Laipiojimo uolomis įrangos sąrašas: nuo pradedančiojo iki profesionalo

Laipiojimas uolomis - tai ne tik sportas, bet ir nuotykių kupinas iššūkis, reikalaujantis tinkamos įrangos ir pasiruošimo. Nesvarbu, ar esate pradedantysis, žengiantis pirmuosius žingsnius Sarca slėnio deimante Arco regione Italijoje, ar patyręs alpinistas, siekiantis įveikti sudėtingiausius maršrutus Josemičio slėnyje, tinkama įranga yra būtina saugumui, komfortui ir sėkmei. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinę laipiojimo įrangą, pradedant apranga ir baigiant specializuotais įrankiais, reikalingais įvairaus sudėtingumo lygių maršrutams įveikti.

Apranga: komfortas ir saugumas

Norint jaustis komfortiškai keliaujant ar sportuojant, ypač esant prastoms oro sąlygoms, būtina teisingai pasirinkti aprangą. Protingai derinant skirtingus jos sluoksnius galima išvengti diskomforto jausmo ir netgi pavojaus sveikatai. Kelių aprangos sluoksnių naudojimas tinka bet kuriam sportui, alpinizmui, turizmui ar šiaip aktyviam poilsiui gamtoje.

Apatinis sluoksnis: termo apranga

Pirmas - apatinis sluoksnis - termo apranga, vadinama „Termo rūbai“. Apatinis sluoksnis didžiąja dalimi reguliuoja kūno temperatūrą. Ar bandėte kada apsirengti medvilninius marškinėlius po polietileniniu lietpalčiu aktyviai judant? Netgi jei toks komplektas ir apsaugos nuo lietaus, jūsų marškinėliai vistiek bus šlapi ir jūs pradėsite jausti šaltį.

Vidurinis sluoksnis: flysas ir ne tik

Dirbdamas outdoor‘o parduotuvėje dažnai girdžiu prašymą - „Man reikia storo antro sluoksnio (bliuzono), kad būtų šiltas“. Bet ar iš tiesų storas yra šiltas? Ir ar bliuzonas būtinai turi būti antras sluoksnis? Ir ar vis dar reikia prisisluoksniuoti kaip tai pataria daryti daugelis „outdooro specialistų“?? Požiūris į flysą.

Avalynė: tinkamas pasirinkimas žygiams

„Kaip išsirinkti tinkamą avalynę“ - tema, kurios ilgą laiką vengiau, dėl jos neaprėpiamumo ir pernelyg didelio individualumo. Tinkama avalynė - privalomas kiekvienam keleiviui asmeniškai.

Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie lipimą laiptais

Kuprinė: būtinas palydovas

Renkantis kuprinę pirmiausia reikia išsiaiškinti:

  • Kam kuprinė bus naudojama, kur su ja bus keliaujama?
  • Kokio dydžio (t.y. tūrio) kuprinė reikalinga?
  • Kokio svorio turėtų būti jūsų kuprinė?

Radus atsakymus į šiuos pagrindinius klausimus galima pradėti dairytis kuprinės.

Palapinė: patikima apsauga

Kaip išsirinkt palapinę šiandieninėje gamintojų, formų ir kainų gausoje? Taigi, gera palapinė turėtų:

  • Patikimai saugoti nuo lietaus ir sniego.
  • Turėti gerą ventiliaciją.
  • Patikimai stovėti pučiant stipriam vėjui.
  • Ji turi būti lengvai ir greitai pastatoma, bei taip pat greitai ir kompaktiškai surenkama.

Miegmaišis: šiluma ir komfortas

Miegmaišis - vienas iš pagrindinių ir reikalingiausių keliautojo daiktų ir jo išsirinkimas dažniausiai būna ilgas ir labai svarbus procesas, kurio metu įvertinami įvairūs faktoriai, tokie kaip kelionės regionas ir galimos oro sąlygos (temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas ir kt.), o taip pat asmeninis fizinis pasirengimas ir subjektyvus šalčio pojūtis.

Pagrindinė laipiojimo įranga: saugumas pirmiausia

Jei norite savarankiškai laipioti sportinius maršrutus, jums reikės truputį daugiau įrangos nei boulderinant.

Taip pat skaitykite: Laipiojimo salės bilieto kaina

Dinaminė virvė: gyvybės linija

Dinaminė virvė yra esminė laipiojimo įrangos dalis, skirta sugerti kritimo energiją ir apsaugoti laipiotoją nuo sužalojimų. Virvės būna įvairaus ilgio ir storio, todėl svarbu pasirinkti tinkamą virvę atsižvelgiant į maršruto ilgį ir laipiojimo stilių.

Apatiniai apraišai: patogumas ir saugumas

Apatiniai apraišai yra diržų sistema, apjuosianti juosmenį ir kojas, prie kurios tvirtinama virvė ir kita įranga. Apraišai turi būti patogūs, gerai prigludę ir atitikti saugos standartus. Būtini tiek laipiotojui, tiek partneriui.

Atotampos: jungtis tarp laipiotojo ir uolos

Atotampos yra trumpos virvelės arba juostos su karabinais abiejuose galuose, naudojamos prisegti virvę prie įtvirtinimo taškų uoloje. Jos leidžia laipiotojui saugiai judėti aukštyn ir apsaugo nuo ilgo kritimo atstumo. 12-15 vnt. turėtų užtekti daugeliui maršrutų. Pirk pigiausias arba gražiausias. Visos geros, o kad pajaustum niuansus turėsi dar daug jų pasegioti.

Saugojimo įtaisas: virvės valdymas

Saugojimo įtaisas, pavyzdžiui, tiesaus veikimo (Petzl Reverso, BD ATC Guide) arba autoblokuojantis (GriGri), naudojamas kontroliuoti virvę ir sustabdyti laipiotoją kritimo atveju. Svarbu išmokti tinkamai naudotis saugojimo įtaisu, kad užtikrintumėte saugumą. Karabinas saugojimo įtaisui yra būtinas.

Laipiojimo bateliai: sukibimas ir tikslumas

Laipiojimo bateliai yra speciali avalynė, skirta laipiojimui uolomis (taip pat laipiojimo salėje) ir leidžia maksimaliai išnaudoti uolos nelygumus (kybius), plyšius ir paprasčiausią trintį. Jie turi būti gerai prigludę ir užtikrinti puikų sukibimą su uola. Jeigu jūs jau susidomėjote laipiojimu, pirma ko prireiks iš laipiojimo inventoriaus tai - laipiojimo bateliai.

Taip pat skaitykite: Vaizduotės lavinimas su laipiojimo uolomis figūrėle

Magnezija ir maišelis magnezijai: sausos rankos

Magnezija yra milteliai, naudojami rankoms sausinti ir pagerinti sukibimą su uola. Maišelis magnezijai leidžia patogiai laikyti ir naudoti magneziją laipiojant.

Alpinistinis šalmas: galvos apsauga

Alpinistinis šalmas yra būtinas galvos apsaugai nuo krintančių akmenų ar kritimo atveju. Šalmas turi būti patogus, gerai prigludęs ir atitikti saugos standartus.

Savisaugos kilpa ir karabinas: papildomas saugumas

Savisaugos kilpa ir karabinas naudojami prisegti prie įtvirtinimo taškų uoloje ir užtikrinti papildomą saugumą. Baigus lipti maršrutą, gali norėtis daugiau jaukumo, nei suteikia atotampa tarp tavo apraišų ir bolt’o.

Čiuptukas: patogus nusileidimas

Čiuptukas naudojamas patogiam ir saugiam nusileidimui nuo uolos.

Ropebag’as: virvės apsauga

Ropebag’as skirtas virvei apsaugoti nuo purvo ir pažeidimų transportuojant ir laikant.

Patarimai pradedantiesiems

Jei tik pradedate laipioti uolomis, svarbu prisiminti keletą dalykų:

  • Kreipkitės į patyrusius instruktorius: jei lipsi ne su manimi, žinosi kokių dalykų tave turi išmokyti.
  • Pradėkite nuo lengvų maršrutų: Maršrutai dažniausiai yra 10-30 metrų ilgio (aukščio), nors populiarėja ir ilgesni. Kad galėtum mėgautis, nereikia būti super stipriu ir kietu laipiotoju. Jei sugebi lipti kopėčiomis, tai rasi ir sau tinkamų maršrutų 😉 Laipiojime nuostabu ir yra tai, kad kiekvienas gali lipti savo maršrutą, kuris suteiks visus malonumus ir įspūdžius.
  • Mokykitės mazgus ir saugojimo technikas: Mazgus rišti mokėjom, su reversu irgi maždaug žinojom ką daryti, bet nei vienas nebuvom lydinę ant uolos.
  • Būkite atsargūs ir atidūs: Nejauku pagalvojus kiek kliurkų tada pridarėm, bet svarbu išgyvenom ir sveiki grįžom namo.
  • Mėgaukitės procesu: Tas degančias pradedančiųjų akis matyti ir dabar labai gera, tik džiaugiuosi, kad jiems nebereikia visko atrasti patiems.

Laipiojimo istorija: nuo pionierių iki šių dienų

Josemičio slėnis (JAV), garsus didžiulėmis ledynų poliruotomis granito uolomis, nuo neatmenamų laikų traukė keliautojus ir nuotykių ieškotojus. Pirmieji laipiotojai uolomis čia pasirodė dar užpraeitame šimtmetyje, o tikrasis alpinizmas ir laipiojimas uolomis savo aukso amžių Josemičio slėnyje skaičiuoja nuo praėjusio šimtmečio vidurio.

Pirmieji žingsniai

Ledynų suformuotas 12 kilometrų ilgio ir daugiau nei 1000 metrų gylio Josemičio slėnis yra Josemičio nacionalinio parko (Yosemite National Park) centrinėje dalyje, vakariniuose Siera Nevados (Sierra Nevada) kalnuose, Centrinėje Kalifornijoje. Įrėmintas didžiųjų granito sienų, kylančių į viršūnes - Kapitono kalną (El Capitan) ir Half Dome kalną. Josemityje laipioti pradėta 20 metų po aukso karštinės. 1869 m. 1875 m. Georgas Andersonas buvo neseniai baigęs darbą − skaldęs uolas, kad nutiestų pirmąjį Josemičio kelią. Jis svajojo pastatyti viešbutį Half Dome papėdėje ir lydėti turistus į viršūnę. Tada Andersonui kilo mintis: o jei panaudotum kelio tiesimo įrankius: rankinį grąžtą ir sunkų viengubą kūjį? Jis iškalė mažą skylutę uoloje, įsuko į ją varžtą, atsargiai atsistojo ant jo, stengdamasis išlaikyti pusiausvyrą, ir ėmė aukščiau kalti kitą skylę. Toks buvo pirmasis bandymas įveikti Josemičio uolą, naudojantis varžtais.

Technikos tobulėjimas

Daugiau nei penkiasdešimt metų alpinistai Josemityje lipo į uolas smarkiai rizikuodami, kol apie 1930-uosius Robertas Underhillas po sezono Alpėse Josemityje panaudojo uolinius kablius ir išbandė nusileidimo įtvirtinta virve techniką. Per kitą dešimtmetį Kalifornijos alpinistai įsisavino virvių naudojimo techniką, saugantis nuo kritimų ar juos sustabdant. Uolinius kablius jie importavo iš Europos. 1940-ųjų viduryje iš Šveicarijos miesto San Mateo (San Mateo) kilęs ir į JAV persikėlęs kalvis Johnas Salathe, prisijungęs prie Sierra klubo alpinistų, iš esmės pakeitė kablių naudojimą. Salathe, remdamasis savo, kalvio, patirtimi, iš seno „Fordo“ modelio A ašių nukalė kietus grūdinto plieno kablius.

Varžybos ir nauji maršrutai

1950 m. buvo surengtos vienos didžiausių laipiojimo varžybų. Du didžiausi Josemičio „prizai“ − Half Dome ir Kapitono viršūnės - vis dar buvo nepasiekti. 1957 m. Warrenas Hardingas savo „Corvette“ atvyko į Josemičio slėnį, norėdamas į Half Dome užkopti šiaurės vakarų šlaitu. Kadangi į Half Dome jau buvo įkopta, Hardingas ėmėsi paskutinio Josemičių „prizo“. Per 47 kopimo dienas, vėliau virtusias pusantrų metų, Hardingas užfiksavo ilgą virvių grandinę ant Kapitono uolos centrinės dalies, vadinamos „Nosimi“. 1958 m. lapkritį Hardingas, Georgeas Whitemore ir Wayne Merry į viršūnę kopė 12 dienų - tuo metu tai buvo rekordas. 1960-aisiais Robbinsas pakartojo lipimą į Kapitoną Hardingo maršrutu, tik per gerokai trumpesnį laiką.

Laisvas laipiojimas ir nauji rekordai

1970-aisiais uolų laipiotojų padaugėjo, daugiau dėmesio buvo skiriama laisvam laipiojimui, kai už uolos kabinamasi tik rankomis ir kojomis, nesinaudojant dirbtiniais atramos taškais. Kibūs guminiai laipiojimo bateliai leido atsistoti ant mažesnių atbrailų. Jimo Bridwello suburta laipiotojų entuziastų grupė „Stonemasters“ atvėrė naujus laisvo laipiojimo horizontus. Dar didesnį įspūdį padarė Lynn Hill, pirmoji tikrai laisvai įkopusi į Kapitono kalną maršrutu, vedančiu į „Nosį“. Galiausiai 2018 metais Tommy Caldwellas ir Alexas Honnoldas įkopė greičiau nei per 2 valandas - 1:58:07! Tas pats Tommy Caldwellas 2015 m. sausį kartu su Kevinu Jorgesonu po šešerių metų pasiruošimo, bandymų ir nesėkmių įkopė į Kapitono kalno viršūnę Dawn Wall. 2017 m. Alexas Honnoldas laisvu stiliumi greičiau nei per 4 valandas pasiekė Kapitono kalno viršūnę, užfiksuodamas naują visų laikų rekordą! Šis įkopimas buvo nufilmuotas ir pakliuvo į dokumentinį filmą „Free Solo“, 2018 m.

tags: #laipiojimas #uolomis #iranga