliu per apdovanojimų ceremoniją pasidabino treneris Vladas Garastas.
Rungtynės
Lietuvos krepšinio rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių 5 laimėjo ir 3 pralaimėjo.
- Grupės etape nugalėjo 83:81 (po 2 pratesimų) Kroatijos, 85:49 Angolos ir 116:55 Kinijos rinktines.
- Pralaimėjo 61:65 Argentinos ir 82:104 Jungtinių Amerikos Valstijų krepšininkams.
- Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė grupėje užėmė 2 vietą.
- Ketvirtfinalio susitikime 99:66 nugalėjo Graikijos krepšinio rinktinę.
- Pusfinalyje 58:66 pralaimėjo Jugoslavijos komandai.
- Mače dėl bronzos 80:74 nugalėjo Australiją.
Pasirengimas olimpiadai
Pasirengimą Atlantai rinktinė pradėjo dar gegužę Australijoje (be A. Karnišovo, A. Sabonio, Š. Marčiulionio). Australijos rinktinei, kurią vėliau palaužė Atlantos mažojo finalo metu, lietuviai penkis kartus pralaimėjo 65:92 (32:45), 55:82 (24:40), 83:100 (39:57), 74:88 (35:45) ir 83:85 (38:52). Vokietijoje, prisijungus „Portland Trail Blazers“ naujokui A. Saboniui, lietuviai sužaidė dvejas rungtynes su Vokietijos rinktine - 81:74 (40:41) ir 80:69 (41:34). Vėliau pasirengimo kelias atvedė į Jungtines Valstijas.
Artūras Karnišovas prisiminė: „Pasirengimas ir kontrolinės rungtynės buvo Amerikoje. Turėjome laiko pasirengti. Mes buvome geros formos jau prieš pirmąsias rungtynes su Kroatija“.
Taip pat skaitykite: Kanados didmiestis Vankuveris
Jis taip pat palygino pasirengimą su 1992 m. Barselonos olimpiada: „1992 metais, be pasirengimo ciklo, mes turėjome įveikti kvalifikaciją ir sužaidėme 11 rungtynių, kad tik patektume į Barseloną. 1996 metais mes jau žinojome, kad mūsų laukia Atlanta ir pasirengimas vyko labai tvarkingai ir sustyguotai“.
Artūro Karnišovo prisiminimai
Artūras Karnišovas, vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių, prisiminė: „Tą olimpiadą atsimenu ne taip dažnai, tačiau atsiminimai labai geri. Kartais, kai nuvykstu į Atlantą ir praeinu per miestą, sustoju šalia buvusio Olimpinio kaimelio. Tada ir atsimenu“.
Jis taip pat pasidalino įspūdžiais apie olimpinį kaimelį: „Kaimelis buvo gražus, daug daugiaaukščių namų/bendrabučių, kuriuose gyveno olimpiečiai. Į valgyklą ir į autobusą turėjome važiuoti mažais traukinukais. Tiesa, aš mąsčiau daugiau apie rungtynes ir kaip jas laimėti, nei apie aplinką“.
Kalbėdamas apie pirmąsias rungtynes su Kroatija, A. Karnišovas sakė: „Per pirmas rungtynes su Kroatija, per pratęsimą, smarkiai išsisukau čiurną, nusileidau ant Dino Radjos kojos. Mano koja atrodė kaip balionas. Tačiau norėjosi grįžti kuo greičiau, praleidau tik vienerias rungtynes ir sugrįžau rungtynėms su Amerika. Aš taip ir pasakiau - negaliu praleisti tokių rungtynių ir pamiršau visus skausmus“.
A. Karnišovas prisiminė ir rungtynes dėl bronzos: „Visada prisimenu rungtynes dėl bronzos, nes pergalė atneša labai daug džiaugsmo. Prisimeni, kiek prakaito išliejai rengiantis varžyboms ir rungtynėse, o kulminacija yra būtent tos rungtynės dėl medalio. Visi vyrai gerai buvo nusiteikę prieš rungtynes ir mes sugebėjome išplėšti pergalę prieš australus“.
A. Karnišovas teigė, kad po pergalės: „Grįžome į Olimpinį miestelį ir šventė prasidėjo. Buvome susirinkę drauge ir, atsimenu, važiavome traukinuku dainuodami lietuviškas dainas. Smagu buvo“.
Atsiminimais apie karjerą rinktinėje A. Karnišovas pasidalino: „Ką tik buvau baigęs Ispanijos čempionatą ir prisijungiau prie rinktinės labai anksti. Formos nebuvau praradęs ir pasitikėjimo turėjau daug. Žaisti su rinktine savo mėgstamiausią krepšinį man buvo smagu ir nuo to niekada nebėgdavau. Smagu buvo su ta grupe vyrų ruoštis ir žaisti drauge“.
Jis taip pat pridūrė: „Nedaug gavome pertraukos ir reikėjo grįžti į Ispaniją. Pasirengimas naujam sezonui prasidėjo jau netrukus, o praėjęs sezonas buvo labai ilgas. Po tokių vasarų mano forma visada būdavo gera sezono pradžioje. Bet apie sausį ateina nuovargis ir pasijunta, kad to laisvalaikio buvo mažai. Tačiau tos akimirkos ir pergalės Lietuvos rinktinėje buvo vertos praleisto laiko. Tą krepšinio stilių aš mylėjau, ir žaisti už Lietuvą buvo didžiulė garbė“.
Lietuvos krepšinio rinktinės kelias į olimpines žaidynes
Nuo tada, kai 1992 m. Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą, mūsų šalies nacionalinė krepšinio komanda yra vienintelė Europos rinktinė, dalyvavusi visose olimpinėse žaidynėse iki 2016 m.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Sugriuvus Sovietų sąjungai, nepriklausoma Lietuva tęsė kovą dėl savo olimpinio pripažinimo ir galimybės sugrįžti į olimpines žaidynes. Svarbiausia pergalė buvo iškovota 1991 m. rugsėjo 18 d., kai Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas Berlyne paskelbė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai sugrąžinami į olimpinę šeimą.
Tiesa, tai, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, paaiškėjo tik 1991 m. gruodžio 21 d., kai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) oficialiai paskelbė sugrąžinanti mūsų šalį į savo gretas.
Tuo metu net 25 Europos komandoms buvo surengtas atrankos turnyras, kuriame krepšininkai susikovė dėl likusių keturių kelialapių į olimpines žaidynes.
Lietuvos krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje, kai iki atrankos turnyro buvo likęs vos mėnuo. Bet komandos pagrindą sudarė žmonės, kurie net užsimerkę galėjo drauge eiti į mūšį.
Krepšininkų reikalavimu rinktinės vairas buvo patikėtas tuo metu Previzos „Banik“ dirbusiam Vladui Garastui.
Didžiulio meistriškumo ir milžiniškos patriotizmo bangos nešama Lietuvos rinktinė atrankoje įveikė visus varžovus. Grupės varžybose Badachose po lietuvių kojomis krito Olandija (100:75), Anglija (87:71), Vengrija (120:57), Estija (100:70), buvusių sovietinių respublikų žaidėjus subūrusi Jungtinė komanda (116:79), o finaliniame turnyre Saragosoje mūsų šalies krepšininkai pranoko Kroatiją (99:89), Izraelį (95:85), Vokietiją (100:84), Čekoslovakiją (80:73), Slovėniją (90:73) ir Italiją (100:87).
Su visas vienuolika rungtynių atrankoje laimėjais lietuviais atrankos žabangas įveikė Kroatija, Jungtinė komanda ir Vokietija.
Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, mažajame finale 82:78 pranokusi Jungtinę komandą.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
Lietuvai, nežaidusiai 1994 m. pasaulio čempionate, vienintelis kelias į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes buvo 1995 m. Graikijos sostinėje Atėnuose vykęs Europos čempionatas. Čia vyko kova dėl keturių olimpinių kelialapių.
Rezultatyviausiais turnyro žaidėjais tapusių Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio vedama Lietuvos rinktinė pirmojo etapo grupės varžybose iškovojo penkias pergales - prieš Vokietiją (96:82), Graikiją (89:73), Italiją (80:69), Švediją (96:73), Izraelį (91:75) ir nusileido tik ne mažesnį žvaigždžių būrį surinkusiai Jugoslavijai (61:70).
Bilietą į Atlantos olimpines žaidynes Vlado Garasto treniruojamai Lietuvai lėmė pergalė ketvirtfinalyje prieš Rusiją 82:71.
Pusfinalyje lietuviai įveikė olimpinę vicečempionę Kroatiją - 90:80. Daug triukšmo sukėlusiame finale, kurio metu visi tribūnose buvę ne Jugoslavijos sirgaliai palaikė Lietuvą, mūsų šalies krepšininkai 90:96 neatsilaikė prieš Jugoslavijos komandą.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Šiose olimpinėse žaidynėse Europai buvo skirtos penkios vietos, o dar vieną kelialapį iškovojo Jugoslavija, 1998 m. Atėnuose tapusi pasaulio čempione ir nukarūnavusi dėl lokauto NBA žvaigždžių neturėjusią JAV ekipą.
Į 1999 m. Prancūzijoje vykusį Europos čempionatą Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė vyko kaip viena favoričių. Jos gretose buvo tuo metu antrąją jaunystę NBA arenose išgyvenęs Arvydas Sabonis, Europos krepšinio superžvaigždė Artūras Karnišovas, būrys Eurolygos čempionų Kauno žalgiriečių. Pirmą kartą žemyno pirmenybių skonio paragavo ir Šarūnas Jasikevičius.
Pirmas pavojaus signalas Lietuvai nuskambėjo jau pirmose rungtynėse, kai netikėtai 62:78 nusileista Čekijai.
Pirmają vietą grupėje užėmusiems lietuviams ketvirtfinalyje teko žaisti su antrojo etapo grupės ketvirtoje pozicijoje likusiais ispanais. Lietuvių sirgaliai ir krepšinio žinovai laukė pergalės, tačiau sulaukta antausio - ispanai laimėjo 74:72 ir, vietoj kovos dėl medalių, Lietuvos rinktinei liko žūtbūtinė kova dėl olimpinio kelialapio.
Pasaulio čempionė Jugoslavija pateko į pusfinalį, todėl tapo aišku, jog bilietą į Sidnėjų iškovos ne tik pirmos keturios komandos, bet ir abi pusfinalį dėl 5-8 vietų laimėjusios ekipos.
Lietuva svarbiausiu netikėtai tapusiame čempionato mūšyje susikovė su Turkija ir laimėjo 80:56. Europos pirmenybes mūsų šalies krepšininkai baigė pergale prieš Rusiją 103:72 ir užėmė penktąją vietą.
Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai pratęsė bronzinę tradiciją.
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės
Lietuvos rinktinė į Atėnų olimpines žaidynes įžengė auksiniu keliu, 2003 m. laimėdama Europos čempionatą.
Antano Sireikos treniruojami lietuviai į trečiąjį istorijoje Europos čempionų sostą žengė be kluptelėjimų - grupės varžybose palaužė Latviją (92:91), Izraelį (94:62) ir Vokietiją (93:71). Ketvirtfinalyje mūsų šalies komanda parbloškė pasaulio čempionę Serbiją ir Juodkalniją (98:82), pusfinalyje pranoko Prancūziją (74:70), o finale sudorojo Ispaniją (93:84).
Pergalių seriją Lietuvos rinktinė pratęsė ir Atėnų olimpinėse žaidynėse, kur laimėjo visas penkerias grupės rungtynes, sugebėjusi įveikti ne tik Angolą (78:73), Puerto Riką (98:90), Graikiją (98:76) ir Australiją (100:85), bet ir pirmą kartą mūsų šalies istorijoje palaužti JAV „Svajonių komandą“ - 94:90.
Dar vieną pergalę į savo sąskaitą lietuviai įsirašė ketvirtfinalyje 95:75 pranokę Jono Kazlausko treniruojamą Kiniją.
Lietuviai pusfinalyje 91:100 nusileido tądien krepšinio dievų globotiems italams.
Rungtynėse dėl bronzos lietuvių laukė pusfinalyje Argentinai pralaimėjusi JAV. Šįkart amerikiečiai įrodė savo pranašumą 104:96.
2008 m. Pekino olimpinės žaidynės
Pirminėse olimpinių bilietų dalybose Europai buvo skirtos vos dvi vietos. Dar viena atiteko 2006 m. pasaulio čempionei Ispanijai.
Ramūno Butauto treniruojama mūsų šalies komanda pirmame Europos čempionato Ispanijoje etape įveikė Turkiją (86:69), Čekiją (95:75) ir 28 taškus pelniusio Dirko Nowitzkį vedamą Vokietiją (84:80).