Futbolas Baltijos šalyse turi turtingą istoriją, persipynusią su politiniais pokyčiais, atkakliomis kovomis ir meile šiam sportui. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos, Latvijos ir Estijos futbolo raidą nuo tarpukario iki šių dienų, atskleidžiant svarbiausius įvykius, iššūkius ir pasiekimus.
Futbolas tarpukario Lietuvoje
Lietuvos futbolo istorija prasidėjo dar tarpukariu, kai šalis siekė įsitvirtinti tarptautinėje arenoje. Lietuvos rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose varžėsi su Latvija ir Estija. 1923 m. Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į Tarptautinę futbolo organizaciją (FIFA).
1924 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai.
1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą.
Futbolas sovietinės okupacijos metais
Po 1990 m. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą.
Taip pat skaitykite: Kur žiūrėti Lietuva-Latvija krepšinį
Futbolas atkūrus nepriklausomybę
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1.
Baltijos taurės turnyras
Baltijos taurės turnyras - svarbi Lietuvos, Latvijos ir Estijos futbolo istorijos dalis. Šis turnyras, rengiamas nuo 1928 m., suteikė galimybę Baltijos šalims varžytis tarpusavyje ir stiprinti tarpusavio ryšius. Turnyras savo istorijoje skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, tad jam teko atlaikyti ir sunkių akimirkų bei išbandymų. Pavyzdžiui 1933-aisiais laimėtojas turnyre net nepaaiškėjo. Pagal taisykles, turnyrui laimėti reikėjo iškovoti dvi pergales, Lietuvos - Estijos ir Lietuvos - Latvijos rungtynės baigėsi lygiosiomis ir dėl tamsos buvo perkeltos į kitą dieną. Sprendimas nebuvo rastas, tad latviai tą pačią dieną paliko Lietuvą. Sykį Baltijos taurei koją pakišo ir krepšinis - turnyras 1939-aisiais vėl neįvyko, mat tais metais vykusiame Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė aplenkė latvius ir taip įžiebė šių nepasitenkinimą, tad dėl nesutarimų tarp valstybių Baltijos taurė ir vėl nevyko. Turnyras grįžo 1991-aisiais ir tiek jį, tiek ir 1992-ųjų turnyrus laimėję lietuviai iškovojo trečią ir ketvirtą savo nugalėtojų titulus. 2012-aisiais ir 2014-aisiais turnyras įgavo naujų atspalvių - prie trijų tradicinių dalyvių prisijungė ir Suomijos futbolininkai.
Dabartinė situacija
Deja, pastaraisiais metais Baltijos šalių futbolas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės FIFA reitinguose užima žemas pozicijas. 2020 m. Europos čempionato atrankos turnyras Baltijos šalims buvo itin nesėkmingas. 1:17 - toks bendras trijų Baltijos šalių futbolo rinktinių rezultatas per tris 2020 metų Europos čempionato atrankos mačus šią savaitę.
Vis dėlto, net ir susidūrus su sunkumais, Baltijos šalių futbolas nestovi vietoje. Jaunimas aktyviai įsitraukia į šį sportą, o futbolo federacijos stengiasi gerinti treniravimo sąlygas ir infrastruktūrą. Neseniai Kaune vyko merginų U19 Baltijos taurės turnyras, kuriame Lietuvos rinktinė nugalėjo Latviją rezultatu 2:1. Visi rungtynių įvarčiai krito per pirmąjį kėlinį. Lietuvaitės po atkaklios kovos pelnė pergalę rezultatu 2:1. Į ataką nuskubėjusios lietuvės 13 minutę įmušė įvartį. Jotvilės Šapaitės tolimo perdavimo sulaukusi Justina Blaževičiūtė pasinaudojo savo greičio savybėmis, atitrūko nuo latvių gynėjos ir užtikrintai nuginklavo vartininkę. Latvijos rinktinei 33 minutę pavyko išlyginti rezultatą po kampinio - įvarčiu pasižymėjo jos kapitonė Alisė Keita Baltrušaitė. Lietuvių rezultatyvus atsakas sekė iškart po keturių minučių - latvių vartininkė nesėkmingai atrėmė Austėjos Jokubaitytės baudos smūgį, o pirmoji prie kamuolio atskuodusi Agata Marija Kairytė nukreipė kamuolį į vartus.
Mažasis futbolas Baltijos šalyse
Lietuva taip pat gali pasidžiaugti pasiekimais mažojo futbolo srityje. Lietuvos mažojo futbolo asociacijos rinktinė sugebėjo 1:0 pranokti Estijos mažojo futbolo rinktinę, o su Latvija sužaidė lygiosiomis 0:0. Įdomi detalė išliko ta, kad Lietuvai pirmą kartą iškovoti Baltijos mažojo futbolo taurę pakako vos vieno įvarčio. Geležinę gynybą pademonstravę Lietuvos futbolininkai taip ir nepraleido įvarčio per dvejas rungtynes, o galiausiai galėjo džiaugtis - jie įsirašė į Lietuvos mažojo futbolo istoriją ir tapo pirmaisiais savo šalyje, kurie į viršų kėlė Baltijos mažojo futbolo taurę. Būtent savo komandos žaidimu gynyboje labiausiai liko patenkintas rinktinės treneris Stanislovas Danisevičius.
Taip pat skaitykite: Čempionato perspektyvos
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorija Lietuvoje