Lietuvos olimpinė istorija yra glaudžiai susijusi su Prancūzija. Šioje šalyje Lietuvos sportininkai pirmą kartą debiutavo 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, o 1992 m. Albervilio žiemos žaidynėse, po 64 metų pertraukos, vėl žengė į olimpinį stadioną kaip nepriklausomos šalies atstovai. Būtent Paryžiuje 2024 metais Lietuva švęs savo olimpinį šimtmetį. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos kelionę į olimpines žaidynes, pradedant nuo debiuto 1924 m. Paryžiuje iki dabartinių pasiekimų ir pasiruošimo ateities žaidynėms.
Lietuvos Olimpinio Judėjimo Pradžia
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia siejama su 1924 m., kai šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. įvyko nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame lygos statutas buvo papildytas prievole organizuoti olimpinį sąjūdį šalyje. Naujasis 9-as straipsnis nurodė, kad Lietuvos sporto lygos Centro komitetas šaukia atstovus iš visų organizacijų, įeinančių į LSL, į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turėjo susirinkti anksčiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.
Taigi, į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas mūsų sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiuje rengiamas vasaros olimpines žaidynes. LSL pasiekė dar keturi tokio pat pobūdžio oficialūs kvietimai: į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir tų pačių metų Amsterdamo vasaros žaidynes bei 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios jaunos valstybės Lietuvos finansinės padėties, mūsų atstovai dvejose pastarosiose JAV rengtose žaidynėse nedalyvavo.
Olimpinio Komiteto Steigimas ir Pripažinimas
1932 m. Lietuvos sporto lygos veiklą perėmė Kūno kultūros rūmai - pirmoji valstybinė sporto įstaiga Lietuvoje. Vis buvo grįžtama prie svarstymų, ar olimpiniam sąjūdžiui kuruoti reikalinga atskira organizacija.
1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai - Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
LTOK Atkūrimas ir Sugrįžimas į Olimpines Žaidynes
1988-ieji: bundanti Lietuva ir LTOK atkūrimas 1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti.
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamajame suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas A.Poviliūnas, viceprezidentais - K.Motieka, V.Nėnius ir olimpinis čempionas G.Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J.Grinbergas.
Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.
Taip pat skaitykite: Kanados didmiestis Vankuveris
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“
Lemtingas TOK vykdomojo komiteto posėdis 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne, kuriame nuspręsta grąžinti Baltijos šalis į olimpinę šeimą.
Nors tokio pobūdžio sprendimai įprastai tvirtinami TOK sesijoje, šiuo atveju, pasinaudojus Olimpinėje chartijoje numatyta neeiline procedūra, nuspręsta pagreitinti įvykius ir suteikti galimybę TOK nariams balsuoti paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai: už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo (10 neatsiuntė laiškų). Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J.A.Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Prancūzijos mieste Albervilyje žiemos žaidynės turėjo prasidėti vasario 8-ąją. Taigi po ilgo laukimo jaunai valstybei ir Olimpiniam komitetui teko raitotis rankoves ir pamėginti padaryti viską, kad geriausi jos sportininkai galėtų garbingai sugrįžti į olimpines žaidynes.
Sugrįžimas į Olimpines Žaidynes
1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val. - tai pirmojo Lietuvos olimpinio debiuto skaičiai, kai Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai. Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta komanda praėjus dešimčiai valandų po 40 val. kelionės traukiniu debiutines rungtynes pralaimėjo 0:9 ir į kitą etapą nepateko.
Prieš antrąjį olimpinį sugrįžimą teko susidurti su ne ką menkesniais iššūkiais. Ne, traukiniu 40 valandų šįkart sportininkai nevažiavo, bet pasirengti šioms žaidynėms teko per 90 dienų. Tik tiek laiko buvo likę, kai po beveik trejų izoliacijos metų antrąkart Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintos jaunos šalies sportininkai ir sporto organizatoriai pagaliau sulaukė kvietimo į 1992 m. Albervilio žiemos olimpines žaidynes.
„Valstybė tik kūrėsi, pinigų nebuvo, lietuviški pasai irgi buvo tik pradėti spausdinti. Pirmuoju numeriu pažymėtas lietuviškas pasas buvo išduotas olimpinei čempionei Vidai Vencienei. Mes būtinai norėjome važiuoti su savo pasais, o valstybė padarė viską, kad į žaidynes išvyktume kaip nepriklausomos šalies atstovai“, - yra pasakojęs vienas pagrindinių LTOK atkūrimo vairininkų A.Poviliūnas.
Visos vėlesnės žaidynės pamažu tapo ketverių olimpinio ciklo metų darbo rutina, o štai pačios pirmosios - 1992 m. Albervilio žiemos ir tais pačiais metais Barselonoje vykusios vasaros buvo pažymėtos didžiulio entuziazmo ir patriotizmo ženklu.
„Pačios pirmosios Albervilyje - kaip iš laivo į balių“, - taip minėtą 90 dienų pasirengimo žaidynėms laikotarpį apibūdino A.Poviliūnas.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
Per šimtmetį įmanoma sudalyvauti 52 olimpinėse žaidynėse (26 vasaros ir 26 žiemos). 2024 m. Paryžiuje vyksiančios žaidynės bus 32-osios, kuriose bus mūsų šalies sportininkų. Vadinasi, praleidome dvidešimt olimpinių žaidynių. Dėl įvairių priežasčių - jaunos valstybės finansinių nepriteklių, kilusio karo, sovietų okupacijos ir žaidynių boikoto. Bet pasižiūrėkime, kaip Lietuvos atstovams pavyko įveikti ligšiolinę olimpinę distanciją, kurioje kol kas - 31 vasaros ir žiemos olimpinė stotelė.
1924 m. Paryžius
Iš Lietuvos sportininkų pirmoji olimpinė debiutantė buvo paskubomis suburta trylikos futbolininkų rinktinė. Kaip jau minėta, po sudėtingos 40 val. trukusios kelionės traukiniu mūsų rinktinė rimčiau pasipriešinti šveicarams nesugebėjo ir olimpines batalijas baigė jau po pirmojo mačo. Be futbolininkų, Paryžiuje 188 km plento lenktynėse startavo, bet finišo nepasiekė du dviratininkai - Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Sankt Moricas
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą. Jis dalyvavo ketveriose greitojo čiuožimo varžybose.
1928 m. Amsterdamas
Į tais pačiais metais vykusias Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Aukščiausią 5-8 vietą pasidalijo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius.
1952 m. Helsinkis
Pasaulinė ekonomikos krizė, Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija lėmė, kad tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių į žaidynes vėl vyko lietuvių. 1952 m. į SSRS rinktinę pateko šeši Lietuvos atstovai ir trys iš jų grįžo pasipuošę sidabro medaliais. Vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo, todėl medalio negavo.
Į Helsinkį taip pat vyko boksininkas, tuometis SSRS sunkiojo svorio bokso čempionas Algirdas Šocikas (5-8 vieta) ir fechtuotojas Juozas Udras (13 vieta).
1956 m. Melburnas
Į tolimąją Australiją išvyko septyni lietuviai, penki iš jų parsivežė medalius. Olimpiniu sidabru pasipuošė SSRS krepšininkai, tarp kurių vėl buvo K.Petkevičius, taip pat S.Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Ėjikas Antanas Mikėnas pirmasis iš lietuvių pelnė asmeninės rungties medalį - sidabrinį, o boksininkas Romualdas Murauskas iškovojo pussunkio svorio kategorijos bronzą.
1960 m. Roma
Į Romą vykę keturi mūsų šalies atstovai parsivežė solidų kraitį - tris medalius. Italijos sostinėje pirmuosius olimpinius apdovanojimus - sidabro - pelnė iš viso trejų olimpinių žaidynių dalyviai irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Badgonavičius. Ieties metikė Birutė Kalėdienė, pirmoji pasaulio rekordą pasiekusi Lietuvos sportininkė, po Romos žaidynių į savo biografiją dar sykį įsirašė žodį „pirmoji“ - tapo pirmąja Lietuvos sportininke, iškovojusia olimpinį medalį - bronzos. Dvivietę irklavęs baidarininkas Mykolas Rudzinskas liko per žingsnį nuo apdovanojimų pakylos - ketvirtas.
1964 m. Tokijas
Į Japoniją vyko jau kur kas daugiau lietuvių - 16, iš kurių net 10 buvo irkluotojai. O parsivežė vieną medalį - sidabrinį. Tokijuje vicečempionu tapo boksininkas Ričardas Tamulis. Savo vardą į žaidynių metraščius įsirašė bėgikas Adolfas Aleksejūnas, kuris 3000 m kliūtinio bėgimo atrankos varžybas įveikė per 8 min. 31,8 sek., pasiekė olimpinį rekordą ir tapo pirmuoju mūsų šalies olimpiniu rekordininku. Finale jo rekordas buvo pagerintas, o pritrūkęs jėgų lietuvis užėmė galutinę 7 vietą. Antrose žaidynėse iš eilės dalyvavusi ieties metikė B.Kalėdienė Tokijuje liko garbės pakylos papėdėje - ketvirta.
1968 m. Meksikas
Šių žaidynių reziumė: į tolimąją Meksiką nuvyko 10 sportininkų iš Lietuvos, jie pelnė 9 medalius ir pagaliau parvežė auksą. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo boksininkas Danas Pozniakas. Taip pat auksą pelnė tinklininkas Vasilijus Matuševas, vicečempionu tapo penkiakovininkas Stasys Šaparnis ir boksininkas Jonas Čepulis, bronzą išplėšė į aštuonvietę susodinti keturi lietuviai - be 1960 m. vicečempionų Z.Juknos ir A.Badgonavičiaus, toje pačioje valtyje sėdėjo Vytautas Briedis ir Juozapas Jagelavičius. Bronzą parsivežė ir krepšininkas Modestas Paulauskas.
1972 m. Miunchenas
Aštuoni Miunchene kovoję lietuviai parvežė tris apdovanojimus.
1976 m. Monrealis
Į Kanadą vykusioje SSRS sportininkų delegacijoje buvo aštuoni lietuviai, kurie sugebėjo parvežti septynis medalius. Pirmuosius iš dviejų olimpinių aukso medalių pelnė dvi komandinio sporto mūsų šalies atstovės: krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Sidabras atiteko aštuonvietės irkluotojai Klavdijai Koženkovai ir porinės keturvietės įgulos nariui Vytautui Butkui. Bronzą iškovojo lietuviška porinės dvivietės įgula - Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė. Plaukikas Arvydas Juozaitis, atrankos plaukime pasiekęs 100 m krūtine olimpinį rekordą (1 min. 4,78 sek.), taip pat pasipuošė bronza.
1980 m. Maskva
Į Maskvoje…
Pasiruošimas 2024 m. Paryžiaus Olimpinėms Žaidynėms
„Apvalus pusšimtis - tiek sportininkų garbingai gins Lietuvos garbę Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Ypatingais metais, kai mes minime ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmetį. Būtent Prancūzijos sostinėje lygiai prieš šimtą metų Lietuva sulaukė savo olimpinio debiuto, tad šie metai mums išties simboliniai.
Labai kviečiame visus Lietuvos sirgalius širdingai palaikyti kiekvieną sportininką, nepriklausomai nuo to, kokią vietą užims rezultatų lentelėje. Reikia suprasti, kad vien patekimas į olimpines žaidynes ir dalyvavimas jose - ypatingas pasiekimas, kiekvieno sportininko svajonė. Net ir paskutinė užimta vieta yra verta pagarbos. Vienybė - didžiausias olimpinis laimėjimas ir būtent su tokia žinute žengsime į olimpinį Paryžių“, - sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Iš pradžių ryte buvo sušaukta Olimpinių klausimų taryba, kurią sudaro Lietuvos sporto federacijų atstovai. Atskirų sporto šakų komandų ir federacijų vadovai pristatė keliamus lūkesčius sportininkams ir jų sudėtis. Olimpinių klausimų taryba pasiūlytai rinktinės sudėčiai pritarė vienbalsiai.
Lietuvos olimpinė rinktinė oficialiai yra tvirtinama LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje Olimpinių klausimų tarybos teikimu, kuriame 50-ies Lietuvos atstovų komandos sudėčiai buvo pritarta vienbalsiai.
„Paryžiaus olimpinėse žaidynėse pirmą kartą bus lyčių lygybė, mūsų sąraše taip pat beveik pasiekta lyčių lygybė. Turėsime 24 moteris ir 26 vyrus. Taip pat 31-am Lietuvos rinktinės nariui tai bus olimpinis debiutas“, - sakė Misijos vadovas Einius Petkus.
Lietuvos delegaciją Paryžiuje be 50 sportininkų taip pat sudarys 49 treneriai ir aptarnaujančio personalo nariai. Paryžiuje su mūsų rinktine dirbs 11-os medikų komanda iš Lietuvos.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26 - rugpjūčio 11 dienomis.
Lietuvos sportininkai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse:
- Plaukimas: Danas Rapšys, Rūta Meilutytė, Aleksas Savickas, Kotryna Teterevkova, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas, Andrius Šidlauskas.
- Lengvoji atletika: Mykolas Alekna, Andrius Gudžius, Ieva Gumbs, Liveta Jasiūnaitė, Dovilė Kilty, Martynas Alekna, Gabija Galvydytė, Diana Zagainova, Airinė Palšytė, Edis Matusevičius.
- Irklavimas: Viktorija Senkutė, Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė, Kamilė Kralikaitė, Ieva Adomavičiūtė, Giedrius Bieliauskas, Domantas Stankūnas, Dovydas Stankūnas.
- Šiuolaikinė penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė.
- Baidarių ir kanojų irklavimas: Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas, Artūras Seja, Andrej Olijnik.
- Žirginis sportas: Justina Vanagaitė, Andrius Petrovas.
- Buriavimas: Viktorija Andrulytė, Rytis Jasiūnas.
- Breikas: Dominika Banevič.
- Imtynės: Mindaugas Venckaitis, Gabija Dilytė.
- Sportinė gimnastika: Robert Tvorogal.
- Dviračių sportas: Rasa Leleivytė, Olivija Baleišytė, Vasilijus Lendel.
- Paplūdimio tinklinis: Monika Paulikienė, Ainė Raupelytė.
- 3x3 krepšinis: Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys, Šarūnas Vingelis.
Olimpinės Naujienos Žiniasklaidoje
Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinę reikšmę rodo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės. Šis olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu. Tai aktualu aš kas ketverius metus vykstantį sporto renginį: kokią savo turinio dalį joms skiria, kokioms sporto šakoms skiriamas didžiausias dėmesys, savo šalies atletų pasirodymams ar kitų valstybių, vyrų ar moterų sporto varžyboms.
Tyrimo rezultatai patvirtino iškeltas hipotezes. Pirmiausia, Lietuvos žiniasklaida (spauda ir televizija) vis labiau nušviečia olimpines žaidynes: spaudos publikacijų skaičius auga tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, nacionalinis transliuotojas žiūrovams pateikia daugiau olimpinių varžybų transliacijų, kuria specialias, žaidynėms skirtas laidas. Antra, spaudoje didžiausias dėmesys skiriamas publikacijoms apie krepšinį, televizijoje - krepšinio varžybų transliacijoms, nes tai populiariausia sporto šaka Lietuvoje, o šios šakos sportininkai nuolat demonstruoja aukštus rezultatus. Trečia, Lietuvos spauda ir televizija, kaip ir kitų šalių žiniasklaida, daugiau dėmesio skiria vyrų sporto varžyboms nei moterų. Tam įtakos turi, kiek vyrų, moterų sportininkų dalyvauja varžybose, kokiose sporto šakose ir kokius rezultatus demonstruoja. Taip pat pažymima, jog kai kurios sporto šakos, kuriose dalyvauja vyrai, suvokiamos tiesiog kaip įdomesnės, patrauklesnės. Ketvirta, Lietuvos žiniasklaida poliarizuojasi į tas naujienas, varžybas ir rezultatus, kuriuose dalyvauja Lietuvos atletai, ypač jei atletai tikimasi pasiekti gerų rezultatų ir laimėti olimpinius medalius, nes tai labiausiai domina spaudos ir televizijos auditorijas.