Įvadas
Ledo ritulys Lietuvoje turi gilias tradicijas, o Elektrėnai yra neatsiejama šios sporto šakos dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos ledo ritulio muziejaus istoriją, jo ryšį su Elektrėnų ledo arena, taip pat aptarsime ledo ritulio raidą Lietuvoje nuo pat pirmųjų rungtynių iki šių dienų.
Elektrėnų ledo arena - Lietuvos ledo ritulio lopšys
Elektrėnų ledo arena, pastatyta 1976 m., tapo pirmąja tokio tipo arena Lietuvoje. 2021 metais sukako 45 metai nuo jos atidarymo pradžios. Arena regėjo daugybę istorinių momentų ne tik ledo ritulyje, bet ir dailiajame čiuožime. Joje įvyko net 13 pasaulio ledo ritulio čempionatų.
Bendras čiuožyklos plotas siekia 5 926,32 kv. metrų, tūris - 45 498 kub. metrų, o ledo aikštės plotas - 1 860 kv. metrų. Kadaise vienu metu čia galėjo čiuožinėti apie 200 čiuožėjų, o rūmuose tilpo 1 300 žiūrovų.
Įdomu tai, kad projektuojant ir statant areną, reikėjo pakelti ir sumontuoti į 22 metrų aukštį didžiules metalines arkas, kurių bendras svoris siekė 340 tonų. Tam nebuvo specialaus krano. Arena buvo statoma bendradarbiaujant su Pramoninio projektavimo instituto Vilniaus filialu, architektė - A. Jusevičienė, konstruktorius - A. Kanapeckas, interjero autorius - A. Domarackas.
2012 m. buvo baigta Ledo arenos rekonstrukcija, kainavusi daugiau nei 15 mln. litų. Po rekonstrukcijos čia vėl pradėjo žaisti namų ledo ritulio komanda „Energija“, daugkartinė Lietuvos čempionė.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Šiandien Elektrėnų ledo arena, esanti Prano Noreikos gatvėje, yra paskelbta nacionalinės svarbos objektu.
Lietuvos ledo ritulio muziejaus įkūrimas ir veikla
Lietuvos ledo ritulio muziejus, įsikūręs Elektrėnuose, Prano Noreikos g., yra asociacija, įsteigta 2015 m. sausio 8 d. Įmonės kodas - 303516886. Pagrindinė įmonės veikla yra muziejai. Muziejaus nuosavybės forma yra privati nuosavybė, kurioje Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims priklauso daugiau kaip 50 % subjekto įstatinio kapitalo ir jo sudėtyje nėra užsienio investuotojų kapitalo.
2022 metais Lietuvos ledo ritulio muziejaus pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur.
Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra sporto organizacijos.
Muziejaus darbo laikas yra sunkiai nuspėjamas.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Ledo ritulio ištakos Lietuvoje
Nors Lietuvos ledo ritulio muziejus įsikūręs Elektrėnuose, šios sporto šakos istorija prasidėjo Kaune. 1922 m. Kaune, čiuožykloje A. Mickevičiaus ir Kalnų (dabar V. Putvinskio) gatvių sankirtoje, buvo sužaistos pirmosios ledo ritulio rungtynės Lietuvoje. Jų iniciatorius Steponas Darius, kuriam turime dėkoti ir už kitų sporto šakų populiarinimą Lietuvoje. Jis buvo vienas iš krepšinio pradininkų, Lietuvos beisbolo lygos įkūrėjas, pirmųjų bokso varžybų Lietuvoje rengėjas. Taip pat S. Darius žaidė ir Lietuvos futbolo rinktinėje.
Po pirmųjų ledo ritulio varžybų prireikė ketverių metų, kol 1926-aisiais įvyko pirmasis Lietuvos ledo ritulio čempionatas, kuriame dalyvavo keturios komandos. Čempionatą laimėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda. Ji keletą metų buvo stipriausia Lietuvoje.
1932 m. Rygoje buvo sužaistos pirmosios Lietuvos tarptautinės ledo ritulio rungtynės.
1938 m. Lietuva tapo Tarptautinės ledo ritulio sąjungos nare ir pirmą kartą dalyvavo Europos ir Pasaulio ledo ritulio čempionate Prahoje. Deja, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo nustota organizuoti tarptautines varžybas. Jas bandyta kompensuoti tarpmiestinėmis rungtynėmis, todėl 1942-1943 m. vėl pradėjo žaisti atkurti lietuviški klubai.
Nuo 1946 m. reguliariai vyko Lietuvos ledo ritulio čempionatai, tačiau nebuvo dirbtinio ledo aikštelių ir teko priklausyti nuo nepalankių ledo rituliui oro sąlygų, tad 1950 m., 1957 m. ir 1959 m. Lietuvos čempionatai nevyko.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
1947 m. buvo surengtos pirmosios SSRS pirmenybės, į kurias buvo pakviesta ir Lietuvos rinktinė. Deja, po 1948 m. pralaimėjimo SSRS čempionate, mūsų ledo ritulininkams teko nusileisti į B grupę.
Kauno "Inkaras" - legenda Lietuvos ledo ritulyje
1948 m. buvo pradėti steigti įvairūs sporto klubai gamyklose ir fabrikuose. Taip „Inkaro“ gumos fabrike atsirado ir ledo ritulio komanda. Tiksli klubo įkūrimo data nėra žinoma, tačiau jau 1937 m. fabrike veikė to paties pavadinimo futbolo komanda, kuri 7 kartus yra tapusi Lietuvos čempione. Pats fabrikas buvo atidarytas 1933 m., jo specializacija buvo sportinės avalynės ir techninių gumos dirbinių gamyba. Fabriką išgarsino garsieji sportiniai bateliai, liaudyje vadinami „inkariukais“.
XX a. 6-ajame dešimtmetyje be „Inkaro“ ledo ritulio komandos Kaune dar veikė „Kauno Audinių“, „Staklių“ ir „Pluošto“ komandos. Kurį laiką Kaunas buvo tapęs pagrindine ledo ritulio varžybų čiuožykla Lietuvoje.
„Inkaro“ komandoje žaidė ir ledo ritulio veteranas, daugkartinis Lietuvos rinktinės žaidėjas Aloyzas Dambrauskas (1930-2011). Kartu su šia komanda A. Dambrauskas Lietuvos ledo ritulio čempionu tapo aštuonis kartus. Iš viso Kauno „Inkaro“ komanda čempionų taurę į viršų kėlė net trylika kartų (1949, 1951, 1953, 1955, 1956, 1958, 1963, 1965-1970 metais.).
Kauno miesto muziejus pristato šiemet iš Birutės Jonikienės gautas Kauno ledo ritulio komandos „Inkaras“ nuotraukas. Jos datuojamos 1949-1959 m. Komandoje „Inkaras“ žaidė Birutės tėvelis Mečys Bagdonavičius. Jis buvo komandos vartininkas. Kartu su juo komandoje žaidė ir aktorės Kristinos Kazlauskaitės tėvas Napoleonas Kazlauskas, kuris dar buvo „Inkaro“ gamyklos kultūros namų direktorius. M. Bagdonavičius ir N. Kazlauskas buvo geri draugai.
Muziejus šiandien: tarp lūkesčių ir realybės
Apsilankius Lietuvos ledo ritulio muziejuje, galima pastebėti, kad ekspozicija kukli - šeši stendai, per pusę padalinti siena su spyna. Tai oficialiai keisčiausias muziejus, nors galbūt tik „stendai su ledo ritulio atributika“.
Nepaisant to, Elektrėnų ledo arena išugdė daug žymių ledo ritulininkų, tokių kaip Darius Kasparaitis ir Dainius Zubrus.
Elektrėnai - ne tik ledo ritulys
Elektrėnai turistams gali pasiūlyti ne tik ledo areną ir muziejų. Miestas yra gražiai prižiūrėtas, su geromis promenadomis, strategiškai pavalyta kur daugiau žmonių vaikšto, daug šiukšlinių ir suoliukų, geros kokybės autobusų stotelės.
Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia, pastatyta 1996 m., yra modernios architektūros ir tapusi Elektrėnų simboliu. Henriko Kęstučio Šilgalio suprojektuotos bažnyčios pamatuose yra atminties kapsulė su dedikacija Marijai Kankinių Karalienei. Darbų vykdymui konsultavo JAV gyvenantis dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.
Taip pat Elektrėnuose galima aplankyti Skulptūrų parką, įkurtą 2001 m., bei didikų de Raesų ir Broel- Pliaterių mauzoliejinę koplyčią kapinėse.
Elektrėnų marios žiemą yra itin gražios, užšalusios, primena impresionisto dailininko svajonę. Aktyvaus poilsio prie Elektrėnų marių vieta „Vaikų pasaulis“ žiemą pasislėpusi po sniegu, tačiau vasarą čia turėtų būti gražu.