Latvijos krepšinio rinktinė - krepšinio komanda, nuo 1932-ųjų tarptautiniuose turnyruose pradėjusi ginti šios šalies garbę. Iš Sovietų Sąjungos okupacijos išsilaisvinę latviai 1991-aisiais atkūrė nepriklausomybę ir į grįžo į pagrindinius krepšinio turnyrus. Latvijos nacionalinė komanda FIBA reitinge yra laipteliu aukščiau nei Lietuva - užima 5 vietą (2025 m. liepa). Iš viso ši komanda dalyvavo 15-oje Europos čempionatų, kuriuose po sykį yra nuskynę aukso (1935 m.) bei sidabro medalius (1939 m.). Latviai taip pat po kartą dalyvavo planetos pirmenybėse ir olimpinėse žaidynėse. Eurobasket 2025 čempionate komandą treniruos italas Luca Banchi, kuriam tai bus paskutinis turnyras nuo darbų pradžios šiame poste 2021-aisiais. Latvijos rinktinę 2008-2009 m. treniravo lietuvis Kęstutis Kemzūra.
Šiame straipsnyje apžvelgsime Latvijos krepšinio rinktinės istoriją, pradedant nuo pirmųjų žingsnių tarpukario Europoje, per sovietinį laikotarpį, kai latvių talentai prisidėjo prie TSRS rinktinės pergalių, iki nepriklausomos Latvijos rinktinės pasiekimų ir iššūkių XXI amžiuje.
Pirmieji žingsniai ir triumfas Europoje (1932-1940 m.)
Oficiali Latvijos krepšinio rinktinės istorija prasidėjo 1932 metais. Jau 1935 metais, Rygoje vykusiame Europos krepšinio čempionate, latviai iškovojo aukso medalius, tapdami pirmaisiais Europos čempionais. 1939 metais, Kaune vykusiame Europos čempionate, Latvijos rinktinė iškovojo sidabro medalius, nusileisdama tik aikštelės šeimininkams lietuviams.
Latvijos krepšininkai TSRS rinktinėje (1940-1991 m.)
Po Antrojo pasaulinio karo Latvija buvo okupuota Sovietų Sąjungos, todėl Latvijos krepšininkai negalėjo atstovauti savo šaliai tarptautiniuose turnyruose. Vis dėlto, daugelis talentingų latvių žaidėjų prisidėjo prie TSRS rinktinės pergalių Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.
Sugrįžimas į tarptautinę areną (1991-2017 m.)
Atgavus nepriklausomybę 1991 metais, Latvijos krepšinio rinktinė vėl pradėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Nors didelių pergalių iškovoti nepavyko, latviai nuolat dalyvaudavo Europos čempionatuose ir stengdavosi konkuruoti su stipriausiomis žemyno komandomis.
Taip pat skaitykite: Moterų krepšinis Latvijoje
Kai prieš pustrečių metų Latvijos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionato ketvirtfinalyje tik po dramatiškos kovos (97:103) nusileido būsimiems čempionams slovėnams, buvo kalbama - latviai netrukus dominuos pasaulinėje krepšinio scenoje. Tame epiniame ketvirtfinalio mūšyje su slovėnais gerbėjai galėjo apsalti nuo Sinano Erdeno arenoje Stambule matyto krepšinio grožio. Visgi penktą vietą 2017 m. Europos čempionate užėmę A.
Nuo vilčių iki iššūkių (2017-2021 m.)
Tam, kad prisimintumėme neseną istoriją, sugrįžkime į jau minėtą 2017 m. Po 2017 m. Europos čempionato, kuriame latviai užėmė aukštą penktąją vietą, buvo tikimasi, kad rinktinė netrukus pakils į dar aukštesnį lygį. Tačiau, 2021 m. Europos krepšinio čempionato atrankos turnyras parodė, kad Latvijos rinktinei teks susidurti su rimtais iššūkiais. Buvusio tuometinio Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo atakų organizatoriaus Roberto Štelmaherio treniruojama šių metų Latvijos rintinė pirmąjį 2021 m. Pirmajame mače Rygos arenoje šeimininkai po dramatiškos kovos 61:62 turėjo pripažinti Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės pranašumą. Latviai po trečdalio atrankos turnyro rungtynių atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Latvijos rinktinė jau žino, ką reiškia beveik liesti svaiginančias aukštumas, o po to veidu tėkštis į žemę.
Pirmąjį atrankos turnyro etapo latviai baigė užėmę antrą vietą keturių komandų B grupėje bei užtikrintai patekę į antrąjį etapą. Būtent paskutinė dvikova su Juodkalnijos rinktine ir tapo lemiama. Suprantama, kad kaimyninės valstybės atstovai dar turi visas galimybes patekti į Europos čempionatą. Gali kilti klausimas: kodėl latvių situacija yra kitokia nei lietuvių? Atsakymą galima rasti pažiūrėjus į Latvijos rinktinei padėjusių krepšininkų sudėtį pirmojo lango metu. Tik vidurio puolėjas Martinas Meieris (Podgoricos „Budučnost“) ir talentingas, bet dar labai jaunas gynėjas Artūras Žagaras (Badalonos „Joventut“) gali pasigirti rungtyniavimu Europos taurės lygio komandose. Gynėjas Aigaras Škelė gina Talino „Kalev/Cramo“ ekipos, kuri žaidžia VTB Vieningojoje lygoje, garbę. Palyginimui Lietuvos rinktinėje pirmajame atrankos turnyro lange žaidė 12 iš 13 krepšininkų, kurie šiame sezone rungtyniavo Europos taurės, FIBA Čempionų lygos ar Eurolygos turnyruose. Kaimyninės šalies krepšinio visuomenės atstovams teks su pavydu dairytis į birželio mėnesį vyksiančius olimpinius atrankos turnyrus. Likusiems ir be olimpinių žaidynių latviams lieka viltis šių metų lapkričio 26 d. išvykoje įveikti graikus, lapkričio 29 d. išvykoje atsirevanšuoti bulgarams, kitų metų vasario 19-ąją namuose nugalėti bulgarus, o vasario 22 d.
Sėkmingas pasirodymas Pasaulio taurėje (2023 m.)
2021 m. Jeigu šis kelias nepasirodys per sunkus, 2021 m. Latvijos rinktinė įspūdingai pasirodė Pasaulio taurėje, kurioje užėmė penktą vietą. Pirmenybes latviai baigė triuškinama pergale prieš Lietuvą. Po susitikimo treneris Luca Banchi reiškė susižavėjimą savo auklėtiniais. Latvijos rinktinė įspūdingai pasirodė Pasaulio taurėje, kurioje užėmė penktą vietą. Pirmenybes latviai baigė triuškinama pergale prieš Lietuvą. Po susitikimo treneris Luca Banchi reiškė susižavėjimą savo auklėtiniais.
„Esu labai dėkingas, kad šie ypatingi žmonės parodė, kaip tiki vienas kitu, kokie rimti yra. Visos šios kelionės metu jaučiau puikią nuotaiką. Nuo pat mano atvykimo į Latviją stengiausi, kad vaikinai patikėtų savo potencialu. Praėjome per įvairius etapus, nieko lengvo nėra. Pasaulio čempionate kovas pradėjome ko gero sunkiausioje grupėje. Kovojome su Kanada, Prancūzija, vėliau nugalėjome brazilus, turėjome dramatišką mūšį su Vokietija, kuri kausis dėl aukso. Sunku tai apibūdinti žodžiais. Noriu padėkoti visiems. Jaučiu privilegiją dirbdamas čia ir būdamas su vaikinais, kurie taip atsiduoda. Šį pasiekimą dedikuoju latviams, kurių palaikymas nuostabus“, - sakė jis.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Artūras Žagaras pagerino pasaulio čempionato rekordą, atlikdamas net 17 rezultatyvių perdavimų. Už šio gynėjo progresą Latvijos rinktinės treneris dėkojo ir Lietuvai. „Jis į čempionatą vyko su didelėmis atsakomybėmis. Jis pirmąkart pasaulio čempionate, pirmąsyk starto penkete, jis pakeitė ikonišką žaidėją Janį Strelnieką. Tai nėra lengva. Mes netekome dar vieno svarbaus savo nario, tačiau Artūras toliau įrodinėjo, kad gali vesti į priekį Latviją planetos pirmenybėse. Tai pirmas žingsnis, kitas - rasti darbą šiam vaikinui. Aš - senas, man reikia pailsėti, o jis - jaunas, jam reikia žaisti. Ko gero jis pasiekė daugiau nei bet kas galėjo iš jo tikėtis. Manau, kad jam labai padėjo patirtis „Nevėžyje“. Noriu atiduoti pagarbą šiai organizacijai ir Jonui Mačiuliui, kuris patikėjo mano žodžiais ir pasirinko Žagarą. Jonas turi pojūtį, nuolat su juo bendravome ir žinau, kad jis liko patenkintas. Žinoma, kai turi tokį jauną įžaidėją komandoje, normalu pakilimai ir nuosmukiai. Kėdainiuose jis patobulėjo kaip žaidėjas ir žmogus, tapo labiau subrendusiu ir stabilesniu“, - sakė L.Banchi.
Tiesa, strategas pripažino, kad ketvirtfinalis prieš Vokietiją jam sapnuosis dar ilgai, kadangi jis buvo pralaimėtas tik po tikros dramos. „Kažkiek kartėlio yra. Rungtynės su Vokietija mano atmintyje liks dar ne vieną naktį. Gyvenimas sukasi apie galimybes. Sporte viską lemti gali vienas metimas, tai sunku, manau, pasiekėme daug, tačiau dėl tų rungtynių jaučiu kartėlį. Tai mus išlaikys alkanus. Jei tikrai norime būti puikūs, turime kautis su geriausiais. Nuo šiol pasikeis, kaip žmonės žiūrės į Latvijos rinktinę ir kaip nusiteiks kovai su ja. Nebebūsime underdogai ir dėl to labai džiaugiuosi“, - teigė jis.
Latvijos ir Lietuvos krepšinio santykiai: nuo konkurencijos iki pagarbos
Įdomu tai, jog didžiausias latvių pralaimėjimas per visą istoriją buvo patirtas būtent prieš Lietuvos rinktinę - 1993-ųjų Europos čempionato B grupėje mūsiškiai „braliukus“ sutriuškino rezultatu 108:65. Tačiau paskutinį kartą juokėmės ne mes, o latviai - 2023-ųjų planetos pirmenybėse rungtynėse dėl 5-6 vietos jie lietuvius pranoko rezultatu 98:63.
Gerus Lietuvos ir Latvijos kaimyninius santykius trečiajame XX a. dešimtmetyje temdė ne tik tautinių mažumų mokyklų abiejose valstybėse klausimai, bet ir krepšinis. Ilgą laiką po krepšiu Europoje dominavo latviai - jie tapo pačiais pirmaisiais žemyno čempionais, o Lietuvos krepšininkus triuškino nepadoriu taškų skirtumu: 1935 m. 123:10, 1936 m. 60:6. Todėl, kai 1937 m. antrasis Europos krepšinio čempionatas buvo rengiamas Rygoje, favoritai buvo aiškūs. Ir tai nebuvo lietuviai. Kaip prisiminė Lietuvos krepšinio rinktinės narys Leonas Baltrūnas, užsienio komandos buvo sutiktos su orkestrais ir apgyvendintos centre, o lietuvių Rygos stotyje nepasitiko nė vienas oficialus čempionato atstovas, komanda buvo apgyvendinta tolimesniame viešbutyje. Rygos laikraštis „Sporto pasaule“ Lietuvos krepšininkams prognozavo pačią paskutinę vietą.
Todėl kai lietuviai vieną po kito įveikė visus varžovus, tarp jų - ir Lenkijos rinktinę, žaidimas dėl tuomečių šalių tarpusavio santykių buvo labai šiurkštus ir į viršų iškėlė Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įteiktą dovaną - didelę sidabrinę lėkštę, ir niekas dar nežinojo, kad netrukus ši lėkštė išprovokuos rimtą diplomatinį dviejų Baltijos sesių konfliktą. Kaip rašo Leonas Karaliūnas knygoje apie čempionatą Rygoje, lietuviai po pergalės keletą dienų praleido Latvijos sostinėje ir 1937 m. gegužės 9 d. traukiniu išvyko į džiūgaujančią Lietuvą. Tik traukinyje komanda pastebėjo, kad nepasiėmė K. Ulmanio įteiktos lėkštės - ją čempionai netyčia paliko viešbučio kambaryje. Vienas delegacijos narių E. Racevičius skubiai išlipo iš traukino Jelgavos stotyje ir kitu traukiniu grįžo į Rygą. Po kelių valandų pasiekęs viešbutį čia jau rado įsiplieskusį skandalą - viešbučio darbuotojai apie prezidento dovaną pranešė Latvijos krepšinio atstovams, o šie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti jiems. Laiku pasirodęs E. Racevičius atsiėmė lėkštę ir pirmu traukiniu išvyko į Kauną. Tačiau latviai jautėsi įžeisti ir per atstovybę liepė pasiaiškinti. Paminėta ir tai, kad nesulaukusi deramo paaiškinimo Latvija nutrauks diplomatinius santykius su Lietuva. Lietuvos atstovai atsiprašė už šį incidentą, o spaudoje pasirodė labai teigiamas straipsnis apie Latvijoje rengtą čempionatą. Šį kartą krizę pavyko sėkmingai užgesinti.
Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse
Tačiau krepšinis kaimynėms vėl pakišo koją lygiai po dvejų metų ir šį kartą reikėjo kur kas kūrybiškesnių sprendimų latvių nusivylimui numalšinti. 1939 m. trečiasis Europos krepšinio čempionatas pagal taisykles vyko nugalėtojų šalyje - Lietuvoje, naujojoje Kauno sporto halėje Ąžuolyne. Kaip prisiminė tuometės rinktinės narys Eugenijus Nikolskis, krepšinio lygis nuo 1937 iki 1939 m. Europoje nepaprastai pakilo. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis Lietuvos ir Latvijos komandų mačas, kurį lietuviai laimėjo vos vieno taško skirtumu 37:36. Latvijos komanda tikrino rungtynių laiką, o vėliau parašė skundą, kad žaidėjai buvo apstumdyti. Po šių rungtynių Lietuvos ir Latvijos santykiai taip paaštrėjo, kad buvo atšauktos tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės rungtynės. Visgi Europos čempionais antrąkart tapo lietuviai, o sidabras atiteko latviams. Siekiant numalšinti aistras, buvo įsteigtas specialus prizas - Latvijos komanda pripažinta čempione be aukštaūgių.
„Latviai nemokėjo sportiškai pralaimėti, <…> prasidėjo su sportu nieko bendro neturinčios intrigos, jos ir privedė, iš dabartinio taško žiūrint, prie incidento - nutraukti draugiškų, broliškų ir gretimų tautų diplomatinius santykius. Man rodos, kad šiandien tai būtų visiškai neįmanoma“, - 1989 m. duotame interviu sakė E.
3x3 krepšinis: Latvijos triumfas
Jau mažiau nei už dviejų savaičių Šiauliuose startuos Lietuvos atvirasis 3×3 krepšinio čempionatas. Kovo 11-ąją dieną Saulės mieste vyks pirmasis iš penkių čempionato etapų, kuriame tikimasi sulaukti nemažo susidomėjimo. Jį yra išreiškusios ir kaimyninių šalių 3×3 komandos.
Nors Lietuvoje 3×3 krepšinio istorija dar tik pradedama, įkvėpimo mūsų šalies krepšinio entuziastams toli ieškoti tikrai nereikia. Puikiu pavyzdžiu lietuviams gali būti nuo Šiaulių mažiau nei 100 kilometrų nutolusi kaimyninė Latvija, kuri 3×3 krepšinyje pastaraisiais metais gali pasigirti net ir geresniais rezultatais nei tradiciniame krepšinyje.
Kaimynai į 3×3 krepšinio pasaulį įsiliejo gerokai anksčiau nesiai lietuviai. 2011-aisiais metais Latvijos jaunimo U-18 3×3 krepšinio rinktinė pirmą kartą dalyvavo Europos jaunimo čempionate, o jau po metų Latvijoje atsirado ir nacionalinis čempionatas, kuris tapo vienu iš kelių į Europos čempionatus Latvijos ekipoms. 2017-aisiais metais į 3×3 krepšinį atidžiau pažvelgti nusprendė ir Latvijos krepšinio asociacija, kuri kartu su asociacija „Streetbasket“ nusprendė nacionalines pirmenybes vykdyti aštuonių etapų sistema. Visai kaip ir netrukus startuosiančiame Lietuvos čempionate, taip ir Latvijoje, visi etapai bus žaidžiami skirtinguose miestuose.
Ankstesnė pradžia Latvijos rinktinei leidžia džiaugtis ir geresniais rezultatais - šiuo metu FIBA 3×3 krepšinio reitinge latviai lietuvius lenkia net 30 pozicijų ir užima ketvirtąją vietą pasaulyje.
2017-aisiais metais Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyko vos trečiasis 3×3 Europos krepšinio čempionatas, o jame triumfavo ne kas kiti, o šiuo metu ketvirtoje pasaulio reitingo pozicijoje esantys latviai. Amsterdame dėl Europos čempionų vardo kovojo dvylikos šalių komandos, tarp kurių ir pasaulio čempionais tapę Serbijos krepšininkai. Būtent juos savo kelyje čempionų vardo link įveikė jau minėti Latvijos krepšininkai, tą padarę pusfinalyje. Finale Latvijos krepšininkų laukė dar vienas rimtas iššūkis ir kova su 2016-aisiais metais Europos čempionų vardą iškovojusia Slovėnijos rinktine. Nepaisant to, kad slovėnai buvo favoritai, latviai finalinę dvikovą laimėjo rezultatu 16:13.
Agnis Čavars, Edgars Krumins, Karlis Lasmanis ir Nauris Miezis - „Riga“ komandos ir Latvijos rinktinės nariai, kurie tapo Europos čempionais. Visi šie krepšininkai patenka į TOP-30 3×3 krepšininkų pasaulyje reitingą, o geriausias Latvijos 3×3 krepšininkas N.Miezis (19 vieta individualiame reitinge) ir A.Čavars patenka ir į TOP-20. Beje, pats krepšininkas yra atidaręs jau ne vieną lauko krepšinio aikštelę.
Žymiausi Latvijos krepšininkai
Žymiausi Latvijos krepšininkai: Kristapas Porzingis, Rolandas Šmitas, Artūras Žagaras, Andris Biedrinis, Ainaras Bagatskis, Rodionas Kurucsas, Davis ir Dairis Bertaniai, Janis Strelniekas, Janis Timma, Janis Blūms.
Ateities perspektyvos
Nors Latvijos krepšinio rinktinė susiduria su iššūkiais, talentingų žaidėjų karta ir patyręs treneris Luca Banchi leidžia tikėtis, kad ateityje latviai vėl galės konkuruoti dėl aukščiausių vietų Europos ir pasaulio čempionatuose. Ypač daug vilčių siejama su 2023 m. pasaulio čempionato rekordininku Artūru Žagaru, kurio progresą pastebėjo ir įvertino ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos krepšinio specialistai.