Lenkijos futbolo rinktinė - tai nacionalinė futbolo komanda, atstovaujanti Lenkijai tarptautinėse varžybose. Jos istorija kupina įvairių pakilimų ir nuosmukių, didelių pergalių ir skaudžių pralaimėjimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lenkijos futbolo rinktinės istoriją, jos svarbiausius pasiekimus, žymiausius žaidėjus ir įtaką šalies sportui.
Futbolo užuomazgos Lenkijoje
Futbolas Lenkijoje ypač išpopuliarėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Iškart jam pasibaigus, 1919 metais, buvo įkurta Lenkijos futbolo federacija (PZPN). PZPN atsikūrė pasibaigus karui.
Pirmieji žingsniai tarptautinėje arenoje
Praėjus septyniolikai metų nuo rinktinės atsiradimo, komanda sugebėjo patekti į 1938 metų pasaulio čempionatą Prancūzijoje ir čia visus nustebino savo žaidimu, kai rungtynėse prieš Braziliją tik po pratęsimo pralaimėjo 5-6. Ernestas Wilimowskis iki šiol lieka vieninteliu žaidėju, kurio komanda pralaimėjo rungtynes nepaisant to, kad pats jis įmušė keturis įvarčius.
Sunkūs pokario metai
Šeštasis ir septintasis dešimtmečiai Lenkijos futbolui buvo sunkūs nepaisant, kad komanda turėjo tokius talentus kaip Gerardas Cieslikas, Ernestas Polas, Edwardas Szymkowiakas ar Lucjanas Brychczy. E.Polas iki šiol yra rezultatyviausias visų laikų Lenkijos aukščiausios lygos futbolininkas - 186 taiklūs smūgiai. L.Brychczy - antras, o G. Cieslikas - trečias.
Tačiau net ir šiais laikais būta epizodų. Verta prisiminti kad ir pergalę pasaulio čempionato atrankos varžybose 2:1 prieš Sovietų Sąjungos rinktinę. Abu įvarčius pelnė G.Cieslikas. Namų fronte septintajame dešimtmetyje stipriausia buvo Zabžės „Gornik“, kuri laimėjo šešis aukso medalius, o 1970 metais pasiekė Europos taurių laimėtojų taurės finalą. Tame Vienoje vykusiame finale lenkų klubas rezultatu 0:1 nusileido „Manchester City“. Šis daug žadantis Zabžės ekipos pasirodymas ir tais pat metais Varšuvos „Legia“ klubo pasiektas Europos Čempionų klubų taurės pusfinalis aiškiai rodė, kad pokyčiai tvyro ore.
Taip pat skaitykite: Tarptautinė motokroso reikšmė ir Lietuvos indėlis
Aukso amžius: 1970-1980 metai
1972 metais Lenkijos rinktinė iškovojo olimpinį auksą. Po dvejų metų vykusiame pasaulio čempionate lenkai pasidabino sidabro medaliais, anuomet skiriamais už trečią vietą. Tuomet ekipą į priekį vedė tokie žaidėjai kaip Kazimierzas Deyna, Janas Tomaszewskis ir Grzegorzas Lato. Dabartinis Lenkijos futbolo federacijos prezidentas G.Lato tame pasaulio čempionate tapo rezultatyviausiu futbolininku su septyniais taikliais smūgiais. Po aštuonerių metų lenkai vėl žaidė planetos pirmenybių finale.
Žymūs žaidėjai ir jų indėlis
Šiame laikotarpyje Lenkijos futbole iškilo daug talentingų žaidėjų, kurie garsino šalies vardą tarptautinėse arenose. Kazimierzas Deyna, Grzegorzas Lato, Zbigniewas Boniekas - tai tik keletas pavardžių, kurios įrašytos į Lenkijos futbolo istoriją aukso raidėmis.
Nuopuolis ir atgimimas
Devintajame dešimtmetyje Lenkijos futbolas patyrė nuopuolį. Rinktinė nebesugebėjo pasiekti aukštų rezultatų, o šalies futbolo lygis smuko. Tačiau XXI amžiuje Lenkijos futbolas pradėjo atgimti. Šalyje buvo pastatyta moderni infrastruktūra, o Lenkijos rinktinė vėl pradėjo demonstruoti gerus rezultatus.
Lenkija XXI amžiuje
Jerzyo Engelio vadovaujama komanda į pasaulio čempionatą sugrįžo 2002 metais. Tuomet lenkai neįveikė grupės etapo kovų. Situacija pasikartojo ir 2006 metų čempionate Vokietijoje. Po to, į rinktinę atėjus olandui Leo Beenhakkeriui, žaidimo kreivė pakilo ir lenkai 2008 metais pirmą kartą pateko į finalinį Europos čempionato etapą Austrijoje ir Šveicarijoje. Tačiau ir iš ten lenkai pasitraukė po grupės varžybų surinkę vos vieną tašką. 2018 metais, Lenkija, po dvylikos metų pertraukos pateko į pasaulio čempionatą, bet ten sėkmingiau pasirodyti nesugebėjo. Grupėje su Senegalu, Japonija ir Kolumbija, lenkai surinko tik 3 taškus ir užėmė paskutinę vietą. Praėjęs Europos čempionatas lenkams taip pat nesusiklostė. Grupėje su Ispanija, Švedija ir Slovakija buvo surinktas tik vienas taškas ir užimta ketvirta vieta bei dar vienas čempionatas lenkams baigėsi be atkrintamųjų.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Dabartinė Lenkijos rinktinė yra gana jauna, nes 30 metų amžių perkopę žaidėjau retai kada sulaukia kvietimo ginti šalies garbę.
Taip pat skaitykite: Lenkijos futbolo apžvalga
Šiuo metu Lenkijos rinktinę treniruoja Czesławas Michniewiczas. Trenerio darbą lenkas dirba jau nuo 2003 metų, tuomet trejus metus treniravo Poznanės „Lech“. Czesławas Michniewiczas visą karjerą dirba gimtinėje. Iki 2017 metų strategas treniravo tik Lenkijos klubus, o vėliau sekė trejų metų etapas Lenkijos U21 rinktinėje. Po šio etapo, lenkas metus treniravo Varšuvos „Legia“, o šiemet stojo už nacionalinės rinktinės vairo. Nuo šių metų sausio 31-os rinktinėje dirbantis treneris, vadovavo 8-eriuose rinktinės rungtynėse. Per jas buvo iškovotos 3 pergalės, pasiektos 2 lygiosios bei patirti 3 pralaimėjimai.
Nepaisant to, Lenkijos futbolas turi didelį potencialą. Šalyje yra daug talentingų žaidėjų, o Lenkijos futbolo federacija deda daug pastangų, kad pakeltų šalies futbolo lygį.
Rinktinės sudėtis
Prognozuojama rinktinės sudėtis:
- Vartininkai: Wojciechas Szczęsny („Juventus“), Łukaszas Skorupskis („Bologna“), Bartłomiejus Drągowski („Spezia“), Radosławas Majeckis ( Briugės „Cercle“).
- Gynėjai: Kamilis Glikas („Benevento“), Bartoszas Bereszyńskis („Sampdoria“), Janas Bednarekas („Aston Villa“), Tomaszas Kędziora (Kijevo „Dinamo“), Arkadiuszas Reca („Spezia“), Pawełas Dawidowiczas (Veronos „Hellas“), Robertas Gumny („Augsburg“), Jakubas Kiwioras („Spezia“), Matty Cashas („Aston Villa“).
- Saugai: Grzegorzas Krychowiakas („Al-Shabab“), Kamilis Grosickis („Pogoń“), Piotras Zielińskis („Napoli“), Karolis Linetty („Torino“), Mateuszas Klichas („Leeds“), Przemysławas Frankowskis („Lens“), Sebastianas Szymanskis („Feyenoord“), Nicola Zalewskis („Roma“), Szymonas Žurkowskis („Fiorentina“), Jakubas Kamińskis („Wolfsburg“), Mateuszas Łegowskis („Pogoń“), Jakubas Piotrowskis („Ludogorets“), Michałas Skorasas (Poznanės „Lech“).
- Puolėjai: Robertas Lewandowskis („Barcelona“), Arkadiuszas Milikas („Juventus“), Krzysztofas Piątekas („Salernitana“), Karolis Świderskis („Charlotte“).
Istoriniai susitikimai su Lietuva
Lietuvos ir Lenkijos futbolo istorija turi bendrų sąsajų, o santykiai tarp šalių yra draugiški. Kaip teigė D.Vencevičius: „Tikrai išlaikome draugiškus santykius. Pasiginčijam dėl Vytauto ir dėl Adomo (Mickevičiaus)“.
Įdomu, kad Lietuvos ir Lenkijos rinktinėms tai bus pirmas oficialus tarpusavio mačas. Iki tol buvo žaidžiamos tik draugiškos rungtynės.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Lenkijos futbolo klubai
Pasaulio čempionato atranka: Lietuva-Lenkija 0:2
Dukart per dvejas tarpusavio Lenkijos ir Lietuvos rungtynes įvarčiais pasižymėjusi varžovų žvaigždė Robertas Lewandowskis po susitikimo Kaune teigė, jog rungtynes lenkai kontroliavo, tačiau lietuviai buvo ambicingi. Edgaro Jankausko auklėtiniai pasaulio čempionato atrankoje Dariaus ir Girėno stadione 0:2 (0:1) sekmadienio vakarą nusileido. R.R. Lewandowskis teigė: „Rungtynes kontroliavome, o antrasis įvartis mus nuramino ir tikriausiai atėmė vilties likučius iš ambicingų lietuvių. Tačiau ne viskas mūsų žaidime buvo tobula. Kartais mums trūko reikiamo perdavimo, priėmimo ar geresnės pozicijos, gautume erdvės. Tokias rungtynes tiesiog reikia žaisti ir laimėti. Pirmajame kėlinyje buvo per daug chaoso, trūko kokybės, tačiau tai pasikeitė po pertraukos.“
Paskutinės rungtynės: Lenkija - Lietuva 4:0
Neseniai vykusiose rungtynėse Lenkija užtikrintai nugalėjo Lietuvą rezultatu 4:0. Rungtynių eiga buvo tokia:
- 19 min. R.Lewandowskis pelnė pirmąjį įvartį (1:0).
- 33 min. R.Lewandowskis įmušė baudos smūgį (2:0).
- 71 min. Dawidas Kownackis padidino lenkų persvarą (3:0).
- 82 min. Jakubas Błaszczykowskis realizavo 11 metrų baudinį (4:0).
Futbolo chuliganizmas Lenkijoje
Organizuotos futbolo sirgalių grupės Lenkijoje ėmė kurtis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Iš pradžių skirtingos sirgalių grupuotės nebuvo priešiškai nusiteikusios viena prieš kitą. Vienintelė išimtis - Varšuvos „Legia“ fanai, kurie buvo nekenčiami beveik visoje šalyje. Mat „Legia“ buvo armijos komanda, kuri iš kitų ekipų perimdavo geriausius žaidėjus. Būtent Varšuvos „Legia“ fanai buvo pirmoji organizuota sirgalių grupuotė, keliaujanti palaikyti savo ekipos į išvykos varžybas.
Beveik visur šių fanų laukdavo nemalonumai, nes tų laikų milicija nesaugodavo atvykstančių fanų, o stadione jiems nebūdavo atskirų tribūnų. Bene didžiausias susirėmimas įvyko 1980 metais Čenstachavoje, kur Varšuvos „Legia“ ir Poznanės „Lech“ žaidė Lenkijos taurės finalą Į varžybas atvyko daug abiejų ekipų fanų, neramumai vyko tiek mieste, tiek stadiono tribūnose. Milicija prarado situacijos kontrolę. Žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Devintajame dešimtmetyje priešiškumas tarp skirtingų komandų sirgalių augo. Komunistiniais laikais stadionai tapo bene vienintele vieša erdve, kurioje buvo reiškiamas nusivylimas komunistiniu režimu. Čia ypač išsiskyrė Gdansko „Lechia“ ekipos sirgaliai, kurie rungtynių metu neretai skanduodavo: „Šalin komunizmą!“. Būtent tokiomis sąlygomis Lenkijoje susikūrė modernus futbolo chuliganų judėjimas. Chuliganai netrukus užvaldė Lenkijos stadionus.
Dešimtajame XX a. dešimtmetyje susikūrė tokios futbolo chuliganų grupuotės kaip „Teddy Boys“ (Varšuvos „Legia“), „Brigada Banici“ (Poznanės „Lech“), „Mlode Orly“ (Gdansko „Lechia“), „Destroyers“ (Lodzės „Widzew“), „Barra Bravas‘ 97“ (Sasnovieco „Zaglebie“), „Anti Wisla“ (Krokuvos „Cracovia“), „Young Freaks‘ 98“ (Poznanės „Lech“) ar „Sharks“ (Krokuvos „Wisla“).
Daugėjo susirėmimų įvyko ne tik stadionuose, bet ir traukiniuose. Lenkijos futbolo chuliganai savo santykius aiškindavosi net ir nacionalinės ekipos rungtynėse. 1993 metais, kai Lenkija Chožuve žaidė su Anglija, visų rungtynių metu tribūnose skirtingos lenkų chuliganų grupuotės aiškinosi savo santykius. Policija buvo bejėgė ir galiausiai turėjo apleisti tribūnas.
1999 metais nukentėjo ir anglai. Prieš Varšuvoje vykusias rungtynes viename miesto parkų buvo surengta iš anksto suplanuota Lenkijos ir Anglijos futbolo chuliganų dvikova. Lemtingu tapo muštynės, kai pakeliui į stadioną Krokuvos „Cracovia“ ekipos chuliganas mirtinai peiliu subadė Ščecino „Pogon“ ekipos faną Andrzejų Kujawą. Po šio įvykio taika tribūnose tapo neįmanoma.
Chuliganai ėmė burti aljansus. Gdynės „Arka“, Poznanės „Lech“ ir „Cracovia“ chuliganai susivienijo ir sukūrė bendrą aljansą, geriau žinomą Triados vardu. Kitą aljansą suformavo Vroclavo „Slask“, Gdansko „Lechia“ ir Krokuvos „Wisla“ chuliganai. Dar vieną - Varšuvos „Legia“, Ščecino „Pogon“ ir Sosnovieco „Zaglebie“.
Galiausiai 1999 metais Lenkijos futbolo rinktinės rungtynės tapo dviejų didelių aljansų kovos lauku. Taip atsirado vadinamoji Didžioji koalicija. Šio aljanso įkūrėjai paskelbė, kad jų tikslas yra kovoti su visais, kurie nesilaiko paliaubų, taigi su Triados atstovais ir jų rėmėjais.
1995 metais per Lenkijos taurės finalą tarp Katovicų GKS ir Varšuvos „Legia“ ekipų pastarosios komandos chuliganai įbėgo į aikštę ir puolė policininkus. Būtent pastarosios ekipos chuliganai ilgą laiką pirmavo neoficialioje „Chuliganų lygos“ įskaitoje.
Kovodami tarpusavyje, lenkų chuliganai kartais pamiršdavo išorės priešininkus. Įnikę į tarpusavio kovas, lenkai nė nepastebėjo, kad kautis su jais atvyko gausi vokiečių chuliganų, daugiausiai neonacių iš buvusios Rytų Vokietijos, grupuotė.
Nuo 1999 metų vis didesnį populiarumą ėmė įgyti iš anksto suplanuotos kovos. „Barbekiu“, „grybavimas“, „regbis be kamuolio“ - taip futbolo chuliganai vadindavo iš anksto suplanuotas kovas.
Dauguma chuliganų grupuočių Lenkijoje pritaria draudimui kovose naudoti ginklus. Tačiau taip yra ne visur. Štai Krokuvoje kovojantys „Wisla“ ir „Cracovia“ chuliganai nesibodi jokių priemonių. Mieste ne kartą pasitaikė nužudymų, siejamų su futbolo chuliganais.