Lietuva siekia įsitvirtinti pasaulio ledo ritulio bendruomenėje, planuodama 2024 m. priimti pasaulio I diviziono A arba B grupės čempionatą. Šis siekis ne tik didina šalies žinomumą, bet ir skatina ledo ritulio populiarumą tarp jaunimo. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos ledo ritulio istorija, šalies ambicijos rengti tarptautinius čempionatus, pasirengimas kovoms su stipriomis rinktinėmis, įskaitant Japoniją, ir ateities vizija.
Lietuvos ambicijos rengti pasaulio čempionatą
Asociacija „Hockey Lietuva“ planuoja pasaulio I diviziono A arba B grupės čempionatą rengti 2024 m. balandžio 20-27 d. Šešių rinktinių kovos vyktų Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje, kurioje tilptų 8 tūkst. ledo ritulio sirgalių. Planuojama, kad renginyje iš viso apsilankytų apie 40 tūkst. sirgalių iš Lietuvos ir užsienio.
Tai jau trečias kartas, kai Lietuva bando surengti pasaulio I diviziono čempionatą, siekdama didinti Lietuvos ir ledo ritulio žinomumą. Tikimasi, kad žaidžiant namuose bus pasiekti geresni rezultatai ir iškovota aukščiausia vieta šalies istorijoje. Be sportinių ambicijų, renginys turėtų ekonominės naudos miestui ir šaliai, nes atvyks sirgaliai, 220 dalyvių gyvens viešbučiuose.
Po 2018 m. Kaune vykusio čempionato vaikų, žaidžiančių ledo ritulį sporto mokyklose, padidėjo 30 proc. ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Klaipėdoje. Tikimasi, kad sėkmingas čempionatas Vilniuje paskatins dar daugiau vaikų lankyti ledo ritulio treniruotes.
Finansinis aspektas ir valstybės parama
Planuojamo renginio biudžetas siekia apie 725 tūkst. Eur. Tikimasi gauti 200 tūkst. Eur iš valstybės biudžeto ir 150 tūkst. Eur iš Vilniaus miesto savivaldybės. Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas pasidžiaugė, kad asociacija „Hockey Lietuva“ pristatė renginio viziją agentūrai prieš teikdama paraišką Tarptautinei ledo ritulio federacijai. Pritarianti Lietuvos kandidatūrai surengti tarptautinį ledo ritulio renginį, Nacionalinė sporto agentūra teiks teigiamą rekomendaciją Nacionalinei sporto tarybai.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Nacionalinė sporto agentūra siekia sukurti aiškią tarptautinių aukšto meistriškumo sporto renginių planavimo ir finansavimo sistemą, kuri užtikrins sėkmingą varžymąsi dėl teisės surengti tarptautines varžybas Lietuvoje. Šiuo metu rengiamas šios tvarkos aprašas, kuris bus pristatytas sporto bendruomenei.
M. Špokas pabrėžė, kad rusai ir baltarusiai nedalyvaus šiame čempionate, Lietuva turės ekonominės naudos, nes skirtos valstybės biudžeto lėšos liks Lietuvoje ir skatins ekonomiką. Tai turės ir socialinį poveikį, vaikų fizinį aktyvumą - pamatėme, kad vaikų susidomėjimas ledo rituliu išaugo po 2018 m. čempionato.
Sprendimas dėl čempionato grupės
Tarptautinės ledo ritulio federacijos kongrese gegužės pabaigoje paaiškės, ar Lietuvai bus patikėta teisė rengti pasaulio ledo ritulio I diviziono A arba B grupės čempionatą. Prieš mažiau nei 2 savaites Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė pradėjo pasirengimą šių metų pasaulio I diviziono A grupės čempionatui. Balandžio 29 - gegužės 5 dienomis Didžiojoje Britanijoje lietuviai varžysis su šeimininkų, Italijos, Lenkijos, Rumunijos ir Pietų Korėjos rinktinėmis.
Po šių kovų paaiškės, kokios 2 komandos iškovos teisę varžytis pasaulio ledo ritulio čempionate. Dar 3 rinktinės išsilaikys A grupėje, o paskutinę vietą užėmę ledo ritulininkai iškris į B grupę. Todėl tik po šio čempionato paaiškės, į kurios grupės pasaulio čempionatą pretenduoja Lietuva.
Lietuvos rinktinės pasirengimas ir lūkesčiai
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė pradėjo pasirengimą šių metų pasaulio I diviziono A grupės čempionatui. Tikimasi, kad rinktinė liks I diviziono A grupėje ir pavyks gauti teisę šios grupės pasaulio čempionatą organizuoti Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
„Bandome koncentruotis į optimistinį variantą. Rinktinė treniruojasi, susirinko visi stipriausi žaidėjai, o ir praėjusių metų rezultatai leidžia tikėtis rezultato ir šių metų čempionate. Tikime, kad liksime I diviziono A grupėje ir pavyks gauti teisę šios grupės pasaulio čempionatą organizuoti Lietuvoje. Žinoma, iš pradžių norime gauti valstybės ir miesto pritarimą šiai idėjai“, - tikina „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius.
Istorija ir ateities vizija
2014 m. Vilniuje ir 2018 m. Kaune vyko pasaulio I diviziono B grupės čempionatai. Iš viso juose apsilankė atitinkamai 41 tūkst. ir 46 tūkst. žiūrovų. 2014 m. lietuviai iškovojo bronzos medalius, o po 4 metų Kaune pasipuošė auksu ir pakilo į I diviziono A grupę.
Lietuva siekia ne tik surengti aukšto lygio ledo ritulio čempionatą, bet ir paskatinti šios sporto šakos augimą šalyje. Tikimasi, kad sėkmingas renginys pritrauks daugiau jaunų žmonių į ledo ritulio treniruotes ir sustiprins Lietuvos pozicijas tarptautinėje ledo ritulio arenoje.
6 m. IIHF Pasaulio Ledo Ritulio Čempionatai
Paaiškėjo 2026 metų IIHF Pasaulio ledo ritulio čempionatų šeimininkai. Į I diviziono A grupę sugrįžusiems lietuviams toli vykti į čempionatą neteks. Pirmenybių šeimininkais tapo lenkai, kurie turnyrą surengs Sosnoveco mieste. Priminsime, jog turnyre lietuviai kausis su Prancūzijos, Kazachstano, Japonijos, Lenkijos ir Ukrainos rinktinėmis. Lietuvos U-20 vaikinų rinktinė į pasaulio čempionatus stos anksčiausiai. Dar šių metų gruodžio 8-14 dienomis jie I diviziono B grupėje kovos Milane, Italijoje. Turnyras bus surengtas arenose, kuriose 2026 metų vasarį lauks žiemos Olimpinės žaidynės. Pasaulio jaunimo čempionatas taps pagrindiniu pasiruošimu svarbiausiam sporto įvykiui. Lietuvos jaunimo rinktinė turnyre varžysis su šeimininkais italais, estais, lenkais, japonais ir vengrais.
Į pasaulio moterų čempionato II diviziono B grupę pakilusi Lietuvos moterų rinktinė vyks į Honkongą. Ten kovo 30 - balandžio 5 dienomis jų lauks dvikovos su Meksika, Naująja Zelandija, Ukraina, Belgija ir šeimininkėmis Honkongo atstovėmis.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Egzotiška kelionė laukia ir U-18 merginų rinktinės, kurios savo antrąjį pasirodymą surengs Bankoke, Tailande. Ten sausio 29 - vasario 4 dienomis III divizione lauks akistatos su Tailando, Kroatijos, Bulgarijos ir Irano merginų komandomis.
Pasaulio jaunių iki 18 metų I diviziono B grupės turnyras bus surengtas Estijoje. Balandžio 25 - gegužės 1 dienomis lietuviai varžysis su Austrija, Korėja, Prancūzija, Estija ir Italija.
Pasaulio Čempionato Dalyviai
A Grupė
A grupėje laukia intriguojanti kova dėl pirmosios vietos ir tikros „pjautynės“ dėl kitų pozicijų. Kelios šios grupės komandos gali pretenduoti į medalius, o beveik visos turi realių šansų patekti į atkrintamąsias.
- Austrija: Jau šeštus metus iš eilės aukščiausiame lygyje žaidžianti Austrijos rinktinė atvyksta į Stokholmą su pozityviomis nuotaikomis. Pernai užimta 10 vieta - geriausias jų rezultatas nuo 2003-ųjų metų. Austrijos rinktinę sustiprins NHL Detroito „Red Wings“ klube žaidęs 21-erių Marco Kasperis, Šveicarijos čempionu su „ZSC Lions“ tapęs Vinzenzas Rohreris ir vartininkas Atte Tolvanenas - T. Rafflo komandos draugas „Salzburg“ klube.
- Kanada: Stokholmo aistruoliai tikrai neliks nusivylę - į pasaulio čempionatą atvyksta Sidney Crosby, Nathanas MacKinnonas ir Marcas-Andre Fleury. Prie jų prisijungs ir Ryanas O’Reilly, kuris Kanados rinktinei padėjo iškovoti aukso medalius 2015 ir 2016 metais. Komandai vadovaus Deanas Evasonas - 1997 m. aukso medalį su Kanada iškovojęs žaidėjas, šiuo metu treniruojantis NHL Kolambuso „Blue Jackets“ klubą.
- Suomija: Suomiai turės iš naujo kalibruoti savo kursą. Komandai šiemet nevadovaus Jukka Jalonenas, kuris iki 2026 m. olimpinių žaidynių pasirašė dvejų metų sutartį su Italija. Suomijos rinktinę šiemet treniruos Anttis Pennanenas. Jis remsis tarptautine sudėtimi - žaidėjai atvyks iš NHL, Suomijos, Švedijos ir Šveicarijos lygų.
- Prancūzija: Prancūzai nuo 2008 m. žaidžia aukščiausiame lygyje ir nuolat sugeba išlikti. Sacha Treille’as žais jau 14-ajame pasaulio čempionate, o Pierre’as-Eduard’as Bellemare’as - vienuoliktame.
- Latvija: 2023 m. iškovotas bronzos medalis tebėra gyvas Latvijos sirgalių atmintyje. Komandos lyderis ir kapitonas - Kaspars Daugavinš, kuris šešis iš pastarųjų devynerių metų pasaulio čempionatuose buvo latvių kapitonu.
- Slovakija: Slovakams teks verstis be gerai pažįstamo veido - vyriausiojo trenerio Craigo Ramsey. Nuo 2018 m. rinktinei vadovavęs specialistas dėl sunkios plaučių uždegimo formos šiemet liks nuošalyje.
- Slovėnija: Viena iš šių metų naujokių - Slovėnija - vėl stos į išlikimo kovą. Slovėnijos talentų rezervas nėra platus, o kai 37-erių Anze Kopitaras šiemet nežais, užduotis dar labiau apsunkėja - šalyje tėra vos 97 registruoti žaidėjai vyrai.
- Švedija: Be Kanados, Švedija turi daugiausia NHL žaidėjų turnyre - net 17. Priekinė linija bus pavojinga - Lukas Raymondas („Red Wings“), Filipas Forsbergas („Predators“), Leos Carlssonas („Ducks“) ir Mikaelis Backlundas („Flames“) sudarys puolimo pagrindą. Vartus gins Jacobas Markstromas („Devils“), kuris su Švedija iškovojo auksą 2013 m. ir dabar žais jau penktajame pasaulio čempionate.
B Grupė
- Čekija: 2024-aisiais Radimas Rulikas įtvirtino savo vardą, pirmajame sezone prie nacionalinės rinktinės vairo nuvedęs Čekiją iki aukso medalių Prahoje. Vienas didžiausių pranašumų - superžvaigždės iš Bostono „Bruins“ Davido Pastrnako sugrįžimas.
- Danija: Tai jau antras kartas, kai Danija šeimininkės vaidmenyje kelia sau tą patį tikslą - patekti į ketvirtfinalį (2010, 2016 m.). Įmušti įvarčių bus sunkiau be tokių NHL veteranų kaip Nikolajus Ehlersas („Jets“), Larsas Elleris („Capitals“) ar Oliveris Bjorkstrandas („Lightning“).
- Vokietija: Vokiečiai į atkrintamąsias žengė per septynis iš pastarųjų aštuonių pasaulio čempionatų, o 2023 m. Tamperėje iškovojo sidabrą - pirmą medalį nuo 1953 m. 2025 m. sudėtyje - NHL patirties turintis vartininkas Philippas Grubaueris („Kraken“), tikras pirmojo penketo gynėjas Moritzas Seideris („Red Wings“) ir puolėjai - 23-ejų Timas Stutzle („Senators“) bei JJ Peterka („Sabres“).
- Vengrija: Vengrų sirgalių būgnai ir skanduotės primena viduramžių kariuomenės žygį į mūšį, tačiau realybė yra tokia, kad sugrįžusi į elitą po metų pertraukos Vengrija greičiausiai turės problemų puolime.
- Kazachstanas: Kazachstanas nusprendė atsisakyti naturalizuotų žaidėjų, tokių kaip Kanadoje gimęs puolėjas Nigelis Dawesas ar Švedijoje gimęs gynėjas Viktoras Svedbergas - ir tai atsiliepė žaidėjų pasirinkimui.
- Norvegija: Šlovės laikai, kai norvegai reguliariai pasiekdavo ketvirtfinalį (2008, 2011, 2012 m.), jau praeityje, bet jie nusipelno pagarbos - aukščiausiame divizione žaidžia nuo 2006-ųjų.
- Šveicarija: Niekas nebevertina Šveicarijos ledo ritulio lengvabūdiškai. Šveicarai per pastaruosius 13 metų iškovojo tris sidabro medalius (2013, 2018, 2024 m.).
- JAV: Neįtikėtina, bet JAV rinktinė paskutinį pasaulio čempionato auksą (neįskaitant olimpinių metų - 1960 ir 1980) laimėjo dar 1933 m.
Jaunimo rinktinės sėkmė ir ateities perspektyvos
2025 m. balandžio 19 d., Kaune, Lietuvos jaunių (iki 18 metų) ledo ritulio rinktinė pergalingai užbaigė pasaulio čempionatą Kaune. Paskutinėse I diviziono B grupės rungtynėse lietuviai 6:3 įveikė Japoniją ir užėmė antrąją vietą galutinėje turnyro lentelėje.
Lietuvos U18 rinktinė čempionate iškovojo tris pergales ir patyrė du pralaimėjimus. Turnyro čempionais tapo ir į I diviziono A grupę kraustosi Lenkijos jaunių rinktinė.
Lietuvos U18 ledo ritulio rinktinės vyriausiasis treneris Mario Durocher po pergalės prieš Japoniją ir iškovoto sidabro čempionate neslėpė pasididžiavimo komanda.
Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse
Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms artėjant link pabaigos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristato visus, iki šiol žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusius Lietuvos atletus.
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis K.Bulota
1928 metai. Sankt Moricas
Pirmasis žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Lietuvos sportininkas buvo Kęstutis Bulota. Paskelbus nepriklausomybę jis buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu labiausiai susidomėjo mokydamasis Berlyne. K.Bulota dalyvavo Vokietijoje rengtose greitojo čiuožimo varžybose, nuvyko į 1928 m. pasaulio pirmenybes, o paskui iščiuožė į ledo taką per Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes.
K.Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvos sportininkas nučiuožė ir 10 000 m, bet šios rungties varžybos atšilus orui nebuvo baigtos.
Septyni čiuožėjai pasiekė finišą, bet čiuožiant penktai sportininkų porai pačiūžos tiesiog klimpo sparčiai tirpstančiame lede. Todėl teisėjai sustabdė varžybas ir panaikino iki tol pasiektus rezultatus.
1984 m. olimpinis čempionas A.Šalna
1984 metai. Sarajevas
Pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984 m. Sarajevo žaidynėse stojo prie dviejų rungčių starto linijos.
A.Šalna sprinto lenktynėse užėmė penktą vietą, o paskui su trimis komandos draugais iškovojo estafetės aukso medalius. Pačiam A.Šalnai estafetės lenktynės susiklostė labai nesėkmingai. Jis šliuožė trečiame etape, bet antrajame ugnies ruože nepataikė net penkis kartus ir turėjo sukti du baudos ratus. Lietuvį aplenkė VDR sportininkas, bet ketvirtas distanciją šliuožęs Sergejus Bulyginas sugrąžino SSRS ketvertuką į pirmąją vietą.
1988 m. Kalgaryje V.Vencienė iškovojo du medalius
1988 metai. Kalgaris
1988 m. Kalgario žaidynėse du olimpinius medalius iškovojo slidininkė Vida Vencienė. Ji tapo olimpine čempione šliuoždama 10 km klasikiniu stiliumi, o po trijų dienų 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė trečią vietą.
10 km lenktynėse V.Vencienė antrą vietą užėmusią komandos draugę Raisą Smetaniną aplenkė 9 sekundėmis. Nors V.Vencienės rezultatai tarp SSRS slidininkių buvo geriausi, rinktinės treneriai neįtraukė lietuvės į estafetės komandą. Taip V.Vencienė neteko galimybės iškovoti dar vieną olimpinį aukso medalį.
1992 metai. Albervilis
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos bei Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sportininkai šiam įvykiui ruošėsi dar prieš oficialų pripažinimą ir Albervilio žiemos žaidynėms parengė šešių olimpiečių komandą. Ją sudarė slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. G.Jasinskas buvo pirmasis Lietuvos vėliavnešys per olimpinių žaidynių atidarymą.
Lietuvos sporto vadovams reikėjo skubiai išspręsti maskvietės M.Drobiazko pilietybės klausimą, tačiau sportininkė laiku gavo Lietuvos pasą ir galėjo atstovauti mūsų šaliai. Dailiojo čiuožimo pora užėmė 16 vietą.
Į olimpinę šeimą Lietuvos sportininkai sugrįžo 1992 m. Albervilyje.
Didžiausia viltis buvo Kalgario olimpinė čempionė V.Vencienė, kuri tarp šių žaidynių padarė pertrauką ir pagimdė dukrą. Lietuvoje pusiau paslapčia net buvo svajojama apie olimpinį medalį, bet V.Vencienei varžytis su geriausiomis pasaulio slidininkėmis buvo sudėtinga. Vis dėlto 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi ji užėmė 11 vietą ir pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Albervilio žaidynėse. Ši jos pelnyta vieta iki šiol yra geriausias nepriklausomos Lietuvos slidininkų pasiektas olimpinis rezultatas.
Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą. NVS ledo ritulininkai tapo olimpiniais čempionais, o 19-metis D.Kasparaitis pasižymėjo dviem rezultatyviais perdavimais.
1994 metai. Lilehameris
Tarptautiniam olimpiniam komitetui pakeitus olimpinį ciklą ir nusprendus vasaros bei žiemos žaidynes rengti skirtingais metais, žiemos sportininkams laukti Lilehamerio žaidynių reikėjo trumpiau. Jau 1994 m. geriausi iš geriausiųjų sugužėjo į Norvegijos miestą Lilehamerį, o tarp beveik dviejų tūkstančių žiemos olimpinių žaidynių dalyvių buvo ir šeši Lietuvos sportininkai.
Į Lilehamerį išvyko tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus į Albervilį: slidininkai V.Vencienė ir R.Panavas, biatlonininkai K.Strolienė ir G.Jasinskas bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas. P.Vanagas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą.
Deja, abiejų biatlonininkų ir V.Vencienės rezultatai buvo blogesni nei prieš dvejus metus. Sėkmingiau startavo R.Panavas, kuris sunkiausiose 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 32 vietą.
Rezultatą keturiomis pozicijomis pagerino ir ledo šokėjų pora - ji Lilehameryje liko dvylikta.
1998 metai. Naganas
1998 m. Lietuvos žiemos sportininkai gavo pirmą ir kol kas vienintelę progą aplankyti Japoniją. Tekančios saulės šalyje pasaulinės slidinėjimo, kalnų slidinėjimo ar biatlono - žiemos sporto šakų, kuriomis užsiima lietuviai - varžybos beveik nerengiamos, todėl daugeliui mūsų šalies žiemos sportininkų Japonija yra terra incognita.
Į Nagano žaidynes išvyko septyni Lietuvos sportininkai: ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas, biatlonininkas Liutauras Barila, slidininkai R.Panavas, Vladislavas Zybaila ir K.Strolienė bei kalnų slidininkas Linas Vaitkus.
Geriausią rezultatą pasiekė M.Drobiazko su P.Vanagu, kuriam per žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Lietuvos trispalvę. Jie dailiojo čiuožimo ledo šokių varžybose užėmė aštuntą vietą.
Vyriausia Lietuvos olimpietė K.Strolienė, kuriai tuo metu buvo 37-eri, pakeitė sporto šaką: dvejose ankstesnėse žaidynėse ji šliuožė biatlono trasose, o Nagane dalyvavo slidinėjimo varžybose. Olimpinis debiutas naujoje rungtyje susiklostė kurioziškai - per 15 km lenktynes K.Strolienė apsirikusi užsidėjo trenerio K.Milašiaus slides ir užėmė paskutinę 64 vietą.
Vienas Lietuvoje išugdytas sportininkas gynė kitos šalies garbę. D.Kasparaitis žaidė Nagano žaidynių sidabro medalius laimėjusioje Rusijos rinktinėje. O Sarajevo olimpinių žaidynių čempionas A.Šalna į Japoniją atvyko kaip JAV biatlono rinktinės treneris.
2002 metai. Solt Leik Sitis
2002 m. antrą kartą paeiliui žiemos olimpinės žaidynės vyko ne Europoje. Į Jutos valstijos sostinę išsiruošė aštuoni Lietuvos sportininkai, tarp kurių buvo ir olimpinių debiutantų, ir senbuvių.
Per atidarymo šventę Lietuvos vėliavą nešė ketvirtose žaidynėse dalyvavęs slidininkas R.Panavas, o mūsų šalies delegacijoje buvo dar septyni sportininkai: slidininkai Vadimas Gusevas, V.Zybaila ir Irina Terentjeva, biatlonininkai L.Barila ir Diana Rasimovičiūtė bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas.
Lietuvos žiemos sporto lyderiai M.Drobiazko ir P.Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - jie liko penkti. Originalioji jų programa buvo šokis pagal ispaniškas pasodoblio ir flamenko melodijas, o laisvąją programą atliko pagal vieną iš Johnny Hallyday šedevrų „Quelques Cris“.
Ledo šokėjų lūkesčiai buvo dar didesni. 2000 m. jie pirmąkart per visą karjerą laimėjo Europos bei pasaulio pirmenybių medalius, todėl labai tikėjosi nudžiuginti aistruolius ir olimpiniais apdovanojimais. Solt Leik Sityje lietuvius labiau nuvylė ne jų pačių pasirodymas, bet teisėjavimas. Nors dvi poros atlikdamos laisvąją programą pargriuvo, jos užėmė aukštesnes vietas nei M.Drobiazko su P.Vanagu. Po varžybų paduotas protestas nieko nepakeitė.