Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos krepšinio istorija, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant reikšmingais laimėjimais tarptautinėje arenoje. Straipsnyje atskleidžiama, kaip krepšinis tapo viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje, kokie žmonės prisidėjo prie jo plėtros ir kokie svarbūs įvykiai formavo jo istoriją.
Krepšinio ištakos Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje. Pirmieji iniciatoriai, atnešę šį žaidimą į Lietuvą, buvo legendinis lakūnas Steponas Darius.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Steponas Darius (1896-1935) buvo ne tik lakūnas, bet ir aktyvus sportininkas bei patriotas. Jis gimė Lietuvoje, tačiau jaunystėje emigravo į JAV. Ten jis įgijo įvairių sporto šakų, įskaitant krepšinį, žinių. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius aktyviai prisidėjo prie sporto plėtros šalyje. Jis ne tik populiarino krepšinį, bet ir futbolą, lengvąją atletiką ir kitas sporto šakas.
S. Darius išvertė krepšinio taisykles į lietuvių kalbą, rašė knygeles apie krepšinį ir beisbolą, skatino sveiką gyvenseną. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne - sveika siela“. S. Darius taip pat inicijavo pirmojo stadiono statybą Kaune.
Pirmosios rungtynės ir krepšinio populiarinimas
Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. balandžio 23 d. S. Darius dalyvavo šiose rungtynėse, žaisdamas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. jis tapo vienu iš pirmųjų krepšinio teisėjų, turinčių aukščiausią kvalifikaciją.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys: Rusija ir Vokietija
Nors Lietuvoje krepšinis populiarėjo lėtai, stiprių žaidėjų buvo tarp išeivijos lietuvių, kurie prisidėjo prie naujų krepšinio derinių ir taktikų įvedimo.
Lietuvos rinktinės kelias į tarptautinę areną
Lietuvos rinktinės istoriją galima skaičiuoti nuo 1925 m. gruodžio 13 d., kai Rygoje įvyko pirmosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine.
Pirmieji iššūkiai ir nesėkmės
Pirmosios tarptautinės rungtynės nebuvo sėkmingos - Lietuva pralaimėjo Latvijai rezultatu 41:20. Kaimynai nugalėjo ir vėlesnėse rungtynėse, o didžiausią nesėkmę lietuviai patyrė 1935 m. sausį, pralaimėję būsimiesiems Europos čempionams rezultatu 10:123.
Lietuvos rinktinės triumfas Europos čempionatuose
Nepaisant pradinių sunkumų, Lietuvos krepšininkai sparčiai tobulėjo. 1937 m. Rygoje vykusiame antrajame Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė, papildyta keliais Amerikos lietuviais, netikėtai tapo čempione. Finale lietuviai nugalėjo Italiją rezultatu 24:23. Prie šios pergalės ypač prisidėjo Pranas Talzūnas ir Feliksas Kriaučiūnas, kuris buvo ir rinktinės treneris.
1939 m. Kaune vykusiame trečiajame Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė vėl triumfavo, laimėdama visas rungtynes. Šis čempionatas įtvirtino Lietuvos, kaip krepšinio šalies, vardą Europoje.
Taip pat skaitykite: Futbolo lygų istorija
Diplomatinė krizė dėl sidabrinės lėkštės
Po pergalės 1937 m. čempionate įvyko incidentas, kuris vos nesukėlė diplomatinės krizės tarp Lietuvos ir Latvijos. Lietuvos rinktinė, išvykdama iš Rygos, netyčia paliko Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įteiktą sidabrinę lėkštę viešbutyje. Kai tai paaiškėjo, Latvijos krepšinio atstovai pareikalavo lėkštę grąžinti jiems, o Lietuvos atstovai turėjo atsiprašyti už šį incidentą, kad išvengtų rimtesnių pasekmių.
Lietuvos krepšinis sovietmečiu
Nuo 1940 m. Lietuva neteko nepriklausomybės, o Lietuvos krepšininkai negalėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose su savo vėliava. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje
Lietuvos krepšininkai reikšmingai prisidėjo prie TSRS rinktinės laimėjimų. Jie dalyvavo Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose, iškovodami aukso, sidabro ir bronzos medalius. Tarp žymiausių Lietuvos krepšininkų, žaidusių TSRS rinktinėje, buvo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša ir Rimas Kurtinaitis.
Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis
Atgavus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos krepšininkai vėl galėjo atstovauti savo šaliai tarptautinėse varžybose.
Olimpiniai medaliai ir Europos čempionato auksas
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius, o 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse šį pasiekimą pakartojo. 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai vėl pasidabino bronza.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
2003 m. Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė tapo čempione, finale nugalėdama Ispaniją. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju (MVP).
Kiti pasiekimai
Lietuvos rinktinė taip pat sėkmingai dalyvavo pasaulio čempionatuose, 2010 m. Turkijoje iškovodama bronzos medalius. Europos čempionatuose lietuviai dar du kartus - 1995 m. ir 2015 m. - iškovojo sidabro medalius.
Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL)
Svarbų vaidmenį Lietuvos krepšinio sistemoje vaidina Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL).
MKL įkūrimas ir veikla
Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. Lygos tikslas - populiarinti krepšinį tarp moksleivių, ugdyti jaunuosius talentus ir organizuoti varžybas.
MKL valdymą sudaro visuotinis susirinkimas, taryba ir administracija. Taryba sprendžia klausimus, susijusius su įstaigos veikla, o administracija organizuoja ir vykdo operatyvią veiklą.
MKL atidarymas ir apdovanojimai
MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. Vilniuje. Apdovanojimai buvo įteikti Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m.
Finalo ketvertų rezultatai
MKL finalo ketvertuose dalyvavo įvairios komandos iš visos Lietuvos. Žemiau pateikiami kai kurių finalo ketvertų rezultatai:
- Finalo ketvertas Vilniuje, „Lietuvos ryto“ krepšinio arenoje, 2002 m.: Vilnius-1 - Šiauliai 76:59, Š.
- Finalo ketvertas Šiauliuose, 2002 m.: Marijampolė.
- Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje, 2002 m.: Kaunas-1.
- Finalo ketvertas Klaipėdoje, Sporto ir žaidimų centre, 2002 m.: Vilniaus Ozo vid. mokykla.
- Vaikų berniukų „A“ (gim. Finalo ketvertas Marijampolėje, Žaidimų sporto mokyklos salėje, 2002 m.: Marijampolė.
- Finalo ketvertas Vilniuje, Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje, 2002 m.: Š. Marčiulionio KM-1.
- Vaikų mergaičių „C“ (1988 m. Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje, 2002 m.: Vilniaus krepšinio mokykla-1.
- Moksleivių čempionatas „Preventa“: Vilniaus Žvėryno gimnazija - Šiaulių Aukštabalio pagr. mokykla 119:108, Kauno „Vyturio“ vid. mokykla - Jonavos J. Ralio vid.
- „Marsiečio“ čempionato finalo ketvertas: Kauno J. Jablonskio gimnazija - Biržų „Aušros“ vid. mokykla 74:67, Šiaulių Lieporių vid.
- 2002/2003 m. Jaunių vaikinų (1985-1986 m.) krepšinio čempionatas „EXTRA: R. Kurtinaičio KM - A.
- Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokykloje, 2003 m.: Marijampolės ŽSM.
- Finalo ketvertas Vilkaviškyje, S: Kauno „Vyturio“ vidurinė mokykla.
- Finalo ketvertas Vilniuje, Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje, 2003 m.: A. Sabonio KM I.
- Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokykloje 2003 m.: Š. Marčiulionio KM I.
- Finalo ketvertas Biržuose, 2003 m.: Marijampolė.
- Moksleivių čempionatas „Karūna“: Palangos „Baltijos“ vidurinė mokykla.
- Finalo ketvertas Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazijoje, 2003 m.: Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla - Joniškio M. Slančiausko gimnazija 75:65, Šilalės S.
Krepšinio akademijos
Lietuvoje veikia daug krepšinio akademijų, kurios ugdo jaunuosius talentus.
Krepšinio akademija „Snaiperis“
Krepšinio akademija „Snaiperis“ įkurta 2004 m. rugpjūčio 19 d. Akademijos pagrindinės spalvos - raudona ir geltona. Akademija dalyvauja įvairiuose turnyruose ir čempionatuose.
Pasiekimai
- 2011 m. birželio 25-27 d. dalyvavo pirmame tarptautiniame XXXIIII krepšinio turnyre “DzienDzieskaCup” ir pirmą kartą turnyro istorijoje nugalėtojais (tarp 16 komandų) tampa komanda iš Lietuvos.
- 2012 metais Krepšinio Akademijos “Snaiperis” auklėtiniai tampa Kėdainių sporto mokyklos rengto turnyro “Pikenrollcup” nugalėtojais.
- Tarp 41 startavusios komandos KA „SNAIPERIS“ jaunieji krepšininkai Lietuvos B čempionato III divizione iškovojo bronzos medalius.
LKL finalų apžvalga
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) yra aukščiausia krepšinio lyga Lietuvoje. Finalo serijos tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ yra vienos įdomiausių ir labiausiai laukiamų varžybų.
Finalų įvykiai ir įdomybės
- Per 15 metų LKL istoriją vienintelį kartą finalo serijoje prireikė visų 7 rungtynių, kai 2002-aisiais 4:3 laimėjo „Lietuvos rytas“.
- Praėjusio sezono LKL finalo lemiamose rungtynėse Vilniuje Jonas Mačiulis „šovė“ į R.Štelmaherį.
- L.Kunigėlis per televiziją komentuoja jau dešimtąją LKL finalo seriją.
- Pagal LKL nuostatus, komanda rungtynėms gali registruoti tik penkis legionierius.
- LKL šiemet sumažino premijas finalo dalyviams. Čempionų komanda gaus 100 tūkst. litų - 60 tūkst. litų mažiau nei praėjusį sezoną. Sidabro medalio laimėtojams skirta 75 tūkst. litų.
tags: #laimetojas #krepsinis #geguzes #20