Įvadas
Ledo ritulys Lietuvoje turi ilgą ir įdomią istoriją, kuri prasidėjo dar tarpukario metais ir tęsiasi iki šių dienų. Ši sporto šaka patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau pastaraisiais metais stebimas atgimimas, ypač tarp jaunimo. Nors Lietuva dar negali pasigirti tokiais pasiekimais kaip ledo ritulio grandai, tokie kaip Kanada ar Švedija, entuziastų dėka ši sporto šaka skinasi kelią ir populiarėja visoje šalyje.
Ledo Ritulio Pradžia Lietuvoje
Ledo ritulio istorija Lietuvoje prasidėjo 1922 m. Kaune, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nario S. Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla, kurioje pradėtas žaisti ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis A; jo taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo. Pirmosios rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų (6:0 laimėjo LFLS). 1926 m. surengtas I Lietuvos čempionatas (dalyvavo 4 komandos, nugalėjo LFLS).
1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė keletą lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys. 1938 m. Lietuva priimta į LIHG (IIHF) ir Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje.
Ledo Ritulys Sovietmečiu ir Nepriklausomybės Atgavimas
Po II pasaulinio karo ledo rituliu ima rūpintis Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1946 m. (po 3 m. pertraukos) vėl surengtas Lietuvos čempionatas. 1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 m. Lietuvos ledo ritulio federacijai - IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Ledo Ritulio Atgimimas XXI Amžiuje
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ledo ritulio atgimimas, ypač tarp jaunimo. Tai lemia keletas veiksnių:
- Vaikų ledo ritulio čempionato įkūrimas: Šis įvykis prieš šešerius metus padarė didžiausią perversmą Lietuvos ledo ritulyje.
- Pasaulio čempionato organizavimas Vilniuje: 2014 m. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyko pasaulio čempionato pirmojo diviziono B grupės turnyras, kuriame lietuviai iškovojo bronzos medalius. Tai pritraukė didelį susidomėjimą ledo rituliu. Palaikyti saviškių ir išvysti Dainių Zubrų į „Siemens“ areną plūdo tūkstančiai lietuvių. Po čempionato į Lietuvos ledo ritulio mokyklų duris pradėjo belstis būriai vaikų.
- Dainiaus Zubraus pavyzdys: Lietuvos ledo ritulio žvaigždė D.Zubrus vaikams - tikras pavyzdys. Geriausi Lietuvos ledo ritulininkai su D.
- Naujų trenerių atsiradimas: Nauji specialistai vaikus moko kitaip nei ankstesni treneriai. Tai naujas neįprastas požiūris į ledo ritulį. Šie nauji treneriai - labai intelektualūs žmonės.
Ledo Ritulys Akropolyje: Dalis Naujosios Istorijos
Nors informacijos apie konkrečią ledo ritulio istoriją Akropolyje nėra daug, galima teigti, kad dirbtinio ledo aikštės įrengimas prekybos centruose, įskaitant ir Akropolį, turėjo teigiamos įtakos ledo ritulio populiarinimui. Tokios aikštės suteikia galimybę žmonėms susipažinti su šia sporto šaka, išbandyti savo jėgas ir galbūt netgi pradėti lankyti treniruotes. Dirbtinio ledo aikštės 2002 įrengtos Vilniuje (prekybos centre Akropolyje ir Pramogų arenoje), 2007 - Klaipėdoje, 2007 - Kaune, 2009 - Šiauliuose (visur prekybos centre Akropolyje).
Saša jau priprato prie tai pašaipių, tai nuolankių žvilgsnių už „Akropolio“ ledo apsauginio stiklo. Jie jaunuosius ledo ritulininkus varsto kiekvieną dieną. 69-erių specialistas puikiai supranta Lietuvos ledo ritulio kasdienybę.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvos ledo ritulys susiduria su nemažais iššūkiais:
- Ledo arenų trūkumas: Visoje Lietuvoje tėra septynios ledo arenos. Tik šešios iš jų priima ledo ritulininkus. Neturėti tik ledo rituliui skirtos arenos yra didžiulė problema. Dėl vietų stygiaus „Geležinio Vilko“ akademija nebepriima visų norinčiųjų. Ankšta ir Kaune bei Klaipėdoje.
- Finansavimo trūkumas: Sunku pritraukti investuotojus ir įrodyti, kad ledas bus užimtas. Visi puikiai suprantame, kad iš sporto Lietuvoje uždirbti sudėtinga. Investuotojams sunku įrodyti, kad sporto projektai gali nešti didelę naudą. Nauji ledo rūmai Lietuvoje kainuotų 10 milijonų litų. Jei prie arenos statybų prisidėtų valstybė, kaina būtų dar didesnė. O Lietuvėlėje ir 10 milijonų yra tikrai dideli pinigai.
- Trenerių trūkumas: Lietuva artimiausiais metais ledo rūmų neturės, todėl reikia skirti daugiau dėmesio treneriams. Jo teigimu, Lietuvos ledo ritulio treneriams reikia daugiau apmokymų. Vokiečio žiniomis, Kaune darbuojasi tik keturi ledo ritulio treneriai.
- Konkurencija su kitomis sporto šakomis: Lietuvoje populiarios ir kitos sporto šakos, todėl ledo rituliui sunku pritraukti pakankamai dėmesio ir resursų.
Tačiau, nepaisant šių iššūkių, Lietuvos ledo ritulio ateitis atrodo perspektyvi. Didėjantis vaikų susidomėjimas, naujų trenerių atsiradimas ir entuziastų pastangos leidžia tikėtis, kad ši sporto šaka Lietuvoje toliau populiarės ir pasieks naujų aukštumų.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Svarbūs Faktai ir Skaičiai
- 2009 metais šešiose Lietuvos ledo ritulio mokyklose praktikavosi 160 vaikų.
- Didžiausią šuolį padarė Sostinės ledo ritulio akademija (SLRA), kurioje vaikų skaičius nuo 30 ūgtelėjo iki 101.
- Bet daugiausia vaikų priklauso Vilniaus „Geležinio Vilko“ mokyklai - 164.
- 829 vaikai - neįtikėtinas skaičius.
- Vien Vilniuje yra apie pusantro šimto 3-10 metų vaikų.
- Lietuvos vaikų čempionate rungtyniauja 33 komandos.
Tarptautinis Bendradarbiavimas
Antroje pagal pajėgumą Baltarusijos ledo ritulio lygoje varžosi geriausia šalies vyrų komanda Elektrėnų „Energija“. Vilniaus „Geležinio Vilko“ auklėtiniai taip pat kaunasi su baltarusiais. Tuo tarpu klaipėdiečiai dalyvauja ir Latvijos čempionate. Pats Lietuvos vaikų čempionatas, kuriame rungtyniauja 33 komandos, draugiškai priima kaimynus iš Kaliningrado.
B. Haake Indėlis
Be atlyginimo nuo 2012-ųjų Lietuvoje dirbantis B. Haake apkeliavęs pasaulį suprato svarbiausią sporto sėkmės ingredientą. Vokietis negauna atlyginimo, už savo lėšas lanko užsienyje žaidžiančius Lietuvos ledo ritulininkus ir mūsų tautai dovanoja visą reikiamą įrangą. Lietuvos ledo ritulio mokykloms jis parūpino bemaž 150 pačiūžų komplektų.
Sporto Gimnazijos Svarba
B. Haake teigimu, sporto gimnazijos yra labai svarbios ugdant aukšto lygio sportininkus. Tokiose ugdymo įstaigose sportas derinamas su mokslais. Pavyzdžiui, 7 valandą ryto vaikai eina į ledo ritulio treniruotę, nuo 9-ių sėdasi į mokyklos suolą, o po pamokų, nuo 17 val.
Ateities Vizija
A. Jadkauskas teigia, kad reikia sutelkti dėmesį į 2005-2006 metais gimusių vaikų kartą. Turime labai daug šio amžiaus vaikų. Kai jie užaugs, iš aštuoniolikmečių galėsime tikėtis aukštų rezultatų. Reikia daugiau optimizmo. Mūsų rezultatai nėra blogi.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
tags: #ledo #ritulys #akropolyje