Įvadas
Kuršių marių plaukimo maratonas - tai ne tik sporto renginys, bet ir iššūkis gamtai, ištvermės išbandymas ir šventė plaukimo entuziastams. Straipsnyje apžvelgiama šio unikalaus maratono istorija, iššūkiai, su kuriais susiduria dalyviai ir organizatoriai, bei įspūdingi sportininkų pasiekimai.
Istorija ir Organizaciniai Iššūkiai
Mažai kas tikėjo, kad tokios varžybos kaip plaukimo maratonas Kuršių mariose gali būti sėkmingai suorganizuotos. Daugelis plaukimo specialistų net bandė atkalbėti pagrindinį varžybų organizatorių, Kauno plaukimo federacijos prezidentą Arlandą Juodešką, nuo tikro maratono Lietuvoje organizavimo (plaukimo maratonas yra 10 km nuotolio plaukimas ir daugiau). Tačiau Arlandui, kuriam netrūksta išmonės, organizavimo įgūdžių, nuoširdumo ir noro padaryti tikrą šventę plaukikams, kuri būtų įsimintina visą gyvenimą, nieko neįmanoma nėra. Tai jis parodė ir rodo jau aštuonerius metus puikiai organizuodamas Šveicarijos (Jonavos raj.) plaukimo maratonus, puikiai vadovaudamas Kauno plaukimo federacijos darbui. Arlandas buvo užtikrintas, kad šios varžybos bus vainikuotos sėkme.
Jaudulio žinoma buvo ir dar kokio didelio. Oras, vanduo, vėjas. Tai faktoriai, kuriuos sunku nuspėti, kai varžybas organizuojamos Kuršių mariose.
Pirmasis Kuršių Marių Maratonas (KMM2018)
Šios KMM2018 plaukimo varžybos buvo skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui, juk ir vyko Kuršių mariose, liepos 14 d. Plaukikai turėjo įveikti 10 km atstumą nuo Lydumo rago, o finišuoti reikėjo kitoje Kuršių marių pusėje Kintų prieplaukoje. Kitaip sakant, plaukikams reikėjo perplaukti visas Kuršių marias. Išbandymas nemenkas, nes Kuršių marios yra klastingos: vėjo keliamos bangos, pats vėjas turėjo įtakos plaukikams. Daugelis po varžybų sakė, kad viduryje marių ir likus iki kranto apie 1 km buvo pačios didžiausios bangos, kurios siekė apie 70 cm. Ir gerokai supo plaukikus, trukdė matomumui ir trikdė plaukikų plaukimo techniką bei kvėpavimą.
Dalyviai ir Rezultatai
10 km varžybas pradėjo 25 dalyviai: 5 moterys ir 20 vyrų. Tarp dalyvių buvo plaukikai iš Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos. Nuotolį baigė 23 dalyviai. Dviem dalyviams (moteriai ir vyrui) nepavyko įveikti 10 km nuotolio ir jiems buvo suteikta pagalba ir išgabenti į krantą. Priežastis: vanduo jiems pasirodė per šaltas. Nors vandens temperatūra buvo 20 laipsnių ir kitoje Kuršių marių pusėje, Kintuose, kur buvo rengiamos 2km plaukimo varžybos, dalyviai(jų daugiau kaip 30) nesiskundė per šaltu vandeniu. Kai pastarieji baigė savo nuotolį, jie tapo žiūrovais ir Kintų uoste laukė 10 km plaukimo dalyvių finišo. Kartu su jais finišuojančių plaukikų laukė plaukikų giminės, draugai, Šilutės rajono valdžios atstovai.
Taip pat skaitykite: Kuršių FK: istorija ir dabartis
10 km plaukimo varžybų nuostatai nedraudė plaukikams plaukti apsirengus hidrokostiumais, todėl pirmas vietas užėmė vyrai plaukę apsirengę jais. Absoliučiu KMM2018 10 km plaukimo čempionu tapo vilnietis Edgaras Štura. Jo rezultatas: 2 val. 17 min. 05 s. Antras finišavo latvis Arvids Aigaris (2 val. 223 min. 49 s.), trečias buvo klaipėdietis Igor Kozlovskij ( 2 val. 26 min. 59 s.). Ketvirtuoju buvo Olštyno (Lenkija) plaukikas Gregor Morzsak, kuris nuotolį plaukė nedėvėdamas hidrokostiumo. Todėl jo rezultatas 2 val. 32 min. 25 s. yra Kuršių marių 10 km plaukimo rekordas. Dar Gregor buvo pirmas vyresniųjų dalyvių grupėje. Antras šioje grupėje finišavo jau 60 metį perkopęs kitas Lenkijos plaukikas Mariuz Gabiec (2 val. 33 min.48 s.), trečias marijampolietis „Torpedos“ klubo plaukikas Vilmantas Krasauskas (2 val. 45min. 29 s.). Pastarieji irgi nuotolį įveikė dėvėdami hidrokostiumus.
Tarp moterų keturios plaukikės dėvėjo hidrokostiumus ir jos visos sėkmingai baigė varžybas. Jauniausia plaukimo dalyvė nuotolio nebaigė ir įveikusi 8 km ribą pasiprašė iškeliama į valtį. Iš moterų pirma finišavo latvė Baiba Medhe (2 val. 39 min. 25 s.), antra buvo Ilze Aigare (2 val.45min.34s.). Ilze buvo pirma vyresniųjų grupėje. Trečia atplaukė šiaulietė Aušra Grabauskienė (3 val. 07 min. 23 s.). Jaunesniųjų grupėje antra buvo Alina Venckutė (Triatlonas)(3 val. 32 min. 19 s.).
2 km plaukimo varžybų (paukimas vyko Kintų pakrantėje) nugalėtojaisatskirose amžiaus grupėse tapo: Pekūnaitė Paulina, Vaškienė Audronė, Gadliauskienė Renata, Penkauskaitė Violeta, Statkevičienė Birutė, Guoga Antanas, Grigas Stasys, Pekūnaitė Paulina, Julius Stasiukynas, Laurynas Urbšys, Vytautas Saunoris, Julius Bezzubovas, Sigitas Katkevičius.
Visi 10 km ir 2 km plaukimo dalyviai dėkoja organizatoriams už gražius originalius medalius, vėtrunges, plaukimo kepuraites ir marškinėlius. Ypatingai dėkoja teisėjams, o už saugumą varžybose greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, Kuršių marių gelbėtojams. Puikiai maratone dirbo broliai Žemaičiai.
Trečiasis Kuršių Marių Plaukimo Maratonas
Visai neseniai, nepaisant sporto pasaulyje pandemijos sukelto chaoso, pavyko suorganizuoti 3-ąjį, jau tradiciniu tapusį, Kuršių marių plaukimo maratoną. Maratono nugalėtoju tapo vilnietis Edgaras Štura, kuris ne tik nugalėjo visuose trijuose maratono etapuose, pasiekė savo asmeninį, tačiau ir šio nuotolio greičio rekordus. Lietuvos plaukimo veteranų kategorijai priklausantis 32-ejų E. Štura 10 km nuotolį įveikė per 2 val. 7 min. 30,3 sek. - taip greitai šio nuotolio plaukimo maratone nebuvo įveikęs nė vienas Lietuvos sportininkas. Šiemet maratonas susidėjo iš trijų etapų: pirmasis, 5 km ilgio, įvyko Šveicarijos tvenkinyje, Jonavos rajone, antrasis, 4 km ilgio - Lampėdžio ežere, Kaune, o finalinis, 10 km, etapas vyko Kuršių mariose.
Taip pat skaitykite: Pacientų atsiliepimai apie Kursių Šeimos ir Sporto Medicinos Kliniką
Edgaro Šturos Kelias Į Plaukimą
E. Štura plaukimu susidomėjo, būdamas vienuolikmetis. Prieš tai berniukas sportavo pankrationą - kovinio sporto šaką, jungiančią boksą ir imtynes, tačiau atradus plaukimą, šiai sporto šakai laiko neliko. „Į pirmąją plaukimo treniruotę eidavau 6 val. ryto, dar viena laukdavo po pamokų. Neilgai trukus, E. Nors vaikinui plaukimas puikiai sekėsi, jis nutarė studijuoti su sportu nesusijusią specialybę - įstojo į finansų studijas. Ir nors rimtai mokėsi, E. Atviro plaukimo varžybose E. Štura ėmė dalyvauti tik nuo 2018 m., kada ir prasidėjo Kuršių marių plaukimo maratono varžybos. Šiuo metu E. „Manau, kad kiekvienas, jei iš tiesų kažko nori, gali viską suderinti. Kai aš ruošiuosi varžyboms, man nesunku atsikelti ir 6 ryto, tam, kad prieš darbą pasitreniruočiau. Nuotraukos: iš asmeninio E.
Kiti Plaukimo Maratonai Lietuvoje
Joninių Plaukimo Maratonas Šveicarijoje
Savaitgalį greta Jonavos esančioje Šveicarijoje surengtas jau 14-asis Joninių plaukimo maratonas. Šiemet šiose varžybose netrūko nieko - nei skambių pavardžių, nei įspūdingų pasiekimų, nei įkvepiančių istorijų. Skirtingas distancijas įveikė beveik 100 plaukimo mylėtojų iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Lenkijos, Estijos, Airijos, Šveicarijos ir net tolimosios Australijos. Tai buvo pirmos šalyje surengtos plaukimo atvirame vandenyje varžybos šiame sezone ir pirmas iš dviejų Kuršių marių plaukimo maratonų serijos etapų. Sportininkai varžėsi 400 m, 2300 ir 4600 m nuotoliuose. 400 m distancijos dalyviams buvo duoti atskiri startai grupėmis.
Simono Žvirblio Pasiekimai
Šiose varžybose antrus metus iš eilės buvo galima išvysti aklą 16-metį paraplaukiką Simoną Žvirblį. Skirtumas tik tas, kad pernai jis plaukė 400 m, o šiemet nusprendė įveikti 2300 m trasą. Nors beveik pusę distancijos jam teko įveikinėti kone ekstremaliomis sąlygomis, S. Žvirblis sugebėjo įveikti visą atstumą ir finišuoti aplodismentų apsuptyje. „Praėjusiais metais aš pats lydėjau Simoną 400 m nuotolyje, o šiemet jis ryžosi plaukti 2300 m. Nesu girdėjęs Lietuvoje atvejo, kad aklas žmogus plauktų daugiau du kilometrus. Distancijos metu jį lydėjo giminaičiai su irklente. Po vieno iš posūkio lydintysis žmogus nukrito nuo irklentės, įranga sugedo ir buvo nutrūkęs ryšis su plaukiančiuoju. Nepaisant to, S. Žvirblis sėkmingai pasiekė finišą ir visą laiką buvo puikios nuotaikos - tiek per apdovanojimus, tiek po varžybų vykusioje šventėje“, - pasakojo varžybų organizatorius Arlandas Juodeška.
Kiti Dalyviai ir Rezultatai
2300 m distancijos moterų varžybose vėl spindėjo S. Žvirblio trenerė, 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė Birutė Statkevičienė (43 min. 2,50 sek.). Įspūdinga tai, kad 70-metė plaukikė užėmė antrąją vietą 25 m. ir vyresnių moterų amžiaus grupėje. Greitesnė buvo tik 16 metų jaunesnė Aušra Grabauskienė (38.38,94). Panašiais pasiekimais gali pasigirdi ir dar viena Lietuvos pažiba - Sigitas Katkevičius. Europos veteranų plaukimo čempionas ir rekordininkas 2300 m nuplaukė per 35 min. 3,31 sek. ir neturėjo konkurencijos 65-74 m. amžiaus grupėje, o 25+ grupėje buvo penktas tarp 33 dalyvių.
A. Juodeška pasidžiaugė, kad Joninių plaukimo maratone dalyvauja vis daugiau ne tik užsienyje gyvenančių sportininkų, bet ir plaukikų iš įvairių mūsų šalies miestų. Šiemet lietuvišką dalyvių geografiją praplėtė Ignalinos ir Biržų atstovai. Šveicarijos tvenkinyje buvo galima išvysti ir olimpietį plaukiką Deividą Margevičių. Daugelį metų Lietuvos rinktinei svarbiausiose Europos ir pasaulio varžybose atstovavęs plaukikas šįkart plaukė neoficialiai, lydėdamas savo draugą, bet būtent jo plaukimo tempas buvo greičiausias.
Taip pat skaitykite: Maršrutai ir patarimai buriavimui Kuršių mariose
Užsieniečiai sublizgėjo 400 m distancijoje. Čia nugalėjo nuo karo Ukrainoje praėjusiais metais su šeima pabėgęs Ukrainos plaukimo veteranas Dmitrijus Porovajus (9.42,01). Trečią laiką tarp visų dalyvių užfiksavo ir moterų įskaitoje triumfavo australė Susan Leach (11.49,58).
Į šį plaukimo maratoną savo komandą atsivežė BTT triatlono klubo treneris Jurgis Šeika. Du jo auklėtiniai - Nikita Žukas (1:03.59,04) ir Joneta Krylovaitė (1:13.34,13) užėmė antrąsias vietas 4600 m distancijoje. Šioje ilgiausioje distancijoje greičiausi buvo Emilis Atkočiūnas (1:03.10,73) ir Kamilė Ilijonskytė (1:05.13,98). Žurnalistės Jūratės Pilibaitienės dukra J. Krylovaitė verta ir atskiro paminėjimo, nes ji ruošiasi ypatingam įvykiui - estafetėje su lietuviu ir prancūzu perplaukti Lamanšo sąsiaurį.
2300 m distancijoje tarp 55-64 m. vyrų greičiausias buvo Rolandas Šukys (38.31,17), o antras finišavo 1982 metų Europos jaunių vicečempionas, buvęs daugkartinis Lietuvos rekordininkas Eduardas Klimentjevas (41.46,87). Trečias, beje, tarp šios amžiaus grupės sportininkų liko šių varžybų siela A. Juodeška (45.40,96). 55-64 m. moterų tarpe nugalėjo Ramunė Ivanauskaitė (50.53,21).
Tradicškai varžybose startavo Lietuvos kariuomenės atstovai. Jie išsiskyrė ne tik savo karine apranga, bet ir puikiais rezultatais. 2300 m distancijos 25-34 m. moterų amžiaus grupėje nugalėjo Lietuvos kariuomenės atstovė Lina Bogdanova (43.21,72).
„Bendra atmosfera buvo labai šilta ir draugiška. Vanduo - puikus, jo temperatūra siekė 23 laipsnius. Beje, vandens temperatūrą atspėjusiai Godai Overlingaitei Šveicarijoje gyvenantis bitininkas skyrė dovaną - stiklainį medaus. Oro temperatūra taip pat buvo maloni ir karštis nealino“, - pridūrė A. Juodeška.
Buvo apdovanoti ir jauniausi bei vyriausi varžybų dalyviai. Jauniausiam dalyviui buvo 12 metų, o štai vyriausias dalyvis - Stasys Grigas - yra gimęs 1941 metais. Sportininkus plaukimo metu tradiciškai lydėjo gelbėtojai, budėjo greitosios pagalbos automobilis. A. Juodeška pasidžiaugė, kad didesnių incidentų ir traumų šiame renginys pavyko išvengti. Verta pažymėti ir atsakingą teisėjų darbą. Vyriausioje varžybų teisėja - Inga Pravdinskienė.
Antrasis plaukimo maratonų etapas, kuriame paaiškės „Grand Prix“ ir „Super Grand Prix“ laimėtojai, bus surengtas liepos 15 d. Kuršių mariose. Dar viena proga išbandyti plaukimą atviruose vandenyse - XXII Lampėdžių plaukimo maratonas, kuris bus surengtas liepos 6 dieną Lampėdžiuose. Varžybas šįkart organizuos Šilainių plaukimo klubas su treneriu Giedriumi Martinioniu.
Platelių plaukimo maratonas
„Mažojo maratono“ dalyviai atskirose grupėse įveikė 1,8 km, o „Didžiojo maratono“ - 3,5 km distancijas. Šių varžybų iniciatorius, žinomas Lietuvos žurnalistas, dirbęs „Respublikos“, „Dienos“ ir Plungės „Kibirkšties“ laikraščiuose, rašytojas, kraštotyrininkas plungiškis Eugenijus Bunka įsteigė savo gamybos originalų prizą iš toliausiai atvykusiam dalyviui - molėtiškiui Mindaugui Liubinui. Šis prizas padarytas iš tilto, kuris jungė pilies salą su Šventorkalniu, sijos gabaliuko, ir iš plytos, buvusios pilies salos pamatuose. „Tiems dalykams - daugiau kaip 500 metų, juos gavau iš čia besidarbavusių archeologų. Tokį prizą pagaminu kasmet ir jį įteikiu iš toliausiai atvykusiam plaukikui. Idėja surengti Platelių plaukimą man gimė 1982 metais. Tada į svečius atvažiavo gerai plaukiantis mano pusbrolis, kurį visi vadindavo Lydeka, ir draugas iš Maskvos. Ant kranto stovėdami, jie susiginčijo, kuris greičiau nuplauks iki salos ir sugrįš atgal. Tada dirbau Plungės „Kibirkšties“ laikraščio redakcijoje ir tuomečiam redaktoriumi pasiūliau surengti tas varžybas. Jose buvo kovojama dėl laikraščio prizo. Labai džiaugiuosi, kad maratonas prigijo ir kasmet įgyja vis didesnį pagreitį. Plateliams plaukimo maratonas tapo neeiliniu įvykiu, ypač pagyvina miestelio gyvenimą“, - kalbėjo E. Bunka. Jis maratono dalyviams linkėjo gero plaukimo ir sėkmingo sugrįžimo.
Maratone buvo galima pamatyti nemažai žinomų veidų. Kaip ir praėjusiais metais, ji 55-64 metų grupėje užėmė antrą vietą (27 min. 50 sek.), tepralaimėjo klaipėdietei Aidai Vilimienei (25:50). „Mano sveikata kasmet silpnėja, sunki liga progresuoja, šiemet numečiau 10 kg svorio. Kaip prisimenu, siekdamas įveikti 100-ąjąį maratonų, Lenkijoje per vienerius metus vasarą forsavau save ir plaukiau 9 ar 10 maratonų“, - prieš startą kalbėjo A. Moterų grupėje vyriausia dalyvė - 61-erių kaunietė Jolanta Kozak. „Dar visai jauna, o jau vyriausia. Sunku ir įsivaizduoti“, - gavusi prizą šypsojosi Jolanta. Praėjusiais metais pavyko laimėti „Platelle“ maratoną, tačiau šiemet plauksiu laisviau, nes prieš akis - dar Sudeikių ir Vilniaus maratonai, kitos varžybos“, - pasakoja 56 metų V. Kaišiadorietis savo iniciatyva įgyvendina projektą „Atrasti. Pažinti. K. „Man patinka maratonai, juose galima ugdyti ištvermę, pakovoti pačiai su savimi. Ežeruose man smagiau plaukti nei baseinuose. „Gavęs gerą pamoką sūnus nutarė ištaisyti savo klaidą, tapti stipresniu ir užsiregistravo dalyvauti „Didžiajame maratone“. Netgi iš padarytų klaidų galima tapti stipresniu nei jas padaręs“, - kalbėjo plaukiko tėvas. Labiausiai patinka varžytis 100 m ir 200 m distancijose laisvuoju stiliumi. Didžiausiai mano svajonė - patekti į olimpines žaidynes“, - pasakojo M. Šiose varžybose dalyvavau ne pirmą kartą, bet nugalėjau tik dabar. Distancijoje nebuvo labai sunku, gerai jaučiausi“, - įspūdžiais pasidalijo J. „Sūnus plaukioja aštuntus metus, pelno medalių. Aš ir jonas Kipras - plaukikai, o vyras ir dar vienas sūnus Vaidotas - krepšininkai. Sportavo ir mano tėvas Kęstutis Dzedulionis, kuris irklavo aštuonvietę ir tapo SSRS irklavimo čempionas“, - pasidžiaugė R.
Labiausiai savo jėgomis pasitikinčių laukė pirmą sykį suplanuota 25 km distancija. Kiti galėjo rinktis 2, 5 ir 10 km rungtis. Iššūkį priėmė ir du Klaipėdos „Nendrės“ veteranų plaukimo klubo nariai - Anžela Kovalenko ir Eduardas Klimentjevas. A. Kovalenko, sugaišusi 37 min. 25 sek., savo amžiaus grupėje buvo pirma. Absoliučioje įskaitoje ji užėmė antrą vietą. Greitesnė buvo triskart jaunesnė Saulė Bielinytė - 34 min. Po skaudžios nelaimės į plaukimo varžybas grįžusiam vyrui kiekvienas startas - jau pergalė. O klaipėdiečio rungtyniavimas Kuršių mariose vertas aplodismentų. E. Klimentjevas tarp 55-64-mečių distanciją įveikęs per 37 min. 17 sek., užėmė antrąją vietą. Greitesnis buvo alytiškis Sigitas Katkevičius - 34 min. Absoliučioje 2 km įskaitoje E. Previous E. Butvilas su ispanu - Vimbldono turnyro finaleNext „Klaipėdos Baltijos“ ledo ritulio mokyklos vadovas A.
Kuršių Marių Specifika ir Iššūkiai Plaukiant
Vasaros metu žmones vilioja vandens telkiniai. Nenuostabu, kad ir sportininkai šiltuoju metu laiku baseiną neretai iškeičia į pasiplaukiojimą atviruose vandens telkiniuose. „Visų pirma, vanduo baseine nebanguoja. Takeliai yra apsaugoti nuo bangavimo, reikia mokėti greitai apsisukti, yra daug povandeninio darbo. Skiriasi slydimas ir plaukimo jėga. Atviruose vandens telkiniuose atstumai yra gerokai ilgesni. Neseniai buvo surengtas A. Juodeškos organizuojamas Kuršių marių plaukimo maratonas. „Atviri vandenys žavi tuo, kad čia jautiesi visiškai laisvas. Esi tarsi pasaulio dalis, kur yra oras, vanduo. Plaukdamas tiesiog krauniesi savo energetiką. Tas bendravimas su žmonėmis ne chloro aplinkoje yra ypatingesnis. Tiesiog jautiesi gamtos dalimi. Tas ir vilioja. Kalbant apie orientavimąsi, tai viskas priklauso nuo vandens telkinio. Būna 100 m tvenkinys, kur pakankamai lengva orientuotis. Jeigu ežeras yra didesnis, arba varžybos vyksta Kuršių mariose, tai ten jau nežinai, kas bus po pusvalandžio ir nežinai, kas bus po valandos“, - kalbėjo A.
Plaukimo varžybų organizatorius džiaugėsi, kad šiais metais visa plaukimo maratonų serija buvo surengta sklandžiai, nes tiek Lampėdžių, tiek Šveicarijos Joninių plaukimo maratonai vyko esant puikioms oro sąlygoms. „Vėjai dažnai keičiasi ir po smarkesnio gūsio bangos greitai gali sukilti. Bangos gali tau padėti, gali ir trukdyti. Praėjusiais metais Edgaras Štura 10 km plaukimo Kuršių mariose Lietuvos rekordą pagerino plaukdamas nuo Negyvųjų kopų į Kintų uostą. Negyvoji kopa trečdalį distancijos užstojo vėją, o vėliau šiaurinis vėjas padėjo plaukikams, kurie suspėjo susiorientuoti. Jie tiesiog „pagavo“ bangą, prisitaikė prie esamų sąlygų ir smarkiai pasigerino rezultatą. Šiais metais E. Štura triumfavo būtent sudėtingiausioje 25 km distancijoje. A. Juodeška pasakojo, kad šių metų Kuršių marių maratone teko susidurti su tokiu fenomenu, kai vėjas sukosi. E. Štura nuplaukė 15 km pavėjui, bet grįžtant jam nereikėjo plaukti prieš vėją. Vėjas sukosi į šiaurės pusę ir bangos tuo metu nurimo. „Kuršių marių bangos yra ypatingos tuo, kad jeigu banga yra metrinė, tai joje dar yra keletas bangelių ir galima įkvepiant prigerti vandens. Bangos gali būti ne tik naudingos, bet ir sukelti papildomų sunkumų. Bet tas jausmas, kai pasieki finišą ir būni apsuptas draugų, atperka viską. Bendrumo jausmas, bendras žuvienės valgymas, apdovanojimai, yra nuostabūs dalykai. Juk taip smagu, kai gali jaustis nugalėjęs save ar pasiekęs norimą tikslą“, - sakė A.
A. Juodeškos teigimu, rengti plaukimo varžybas galima bet kuriame ežere, bet pats svarbiausias dalykas yra saugumas. Dėl to varžybos rengiamos tik ten, kur yra pakankamai valčių ir prižiūrėtojų. Kuršių marių maratonas išsiskyrė ne tik savo distancijomis, bet ir įspūdinga gelbėtojų komanda. Plaukikus stebėjo net 18 katerių ir trys stacionarūs laivai. Praktiškai kiekvienas plaukikas turėjo po vieną prižiūrėtoją. „Norėjome Kuršių mariose turėti sėkmės istoriją, susijusią su žmonių saugumu, todėl išnaudojome visus resursus, - teigė A. Juodeška. - Prieš ketverius metus, kai pirmą kartą organizavome maratoną Kuršių mariose, tikėjausi, kad mums padės baidarininkai, bet pūtė toks vėjas, kad jiems tai būtų per sudėtinga lydėti sportininkus. A. Juodeška tikisi, kad Kuršių marių maratonas, kad ir kaip sudėtinga būtų jį organizuoti, išlaikys savo tradiciją bei augins dalyvių skaičių. Jis jau yra tarptautinis, nes ir šiemet jame varžėsi svečiai iš Latvijos. Daugiau užsieniečių sunku prisikviesti dėl pandeminės situacijos.