Statistika, nors kartais ir vertinama skeptiškai, yra svarbus įrankis analizuojant įvairius reiškinius, įskaitant ir sporto renginius. Futbolo rungtynių lankomumo statistika Lietuvoje taip pat sulaukia nemažai dėmesio, nors kartais ir kelia abejonių dėl tikslumo. Šiame straipsnyje apžvelgsime lankomumo tendencijas Lietuvos futbole, iššūkius, su kuriais susiduria klubai siekdami pritraukti daugiau žiūrovų, bei galimus sprendimo būdus.
Bendras A Lygos Lankomumas
Remiantis statistika, šiemet 35-erias Lietuvos futbolo A lygos pirmenybių rungtynes stebėjo 26370 žiūrovų - vidutiniškai 753 per mačą. Tai rodo, kad susidomėjimas Lietuvos futbolu išlieka, nors ir nėra labai didelis.
Lankomumo rekordas užfiksuotas balandžio 28-ąją Klaipėdoje per septintojo turo mačą tarp „Klaipėdos“ ir Gargždų „Bangos“. Tada į stadioną susirinko net 2200 futbolo aistruolių. Praėjusiame A lygos sezone tik vieną kartą rungtynes stebėjo daugiau žiūrovų - birželio 15 d.
Populiariausios Komandos
Šiemet daugiausia futbolo gerbėjų lankosi „Klaipėdos“ varžybose. Šešerias uostamiesčio komandos rungtynes stebėjo 6820 žmonių (vidutiniškai 1137 per mačą). Truputį mažiau žiūrovų lankėsi Vilniaus „Žalgirio“ rungtynėse - vidutiniškai 1046. Mažiausiai buvo domimasi autsaiderio Kauno „Atleto“ rungtynėmis.
Svarbu pažymėti, kad ši statistika neatspindi visos situacijos, nes čempionato pradžioje komandos rungtyniavo Futbolo maniežuose, vienos ekipos namie žaidė daugiau susitikimų, kitos - mažiau, o „Mažeikiai“ savo mieste dar išvis nerungtyniavo.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Rinktinės Rungtynių Lankomumas
Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė taip pat sulaukia nemažo palaikymo. Per tris susitikimus lietuviai kol kas du kartus sužaidė lygiosiomis bei patyrė pralaimėjimą svečiuose Lenkijos rinktinei, o rugsėjį Kaune priims Maltos ir Nyderlandų nacionalines komandas.
Pastarasis susitikimas su Europos futbolo grandais yra pasitinkamas šūkiu „Rekordas artėja“, mat tikimasi, kad rungtynės su Nyderlandų komanda sutrauks rekordinę šalies rinktinės žiūrovų Lietuvoje auditoriją.
Kauno Dariaus ir Girėno stadionas oficialiai talpina kiek daugiau nei 15 tūkstančių žmonių, tad jei rugsėjo 7-ąją susitikimą stebės sausakimšas stadionas, bus pagerintas visų laikų rinktinės rungtynių Lietuvoje lankomumas. Dabartinis rekordas buvo pasiektas 1995-ųjų rungtynėse Vilniuje su Italijos rinktine, kurias lietuviai pralaimėjo minimaliu skirtumu 0:1. Oficialus rekordas šiuo metu yra laikomas 15 000 sirgalių, visgi, tais laikais buvo galimos paklaidos į abi puses, tai visiškai tikslus tądien rungtynes stebėjusių sirgalių skaičius yra nežinomas.
2023-aisiais rinktinei oficialiai sugrįžus į renovuotą Dariaus ir Girėno stadioną buvo pasiekti trys kiti geriausi rinktinės rungtynių lankomumai. Pavyzdžiui, 2023-aisiais birželį Kaune rungtynes su Bulgarija stebėjo net 14 230 sirgalių. Trečia vieta lankomiausių rinktinės rungtynių kategorijoje atitenka Lietuvos ir Juodkalnijos dvikovai 2023-ųjų rudenį. Tąkart net 11 328 sirgaliai stebėjo dramatišką Fedoro Černycho smūgį paskutinėmis rungtynių minutėmis, išplėšusį lietuviams dramatiškas lygiąsias 2:2.
Lankomumo Pokyčiai A Lygoje
Pagal oficialią statistiką, per pirmas 24 A lygos čempionato rungtynes šalies futbolo arenose apsilankė apie 15 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad vidutiniškai rungtynes stadione stebėjo kiek daugiau nei 620 žiūrovų. Didžiausio žiūrovų dėmesio sulaukė pirmosios A lygos sezono rungtynės, kuriose Vilniaus „Žalgiris“ sostinės „Sportimos“ arenoje 2:0 nugalėjo „Trakus“. Šias rungtynes stebėjo 1500 žmonių.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Pernai lankomumas buvo dar mažesnis. Pagal oficialią A lygos statistiką, per visą 2015 m. sezoną stadionuose lankėsi beveik 85 tūkst. žmonių, arba vos 500 per rungtynes. Kadangi oficiali žiūrovų statistika ne visada sutampa su realybe, galima daryti prielaidą, kad į aukščiausiosios lygos komandų rungtynes realiai susirinkdavo dar mažiau futbolo mėgėjų.
Visgi naujieji A lygos vadovai yra pasiryžę pakeisti padėtį šalies stadionuose.
UEFA Iniciatyvos
Pagalbos ranką Lietuvos futbolui tiesia ir Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA). Praėjusių metų viduryje UEFA į Lietuvą delegavo savo atstovą - olandą Janą Vilemą van Dopą (Jan Willem van Dop). 55 metų futbolo specialistas parengė specialų veiksmų ir priemonių planą, padėsiantį Lietuvos futbolo klubams pakilti į naują lygmenį.
Jo teigimu, pirmiausia reikėtų suprasti, kad futbolas yra šventė, kurioje dalyvauja ne tik futbolininkai, bet ir žiūrovai. „Į Lietuvą atvykau praėjusių metų rugpjūtį. Per du mėnesius aplankiau visas tuometines A lygos komandas, apžiūrėjau jų arenas, susipažinau su komandų vadovais. Neslėpsiu, kai kuriose arenose susidarė įspūdis, kad apsilankiau laidotuvėse, o ne futbolo rungtynėse. Ir ne todėl, kad futbolo lygis buvo žemas, ne. Mane labiausiai šokiravo stadionuose tvyranti tyla. Jei aš prieš rungtynes girdžiu, kaip aikštėje futbolininkai sumuša delnais, apie ką jie kalbasi, tai nėra gerai. To neturėtų būti“, - sakė J.Vilemas van Dopas.
Pokyčių Būtinybė
J.Vilemas van Dopas pabrėžia, kad Lietuvos futbolui reikia daugiau judesio, šurmulio ir pramogų. Reikia pritraukti į arenas kuo daugiau žiūrovų, sirgalių. Suprantama, kad tai nėra lengva, nes Lietuvoje futbolas populiarumu nusileidžia krepšiniui. Tačiau futbolo mėgėjų čia tikrai netrūksta.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Todėl dar pernai jis parengė patarimų rinkinį, pagal kurį klubai turėtų paruošti savo namų arenas rungtynėms. Iš esmės tie patarimai panašūs į UEFA keliamus reikalavimus Europos taurių turnyruose dalyvaujantiems klubams. Ten yra privalomi tokie dalykai kaip futbolininkų ir teisėjų išlydėjimas į aikštę, klubų vėliavos, muzikinis fonas. Visa tai sukuria tam tikrą šventinį futbolo rungtynių foną. Būtina suprasti, jog futbolo stadionas - tai ne rimties ir susikaupimo vieta, o futbolo rungtynės - ne laidotuvės.
Klubų Pastangos
Negalima sakyti, jog Lietuvoje klubai visiškai nieko nedaro, kad sukurtų stadionuose šventinę atmosferą. Šiuo aspektu išsiskiria Vilniaus „Žalgiris“, stengiasi neatsilikti „Trakai“, Klaipėdos „Atlantas“, Marijampolės „Sūduva“. Man imponuoja ir Utenos „Utenio“ požiūris. Šiuos klubus vienija bendras troškimas pakelti šalies futbolo kultūrą į naują lygį. Visi jie svajoja apie sėkmę, žaidimą Europos taurių turnyruose ir pan. Bet iš pradžių reikia padaryti tvarką savo kieme.
Sėkmės Receptas
J.Vilemas van Dopas lankosi kiekvienos komandos namų rungtynėse, stebi, kas vyksta prieš jas, per pertraukas ir rungtynėms pasibaigus. Fotografuoja, konspektuoja, o kitą dieną susitinka su klubų vadovais ir pateikia jiems savo pastabas. Jis negali nieko priversti daryti taip ar kitaip, gali tik patarti. Jo tikslas - kalbėtis su žmonėmis, bendrauti ir juos įtikinti, kad reikia keistis.
Kalbant apie konkrečius sprendimus, pasibaigus 2015 m. sezonui jis pateikė savo ataskaitą UEFA ir Lietuvos futbolo federacijai. O šį sezoną kartu su A lygos vadovais jie pristatė klubams atitinkamą veiksmų planą, kurio visi turėtų laikytis. Kalbant apie pasirengimą rungtynėms, norima, kad kiekviena namų komanda pasirūpintų, jog futbolininkus ir teisėjus į aikštę išlydėtų komandų spalvomis pasipuošę vaikai. Taip pat būtinos komandų vėliavos, muzikinis fonas, nuoširdžiai rekomenduojama nepamiršti žiūrovų per pertraukas ir įtraukti juos į pramoginius žaidimus.
Tai tikrai padidintų futbolo rungtynių lankomumą. Kviečiant vaikus reikėtų nepamiršti ir jų tėvų, brolių, seserų, gal net senelių. Tegu jie ateina į rungtynes nemokamai, bet galbūt futbolas taps šeimos tradicija ir ateityje turėsite nuolatinių žiūrovų? Jei klubai susikurs tvirtą gerbėjų bazę, jie gaus daugiau pajamų iš parduodamų bilietų, atributikos ir pan.
Futbolo Kokybė
Žmonės į stadioną ateina pažiūrėti futbolo rungtynes. Jei jos nėra įdomios, jokios pramogos nepadės. Kiekvienoje šalyje yra panaši padėtis. J.Vilemas van Dopas kelis dešimtmečius dirbo su Olandijos futbolo klubais ir jam pavyko pasiekti, kad namų rungtynėse stadione nebūtų tuščių vietų. Reikia sukurti intrigą, atmosferą, uždegti žmones aistra futbolui, savo komandai. Bet taip pat reikia pasiūlyti žmonėms ir pramogą. Žmonės turi žinoti, kad stadione jie bus saugūs, kad jiems nekils jokių problemų, o jei futbolas bus nelabai įdomus, jie turės kitokių pramogų.
Pažanga A Lygoje
J.Vilemas van Dopas rekomendavo, kad vadovavimą A lygai perimtų oficiali kompanija. Todėl jam asmeniškai patinka įvykusios permainos A lygos valdyme ir struktūroje. Bet reikia eiti tolyn. Klubai turi įsitraukti į valdymą, reikia pritraukti daugiau rėmėjų, nes tai garantuotų didesnes pajamas. Taip pat reikia pateikti patrauklesnį futbolo rungtynių vaizdą. Pernai dauguma A lygos rungtynių buvo filmuojamos viena kamera. Šiais metais futbolo mėgėjai gali įsigyti transliacijas su trimis kameromis, o per televiziją rodomos rungtynės filmuojamos šešiomis kameromis. Tai taip pat labai svarbūs akcentai.
Futbolo Lygio Kėlimas
Už futbolo kokybę atsakingi klubai. J.Vilemas van Dopas rekomendavo daugiau dėmesio skirti vaikų ir jaunimo futbolui, kokybiškoms treniruotėms, kvalifikuotiems treneriams. Jei patys atrasite talentingus futbolininkus ir juos ištreniruosite, klubams bus tik geriau. Geriausius žaidėjus jie galės parduoti turtingesniems klubams, užsidirbti pinigų ir pan.
Ko Trūksta A Lygos Klubams?
A lygoje yra tik keli tikri klubai, o likę - tik futbolo komandos. Futbolo klubas - tai ne tik komanda. Tai ir atitinkama struktūra, istorija, futbolo legendos. Nežinodami savo istorijos, negalėsime kurti ateities. Vaikai turi žinoti geriausius, ryškiausius futbolininkus ir į juos lygiuotis. A lygai dabar vadovauja Deividas Šemberas. Jis yra vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų, to nederėtų užmiršti. Bet jis ne vienintelis. Kiekvienas klubas turi savų legendų, futbolininkų, kuriuos derėtų panaudoti kuriant specialią klubo aurą.
Kada Reikalai Pagerės?
Rimtiems permainoms reikės bent trejų metų. Per vieną sezoną reikšmingų pokyčių pasiekti nepavyks. Bet šie metai bus savotiška starto aikštelė. Turime eiti į priekį, žingsnis po žingsnio. Iš pradžių visi klubai privalo suprasti, kad visi siekiame bendro tikslo. Suprantama, jog žmogiška prigimtis tam priešinasi, klubai nori saugoti savo paslaptis, o ne dalintis jomis su kitais. Bet tik kartu dirbdami galime žengti į priekį. Turime atsiverti, dalintis žiniomis, patirtimi, informacija. Vieni klubai yra stipresni, kiti - silpnesni.
Lankomumo Statistika 2006 m. Sezone
Priminsime, jog I lygos rungtynėse 2006 metų sezone apsilankė 39629 aistruoliai (vidutiniškai 129 žiūrovai per rungtynes). "A lygos" aistruolių skaičius atrodo solidžiau - 115606 žiūrovai (vidutiniškai 642 per rungtynes). Didžiausiu gerbėjų būriu gali pasigirti "Šiauliai". Šiaulių miesto stadione varžybas stebėjo beveik 21 tūkstantis aistruolių (vidutiniškai 1163 per rungtynes). Nedaug nuo šiauliečių atsiliko Marijampolės "Sūduva" - 19335 žiūrovai (vidutiniškai 1074 per rungtynes). Tuo tarpu nei buvusiam, nei naujam Lietuvos čempionams - Panevėžio "Ekranui" ir "FBK Kaunui" - nepavyko peržengti tūkstančio aistruolių per rungtynes ribos (atitinkamai - 960 ir 801).
Trys Vilniaus klubai konkuruoja ne tik futbolo aikštėje, bet ir tribūnose. Kol kas priekyje "Žalgiris" (vidutiniškai 696 žiūrovai), tačiau jam įkandin seka "Vėtra" (662). Tuo tarpu "Vilnius" turėjo progą įsitikinti, jog brazilų desantas negarantuoja nei pergalių futbolo aikštėje, nei aistruolių gausos tribūnose. Trečiąjį sostinės klubą sugebėjo aplenkti netgi I lygoje žaidžiantis Visagino "Interas" (vidutiniškai 465 žiūrovai Visagine ir 428 Vilniuje). "Braziliško" klubo neišgelbėjo netgi kitų dviejų sostinės klubų "pagalba".
Į lankomiausių klubų dešimtuką įsiveržė ir dar vienas I lygos klubas - Gargždų "Banga". Gargždiškiai (vidutiniškai 366 žiūrovai) aplenkė ne tik "A lygos" autsaiderius "Nevėžį" ir "Šilutę", bet ir artimiausią kaimyną - Klaipėdos "Atlantą" (vidutiniškai 342 žiūrovai). "A lygoje" 9-oje vietoje likusi "Šilutė" (vidutiniškai 195 žiūrovai) praleido į priekį ne tik "Interą" ir "Bangą", bet ir Alytaus "Alytį" (vidutiniškai 328 žiūrovai). Liūdniausia turėtų būti Kėdainių "Nevėžiui" - kėdainiečiai ne tik iškrito į I lygą, bet visą sezoną žaidė Kaune beveik be žiūrovų (vidutiniškai 101 žiūrovas).
Palyginimas su Kitomis Šalimis
Nepalyginę Lietuvos rezultatų su kitų šalių futbolo rungtynių lankomumo rodikliais, negalėsime objektyviai pasakyti - džiaugtis ar liūdėti dėl tokio žiūrovų skaičiaus futbolo rungtynėse. Jau vien pirmas žvilgsnis į kitų Europos šalių statistiką daug džiaugsmo neteikia - Lietuva lenkia tik Estiją, Liuksemburgą ir Velsą. Labai panašūs mūsų ir Latvijos rodikliai.
Dar liūdniau turėtų būti atidžiau pažiūrėjus į kitų šalių rungtynių lankomumo duomenis. 2005-2006 metų sezone Prancūzijos aukščiausioje pakopos (Ligue 1) rungtynėse vidutiniškai pabuvojo 21576, Vokietijos (1. Tiesa pasakius, nelabai Lietuva gali lyginti ir su minėtų valstybių antrosiomis pakopomis: Prancūzija (Ligue 2) - 6496, Vokietijos (2. Bundesliga) - 13124, Ispanijos (Segunda Division) - 6593, Anglijos (Coca Cola League Championship) - 17616 žiūrovai. Ne veltui straipsnio pradžioje buvo paminėtas Anglijos 4-tos lygos (Coca Cola League Two) klubas. Šioje lygoje rungtynes vidutiniškai stebi 4194 žiūrovai, o minėtas "Macclesfield Town" pagal lankomumą toje lygoje paskutinis (2275 žiūrovai).
Aišku, visada galima rasti paguodžiančių faktų - minėtos šalys didelės, miestai daugiatūkstantiniai, futbolas ten - populiariausia sporto šaka, o mes čia turim užleisti kelią krepšiniui. Kad tai - tik mūsų saviapgaulė, parodys kitas pavyzdys - mūsų tautiečių taip pamėgta Airija. Tiek teritorijos dydžiu, tiek gyventojų skaičiumi (4,2 mln.) ši šalis nedaug skiriasi nuo Lietuvos. Kaip patys airiai teigia, futbolas jų šalyje tik 4-toji pagal populiarumą sporto šaka. Pirmose vietose "mistinės" vietos sporto šakos (bet kalba ne apie jas). Airijos aukščiausios pakopos (Eircom Premier League) pirmenybių rungtynėse vidutiniškai apsilanko 1759 žiūrovai, o antrosios pakopos (Eircom First Division) - 523 žiūrovai. Taigi - 3-4 kartus daugiau nei Lietuvoje.
Futbolo Populiarumo Rodikliai Miestuose
Iki šiol daugiausia žvelgėme į absoliučius skaičius, tačiau tikrąjį futbolo populiarumo konkrečiuose miestuose mastą geriausiai atspindi kitas rodiklis - kokia dalis mieste gyvenančių žmonių apsilanko futbolo stadionuose. Pavyzdžiui, Marselyje (808 tūkstančiai gyventojų) jau minėti 49625 žiūrovai sudaro 6,14 procentų visų miesto gyventojų, Getafėje (156 tūkstančiai) - 8,18 procentų, Barselonoje (1,6 mln.) į "Barcelona" rungtynes ateina 4,6 proc., o į "Espanyol" rungtynes 1,4 proc. (taigi kartu - 6 proc.). Aišku, visus lenkia anglai: "Liverpool" rungtynes stebi 10 proc., o kito miesto klubo "Everton" - 8,3 proc. gyventojų; Mančesteryje "Manchester United" pritraukia 15,6 proc., o "Manchester City" dar 9,7 proc. gyventojų; "Newcastle" rungtynes stebi 18,8 proc. Niukaslio gyventojų.
Jei tuo pačiu principu įvertinsime rungtynių lankomumą Lietuvoje, tai gausime kiek kitokį reitingą ir dar mažiau džiuginančius rezultatus. Tik Pakruojyje, Gargžduose ir Marijampolėje situaciją galėtume įvertinti kaip gerą, Visagine - kaip patenkinamą, o visur kitur - padėtis tiesiog apgailėtina. Galbūt ne taip baisu, jog nuo 19-tos iki 28-tos vietos su be galo menkais rodikliais išsirikiavo daugiausiai dublerinės ar dukterinės komandos, baisu, jog trys sostinės klubai kartu nesugeba surinkti net 0,5 proc. Vilniaus gyventojų, o daugkartinio šalies čempiono ateina pažiūrėti tik 0,21 proc.
Priežastys ir Sprendimai
Į klausimą, kas kaltas dėl mažo lankomumo, yra net keletas teisingų atsakymų. Vienokį atsakymą išgirstume iš klubų, kitokį iš futbolo federacijos ar nacionalinės futbolo klubų asociacijos, o dar trečią variantą pateiktų žiūrovai.
Klubai, be abejo, būtų teisūs sakydami, jog kalti tvarkaraščio sudarytojai. Ar galima tikėtis daug žiūrovų rungtynėse vykstančiose trečiadienį ar ketvirtadienį 14 valandą? Nebent sulauksim tik moksleivių, studentų ir tos gyventojų dalies, kuri ne darbui sutverta. Apskritai, skundžiamasi, jog Lietuvos futbolo aikščių kokybė nekokia, tačiau kažkodėl liepos mėnesį atostogaujama, o žaidžiama lapkrityje, kai spaudžia šaltukas ir sniegas drebia į akis.
Tačiau ne be nuodėmių ir patys klubai - tiek metų Lietuvos futbole vyko užkulisiniai žaidimai (savotiškas "topas" - bandymas pašalinti besibaigiant 2004 metų pirmenybėms Panevėžio "Ekraną), jog futbolo aistruoliai jau nebetiki, kad pirmenybėse vyksta kova iki galo, o ne taškų mainai (pakanka paskaityti vien paskutinių trijų "A lygos" turų komentarus įvairiose tiek futbolui skirtose, tiek bendresnėse interneto svetainėse). Geras įvaizdis kuriamas dešimtmečiais, o jį sugriauti galima vos ne per vieną naktį. Prie negerėjančio futbolo įvaizdžio prisideda ir nuo "majonezo eros" laikų vis skambantys pažadai apie futbolo atgimimą, tačiau jau keli metai prabundam vis prie tos pačios geldos: nacionalinio stadiono nėra, klubų stadionai primena dirvonus, prie kurių žiūrovai geriausiu atveju gali pastovėti (suolus, matyt, vėjas nupūtė), futbolo rungtynių transliacijos pradedamos viduryje sezono, viduryje sezono ir baigiamos.
Viltis miršta paskutinė. Kai kurie tiek "A lygos", tiek "I lygos" klubai supranta, jog svarbiausias futbolo šventės dalyvis - aistruolis. Galbūt šie klubai taps pavyzdžiu ir kitiems. Galbūt situaciją pakeis ir I lygos reorganizavimas - iš vienos pusės, ir be žiūrovų gerai besijaučiančias dublerių komandas pakeis mažesnių miestelių klubai, iš kitos pusės, pati futbolo lygų sistema taps aiškesnė ir į "A lygą" nebepretenduos tik 5-tą ir 8-tą vietą užėmę klubai.
"TOPsport A Lygos" Sezono Apžvalga
„TOPsport A lygos“ sezonas - jau įpusėjo. Metas pažvelgti į sirgalių skaičius tribūnose. 543 - tiek galvų kol kas vidutiniškai lankosi kiekvienose rungtynėse. Pernai šis skaičius buvo kiek didesnis (569), užpernai - gerokai mažesnis (371). Verta pažymėti, kad sezono pradžioje dažnas mūsų klubas dėl klimato sąlygų priverstas žaisti ne savo arenoje, o tai - mažina užimtų vietų skaičių tribūnose. Vėliau vidurkis ima augti.
Štai lankomumo statistika pagal klubus:
- Vilniaus „Žalgiris“: Vid. 1049 (Maniežas/kitas stadionas: 1535, Namų stadionas: 928, Pokytis: -40%)
- Gargždų „Banga“: Vid. 764 (Namų stadionas: 764)
- Telšių „Džiugas“: Vid. 669 (Maniežas/kitas stadionas: 329, Namų stadionas: 1350, Pokytis: +310%)
- FA „Šiauliai“: Vid. 613 (Maniežas/kitas stadionas: 498, Namų stadionas: 880, Pokytis: +77%)
- Marijampolės „Sūduva“: Vid. 534 (Maniežas/kitas stadionas: 550, Namų stadionas: 526, Pokytis: -4%)
- Alytaus DFK „Dainava“: Vid. 477 (Maniežas/kitas stadionas: 320, Namų stadionas: 317, Pokytis: -1%)
- „Kauno Žalgiris“: Vid. 468 (Maniežas/kitas stadionas: 185, Namų stadionas: 539, Pokytis: +191%)
- „Panevėžys“: Vid. 402 (Maniežas/kitas stadionas: 300, Namų stadionas: 431, Pokytis: +44%)
- Vilniaus r. „TransInvest“: Vid. 266 (Maniežas/kitas stadionas: 230, Namų stadionas: 269, Pokytis: +17%)
- Kauno r. „Hegelmann“: Vid. 191 (Maniežas/kitas stadionas: 197, Namų stadionas: 180, Pokytis: -9%)
Antrą vietą turnyrinėje lentelėje užtikrintai užimantys Andriaus Skerlos auklėtiniai lenktynėse dėl žiūrovų antrą sezoną iš eilės žengia paskutiniai. „Hegelmann“ namų rungtynes aplanko 191 žiūrovas.
Geriausias įrodymas, kad tribūnas Lietuvoje geriausiai pildo pergalės - „Panevėžys“. Šalies čempionas šį sezoną žengia paskutinis, o sirgalių dėmesys nuo auksinio sezono pernai (662) nukrito iki 402 šiemet. Verta pažymėti, kad lankomumą Panevėžyje mažina ir sezono pradžia „Žemynos“ progimnazijos aikštėje (vid. 300), nes pradėjus žaisti „Aukštaitijos“ stadione skaičiau auga 44 proc. (iki 431).
Jeigu atsižvelgtume į visą Dariaus ir Girėno stadiono talpą (15 315), tai sudarytų vos… 3,5 procento.
Alytaus DFK „Dainava“ pernai šiame reitinge finišavo trečia (vid. 812), bet šiemet vis dar kenčia nuo sezono starto Marijampolės manieže (vid. 320) ir draudimo pirmuosius mačus Alytaus miesto stadione žaisti be žiūrovų.
Antrą lankomiausią praėjusio sezono A lygos klubą (vid. 865) šiemet kol kas randame ketvirtoje pozicijoje (vid. 613). Būtina atsižvelgti, kad sezonas Mindaugo Čepo auklėtiniams kol kas klostosi tikrai sudėtingai (vos 8-a vieta turnyrinėje lentelėje), o persikėlimas iš „Gytarių“ aikštės (498) į Šiaulių savivaldybės stadioną (880) jau kilstelėjo lankomumo skaičius net 77 proc.
Prizininkų trejetą pradedame nuo Telšių „Džiugo“. Praėjusiame sezone po 391 žiūrovą traukęs žemaičių klubas šiemet startavo taip galingai, kad į „Ateities“ progimnazijos aikštę (vid. 329) nebetilpo visi norintys (oficialiai šioje aikštėje telpa netgi mažiau - vos 300 žiūrovų). Persikėlus į gerokai erdvesnį Telšių miesto centrinį stadioną, talpinantį 3000 sirgalių, lankomumas ūgtelėjo net 310 proc. (iki 1350 per mačą).
Antri lankomumo sąraše - Gargždų „Bangos“ aistruoliai (vid. 764). Reikia pažymėti, kad „Tigrų“ ekipa vienintelė visus savo namų mačus kol kas žaidė toje pačioje vietoje - Gargždų miesto stadione. Įdomiausia, kad penktą vietą turnyrinėje lentelėje užimantys portugalo Davido Afonso auklėtiniai kol kas džiugina savo rezultatais išvykose (yra treti pagal surinktus taškus svečiuose, bet namuose rungtyniauja blogiausiai iš visų „TOPsport A lygos“ ekipų (8 taškai per 8 mačus).
Ir - Vilniaus „Žalgiris“. Šio sezono lyderis vienintelis į namų rungtynes vidutiniškai sutraukia tūkstantinę minią (1049). Būtina pažymėti, kad sezono pradžioje - sostinės „Sportimos“ manieže - susirinkdavo dar daugiau - po 1535 sirgalius. „Žalgiris“ pagal lankomumą A lygoje pirmavo ir pernai (vid. 1014).
tags: #lannkomumas #per #futbolo #rungtynes #lietuvoje