Įvadas
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) - stipriausia vyrų krepšinio lyga Lietuvoje, įkurta 1993 m. Šiame straipsnyje apžvelgiama LKL istorija, pradedant nuo ištakų sovietmečiu, per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, lygos įkūrimą, iki dabartinių laikų. Aptariami svarbiausi lygos įvykiai, komandos, derbiai, vadovai, transliacijos ir statistika.
LKL Atsiradimo Priežastys
Priežastis LKL atsiradimui galima įžvelgti dar 1985-1987 metais. Garsiosios „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovos Sovietų Sąjungos čempionate nepaliko abejingo nei vieno sirgaliaus. Jų metu buvo uždaromos gamyklos, ištuštėdavo gatvės. Visi sirgaliai prie tuometinių nespalvotų televizorių „Tauras“ stebėjo garsiuosius finalus.
Krepšinio Tuštuma Po Nepriklausomybės Atkūrimo (1990-1992 M.)
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, o Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Statybai“ pasitraukus iš Sovietų Sąjungos čempionato, Lietuvos krepšinyje susidarė tuštuma. Nacionalinės pirmenybės merdėjo, klubai buvo mėgėjiško lygio.
Šioks toks krepšinio atgimimas įvyko 1992 metais, kai V. Garasto vadovaujama rinktinė iškovojo Barselonos olimpinių žaidynių medalius. Šampano purslais aplaistyta Barselonos bronza buvo gerai, tačiau kas toliau? Vėl tyluma Lietuvos krepšinio padangėje?
LKL Įkūrimas (1993 M.)
Š. Marčiulionis buvo žmogus, kuriam rūpėjo kas bus su Lietuvos krepšiniu. Jo iniciatyva, 1993 m. balandžio 22 d., susirinkus aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubinių komandų - Kauno „Žalgirio“, „Atleto“, „Drobės“, Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“, „Šilutės“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ - treneriams ir Šarūno Marčiulionio krepšinio fondo atstovams buvo įkurta Lietuvos krepšinio lyga LKL. Tai buvo žingsnis, kurio dėka Lietuvos krepšinis pradėjo augti.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Iki LKL įkūrimo, nacionalinės pirmenybės aistruoliams nekėlė jokių emocijų. Gal kiek įdomesni buvo tarptautiniai Europos turnyrai, kuriuose Lietuvos komandos, deja, nužygiuodavo netoli. Varžybas rengdavo Lietuvos krepšinio federacija (LKF) sukūrusi daugiapakopę sistemą, sunkiai suvokiamą netgi patiems klubams. Susidomėjimas krepšiniu buvo nulinis. Nešildomose sporto salėse rungtyniavę krepšininkai praktiškai nesulaukdavo žiūrovų palaikymo. Varžybų laikas buvo nepatogus, o televizija rodė tik atsitiktines rungtynes.
Profesionalais arba beveik profesionalais galima buvo laikyti tik Kauno „Žalgirį“ ir „Atletą“. Kitos komandos nei su krepšininkais, nei su treneriais net neturėjo pasirašę sutarčių. Komandos neturėjo gydytojų, masažuotojų, vadybininkų. Galutinai LKF rengiamomis pirmenybėmis komandos nusivylė 1992-1993 metų sezone, sistema jų buvo tokia, jog „Žalgiris“, „Atletas“, „Statyba“ ir „Drobė“ per tris mėnesius nesužaidė nė vienų rungtynių Lietuvos čempionate. Kelios rungtynės įvyko „Profbasket“ turnyre, vyko keli draugiški turnyrai, tačiau tai buvo viskas. Klubų atstovai suprato, kad taip tęstis nebegali. Todėl 1993 m. buvo įkurta LKL. Prie aštuonių lygos steigėjų prisidėjo dar du klubai - Kauno „Lavera“ ir Kauno „NECA“.
1993 metų birželio 2 dieną LKL įstatai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Lietuvos krepšinyje ir apskritai Lietuvos sporte tai buvo visiškai naujas, Vakarų pasauliui įprastas modelis. Tai nebuvo tik pavadinimo keitimas, tai buvo revoliucija sporto organizavime. Pirmiausia, trūko žmonių gerai išmanančių sporto vadybą. Čia labai daug davė Š. Marčiulionio entuziazmas ir patirtis. Nuo 1989 metų NBA pirmenybėse rungtyniavęs lietuvis atrado naują pasaulį. Jis ne tik puikiai žaidė krepšinio aikštelėje, bet ir domėjosi NBA vadybos, bei rinkodaros subtilybėmis. Todėl per nuotolį LKL įkūrimui vadovavęs Š. Marčiulionis davė daug patarimų LKL steigėjams, siuntė metodinę medžiagą. LKL lygiavosi į NBA modelį. Prie lygos kūrimo daug prisidėjęs Š. Marčiulionis buvo išrinktas pirmuoju LKL prezidentu.
Lygos generaliniu direktoriumi buvo paskirtas NBA krepšininko bendražygis Algimantas Ližaitis. Nors LKL kopijavo NBA modelį ir daugelį dalykų pritaikė teisingai, keletas situacijų netiko mūsų realijoms. Pavyzdžiui, LKL pasiskelbė būsianti uždara lyga ir nepriimsianti naujų narių. Bet mūsų šalies klubai negalėjo užtikrinti tokio finansinio stabilumo kaip NBA. Tuo laikotarpiu Lietuvos ekonomika išgyveno sunkmetį, todėl nemažai klubų bankrutavo. Pirmaisiais LKL gyvavimo metais net penkios iš dešimties komandų buvo iš Kauno, po vieną iš Šilutės ir Plungės. Kur jos dabar? Kauno komandos neišvengė bankroto šmėklos. Net krepšinio milžinas Kauno „Žalgiris“ du kartus balansavo ties išlikimo riba. Plungės ir Šilutės komandos dėl suprastėjusio finansavimo dabar turi tenkintis NKL pirmenybėmis. Todėl esant bendram šalies finansiniam nestabilumui apie krepšinio komandų stabilumą negalėjo būti nei kalbos.
LKL Plėtra Ir Pokyčiai (1994-2010 M.)
Užsibrėžtas tikslas apie uždarymą buvo klaida. 1994 metais LKL šeimą papildė Šiaulių „Šiauliai“ (tuometinis „Kelininkas“), Vilniaus „Sakalai“ (tuometinė Vilniaus policijos akademija). 1995 metais LKL šeimą papildė Dzūkijos komanda iš Alytaus. 1997 metais finansinės problemos sugriovė legendinę Vilniaus „Statybą“. Klubas buvo reorganizuotas į Vilniaus „Lietuvos rytą“. 1998 metų sezone prisijungė Marijampolės „Kraitenė“. 2001 metais buvo praktikuojamos pereinamosios varžybos. Tuometiniai LKAL čempionai Mažeikių „Nafta“ papildė LKL šeimą, atkrintamosiose varžybose įveikę Marijampolės „Kraitenę“. 2002 metų sezone LKL pasiekė ir Kėdainių „Nevėžio“ komanda.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Toliau 2002-2010 metų laikotarpis buvo komandų bankroto ir pasitraukimo iš lygos bei pavadinimų keitimo metas. 2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“. Į lygą komerciniu principu buvo priimti Utenos „Juventus“ ir Vilniaus „Perlas“, o Prienų „Rūdupis“ į LKL pateko laimėjęs NKL čempionatą. 2011 metais LKL komandų šeimą trumpam papildė Palangos „Naglis“ ir iki šių dienų žaidžianti Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda. 2011-2020 metų laikotarpis vėl buvo pavadinimų keitimų metas. Keičiasi rėmėjas - keičiasi komandos pavadinimas. Naujokų šį laikotarpį nebuvo. 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos NKL nugalėtojas Jonavos „CBet“.
LKL Vadovai
LKL gyvuoja jau beveik 30 metų ir gali pasigirti valdymo stabilumu. Per visą laikotarpį ši organizacija turėjo vos tris vadovus. Š.Marčiulionis vadovavo 1993-2002 m. Š.Kliokys 2002-2013 m. ir dabartinis vadovas R.Milašius vadovauja nuo 2013 metų. Š.Marčiulionio pradžia buvo sunkiausia, nes tuo metu šalyje nebuvo sporto vadybininkų. Pats Š.Marčiulionis dar pats profesionaliai žaidė NBA, todėl vadovauti teko per atstumą, neturint tokių susisiekimo priemonių kokios yra dabar. Įsivažiavus lygai, jos vairą perėmęs Š.Kliokys buvo kurį laiką kritikuojamas dėl tvarkaraščio ir nuolaidų VTB lygai. Kita vertus, Š.Kliokys labai rūpinosi dėl klubų išgyvenimo, ne kartą pats aktyviai skambindavo ieškodamas rėmėjų. R.Milašius savo vadovavimo pradžioje LKL čempionatui įnešė gyvasties. Buvo sutvarkytas Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, didesnis dėmesys buvo skiriamas transliacijoms ir taikomi aukštesni reikalavimai klubams.
LKL Dabartis
R.Milašius ne kartą yra minėjęs apie galimybes didinti komandų skaičių LKL čempionate. Norint praplėsti čempionato geografiją jame laukiami tiek Marijampolės, tiek Telšių ar kitų miestelių klubai. Norint į LKL patekti sportiniu principu, būtina laimėti NKL čempionatą ir įvykdyti dar du reikalavimus. Pirmasis: namų arenoje turi būti įrengta mažiausiai 1200 sėdimų vietų. Antrasis: „Betsafe-LKL“ čempionato dalyvių minimalus biudžetas privalo siekti 400 tūkst. Eurų. Jeigu neįvykdai šių reikalavimų, tuomet laimėtas NKL titulas neatveria LKL vartų ir neišstumia į žemesnį čempionatą paskutinės vietos užėmusios komandos. Jeigu komandai nepavyksta laimėti NKL čempionato, tuomet, be šių aukščiau paminėtų sąlygų, galioja komercinis principas. Jis reiškia, kad naujokė turi sumokėti 400 tūkst. eurų stojamąjį mokestį, tai yra tiek pat, kiek siekia ir nustatytas minimalus LKL ekipų kito sezono biudžetas. Pinigai ir arena yra pagrindiniai stabdžiai norint praplėsti čempionatą.
LKL Komandos Ir Jų Derbiai
Kauno „Žalgiris“
Kauno „Žalgiris“ yra vienintelė komanda nuo pat įkūrimo žaidžianti Eurolygoje. Žaidimas pajėgiausioje Europos lygoje reikalauja turėti konkurencingą biudžetą ir sudėtį. Nors „Žalgiris“ net du kartus buvo prie bankroto slenksčio ir Rimas Kurtinaitis siūlė užkalti Kauno sporto Halės langus, „Žalgiris“ išgyveno. Pirmąjį kartą nuo bankroto ją išgelbėjo verslininkas V. Romanovas, o antrą kartą komanda palikta su skolomis, išgyveno tik sumanaus vadovo P. Motiejūno dėka.
Išlikęs krepšinio žemėlapyje ir tarp elitinių Europos komandų, „Žalgiris“ turėjo įrodyti vertę ir LKL čempionate. Statistika kalba už save. „Žalgiris“ iškovojo net 23 LKL čempionų žiedus, kai artimiausias varžovas Vilniaus „Rytas“ gali pasitenkinti vos penkiais. Pirmieji derbiai buvo su Kauno „Atletu“, tačiau pastarasis vos vienintelį kartą buvo realiai priartėjęs prie LKL čempionų žiedų. 1995-1996 m. sezone Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. Nelemta S.Štombergo trauma užkirto kelią link titulo. Vėliau 2000 m. „Žalgiriui“ buvo šaltas dušas kai LKL titulą pirmą kartą iškovojo Vilniaus „Lietuvos rytas“ vedamas A. Macijausko. Tiesa, konkurencingi finalai baigėsi 2010 metais, kai vilniečiai iškovojo paskutinį titulą savo istorijoje.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Vilniaus „Rytas“
Po poros metų klajonių mažuosiuose finaluose, „Rytas“ po truputį išsikovoja tvirtos antros LKL komandos statusą. Tik kur dingo įnirtingi derbiai su „Žalgiriu“, kai finalo serijos rezultatas būdavo 3-3 ir būdavo neaišku kas ką paims? Kur dingo kovos kaip lygių su lygiais su Eurolygos grandais? Kur dingo sirgaliai, kurie lyg konservatorių partijos rinkėjai eina paskui šeimininką nepaisant koks jis yra? Šiai dienai Europos fronte „Rytą“ matome kaip lygų su lygiais kovojantį su Vokietijos lygos autsaideriu ir džiaugiantis papuolus į trečiarūšės lygos antrąjį etapą.
Panevėžio „Lietkabelis“
Vienas iš lyderių. Nuo pat pirmojo LKL sezono rungtyniaujanti komanda, praeityje ne kartą keitusi pavadinimus ir rėmėjus, paskutinį penkmetį „surimtėjo“. Jei anksčiau jai tekdavo tenkintis vaidmeniu antrame LKL plane, dabar komanda nuo trenerio K.Maskvyčio laikų yra TOP3 LKL čempionate.
Utenos „Juventus“
Žydrūnas Urbonas. Finansinis stabilumas. Besikandžiojantis favoritams. Tokius epitetus verta paminėti kalbant apie šią komandą. Pirmiausia žmogus orkestras, „Juvės“ siela - Ž. Urbonas. Jis dirba ir administracijoje, ir rėmėjų paieškose, ir komandos vyr.treneriu. Rezultatai nėra nuviliantys, komanda šiai dienai yra tvirta LKLTOP4 komanda, porą kartų iškovojusi ir bronzinius apdovanojimus. Atsakingai moka elgtis su pinigais. Kaip sako Ž.Urbonas: „turėdamas biudžetą, išnaudok 80 procentų“. Šio vadybos elemento galėtų pasimokyti klubai, gyvenantys ne pagal kišenę.
Pasvalio „Pieno Žvaigždės“
Stabili LKL vidutiniokė. Taip buvo galima pasakyti apie šią komandą iki šio sezono. Šiandien ekipa LKL čempionate yra priešpaskutinė.
Alytaus „Dzūkija“
Krepšinio entuziastui T.Pačėsui reiktų padėkoti už atkurtą krepšinį Dzūkijos regione. Tiesa, klubui vadybos sferoje reiktų stipriai patobulėti. Amžinos problemos susijusios su finansais, menkas rėmėjų būrys, trumpalaikiai kontraktai su žaidėjais - tai pagrindinės dalykai, kuriuos būtina išspręsti.
Jonavos „CBet“
Naujokė. Arena. Šeškus. Tai trys pagrindiniai žodžiai apibūdinantys Jonavos komandą. Atsižvelgiant į finansinį pajėgumą, ši komanda seniai išaugo NKL marškinius, bet sportiniu principu jai patekti į LKL vis nepavykdavo, o komercinis mokestis buvo per didelis. Pasikvietus Prienų krepšinio dvasinį įkvėpėją V. Šeškų ir surinkus konkurencingą sudėtį, misija pagaliau pavyko. Nors LKL turguje apsipirkti V. Šeškaus treniruojamai komandai sekėsi sunkokai, nes nepavykdavo pritraukti norimų žaidėjų, LKL naujokė įsivažiavo ir kurį laiką buvusi pirmaujančių komandų ketvertuke, dabar rikiuojasi lentelės viduryje.
Prienų Komandos
„Labas GAS“, „Rūdupis“. „Prienai“. „Tonybet“. „Cbet“ ir dar gal praleidau kokį pavadinimą juos vardindamas iš atminties. Komandos pavadinimas priklauso nuo rėmėjų, kurie dažniausiai būna tiek fiziniai, tiek ir kazino internetu namai ir lažybų bendrovės. Todėl ne iš gero gyvenimo, du kartus laimėjusi LKL bronzą, bei du kartus Karaliaus Mindaugo taurę, Prienų komanda jį keičia beveik kasmet. Deja, jos gražiausi laikai yra praeityje. Šį sezoną su viena pergale LKL, Prienų klubas yra turnyro lentelės gale. Yra bandomas diegti „Nevėžio“ modelis bendradarbiaujant su žaidėjų agentūromis. Kol kas ryškių rezultatų nei piniginėje, nei turnyro lentelėje nėra. LKL vasaros turguje buvo apsiperkama likusiais nuo kitų komandų žaidėjais.
Klaipėdos „Neptūnas“
Komanda yra viena iš keturių dabartinių LKL dalyvių rungtyniaujanti nuo pat pirmojo sezono. Komanda, kurios šlovės akimirkos tokios, kaip antroji vieta LKL, rungtyniavimas Eurolygoje ir per plauką nepasiektas kitas etapas, pergalės VTB lygoje, yra praeityje. Išėjus treneriui K. Maskvyčiui komandos rezultatai žygiavo žemyn. Dalinai išsigelbėję nuo bankroto, šiame 2021 metų sezone vadovai sulipdė konkurencingą komandą. Ekspertai kalbėjo apie grįžimą į ketveriukę, bet viskas liko tik kalbomis. Nesenai buvo atleistas treneris Gaidamavičius, o komanda iki šiol figūruoja apatinėje turnyro lentelės pusėje.
Kėdainių „Nevėžis-Optibet“
Dar vienas projektas. Dažniausiai geriausios lažybų bendrovės ir tampa komandos jungtinio pavadinimo dalimi. Nors „Nevėžio“ pavadinimas yra vargais ne galais išsaugomas, komandos savininkai keičiasi kaip oras lietuvišką žiemą. Kėdainių komanda galima būtų pavadinti ir LKL senbuviu, bet jokių ryškių rezultatų, apart patekimo į atkrintamąsias varžybas, per eilę sezonų nebuvo pasiekta. „Lifosai“ pastačius ir padovanojus miestui areną, buvo bandoma lipdyti galingesnę sudėtį, bet rezultatų nebuvo pasiekta, o komanda įklimpo į skolas.
Šiaulių „Šiauliai“
Jie - LKL senbuviai. Galima sakyti, jog bronziniai komandos laikai liko praeityje, bet priešingai nei artimiausi konkurentai, „Šiauliai“ visada randa kuo nustebinti krepšinio bendruomenę. Turint ribotus išteklius, šiuo metu „Šiauliai“ LKL čempionate yra ketvirti. Didžiausias nuopelnas už sėkmę, kad ir laikiną, priklauso A. Sireikai. Žmogui, kurio treniravimo metodika pernai metais sukėlė erzelį tarp kai kurių žaidėjų, kurie tiesiog nenorėjo įdėti darbo. Už tai tokie žaidėjai kaip M. Varnas, D. Sabeckis ar legionieriai puikiai atsiskleidžia pagal šio trenerio metodiką.
Legendiniai Klubai: „Drobė“ ir „Atletas“
Trečiojoje vietoje tvirtai įsitaisė, jau senai savo egzistavimą baigęs klubas „Drobė”. Taip pat ne vieną titulą iškovojo ir dar viena užmarštin iškeliavusi komanda „Atletas”. Jei Kauno „Atleto” komandą, kuri iki 2007 m. rungtyniavo LKL pirmenybėse, dar prisimena ir jaunesnioji karta, bei gali išvardyti klubui atstovavusius garsius krepšininkus, tokius kaip Ž. Ilgauskas, S. Štombergas, T. Pačėsas, V. Praškevičius, ar vieną sezoną komandai atstovavusį R. Šiškauską, tai apie „Drobę” žino mažiau kas. Šis legendinis „Drobės” klubas Kaune buvo įkurtas dar 1938 m. Tarybiniais laikais Kauno „Žalgiris” varžėsi aukščiausioje TSRS lygoje ir Lietuvos čempionate dažnai nedalyvaudavo. Savo žaidėjams leisdavo čempionatuose dalyvauti kitoms komandoms. Pvz., jaunieji žaidėjai, kurie studijavo LKKI atstovavo šiai komandai, kiti „Atletui”, dar kiti būdavo įsidarbinę įvairiuose Kauno fabrikuose, ar Bangos, ar Drobės, ar Šilko, ar kitose ir atstovaudavo šių komandoms. Mažai kas žinos, kad Arvydas Sabonis yra atstovavęs „Šiluminių tinklų” komandai. Kauno „Drobei” yra atstovavę tokie žaidėjai kaip S. Jovaiša, G. Budnikas, A. Brazys ir kt. Šis legendinis klubas 1993 m. J. J. J. J. J. J. Š. A. J. A. A. A. N. R. R. R. R. I. A. J. G. G. Š. Š. Š. Š. Š. M. G. K. G. A.
LKL Transliacijos Ir Komentatoriai
Pirmojo LKL sezono transliacijas vykdė 1993 m. balandį įkurta Baltijos televizija (BTV). Gal simboliška, kad prieš keletą metų su LKL sutartį pasirašiusi LNK kanalų grupė, transliavimo estafetę vėl perdavė BTV. Pirmąjį sezoną jautėsi komentatorių trūkumas, todėl 1994 m. sausį, LKL rungtynes pradėjo komentuoti Lino Kunigėlio ir Algimanto Gedmino duetas. 1998 metais LRT, perėmusi Lietuvos krepšinio …
Lietuvos Klubiniai Čempionatai
Lietuvos Klubiniai Čempionatai Tarpukariu (Lietuvos Čempionatas)
Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų.
Lietuvos Klubiniai Čempionatai Sovietmečiu (Lietuvos TSR Čempionatas)
Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas - Aukščiausia lyga. 1990 - 1993 m. vyko Lietuvos čempionatas (3 sezonus).
Lietuvos Taurės Turnyras
Visi Lietuvos taurės laimėtojai. Taurės turnyras vykdavo sezono pradžioje (rugsėjo-spalio mėnesiais). *1935 metais „Tauro“ žaidėjai atsisakė tęsti finalo rungtynes nesutikdami su teisėjo sprendimais. Nuo 1964 metų Lietuvos taurės turnyrą rengė „Sporto“ laikraštis. Nuo 1967 metų baigiamajame turnyre keturios komandos žaisdavo vienu ratu (išskyrus 1995, 1996 ir 2000 metus). *1996 m. 2013 metais finale buvo žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų komandų aikštėse. Pastaba: Vilniaus „Lietuvos Rytas” 2011/12 ir 2012/13 m. sezonuose LKF taurės turnyre nedalyvavo. Kauno „Žalgiris” LKF turnyre nedalyvavo 2012/13 m. T. D. M. M. P. P. G. M. E. A. E. E. A. E. J. J. E. L. I.
Lietuvos Supertaurės Turnyras (2012-2013 M.)
Vienintelį kartą istorijoje buvo surengtas toks turnyras. 2012 m. rugsėjo mėnesį Kauno „Žalgiris” ir Vilniaus „Lietuvos Rytas”, kaip stipriausios šalies komandos kovojo dėl Supertaurės. Buvo sužaistos dvejos rungtynės. Pirmąsias Kaune žalgiriečiai laimėjo rezultatu 89:71, o antrosios rungtynės, kurios vyko Vilniuje baigėsi lygiosiomis 87:87.
2024-2025 M. Sezono LKL Rezultatyviausi Žaidėjai
2024-2025 m. metų sezone LKL rezultatyviausių žaidėjų reitinguose karaliavo žaidėjai iš užsienio. Net pirmi 12 didžiausią pelnomų taškų vidurkį turėjo legionieriai. 13 vietą užėmė tuometinis Panevėžio „Lietkabelio“ atstovas Mantas Rubštavičius. Nei vienas žaidėjas geriausiųjų dešimtuke neatstovavo nei Kauno „Žalgiriui“, nei Vilniaus „Rytui“, nei Panevėžio „Lietkabeliui“. Arčiausio šio paminėjimo buvo 12-oje vietoje atsidūręs Sylvainas Francisco. Šiame sąraše taip pat nėra nei vieno žaidėjo, kuris dabar dar rungtyniauja LKL. Pateikiame 10 rezultatyviausių 2024-2025 m. sezono žaidėjus, komandas, kurioms jie atstovavo, ir jų statistika Lietuvoje. Dauguma šių krepšininkų pasikėlė vertę, bet yra tokių, kurie klubo dar nesusirado ar dėl išorinių aplinkybių šiame sezone žaidė tik kelias rungtynes.
Josephas Girardas III
2024-2025 m. Kėdainių „Nevėžis“, dabar Liublijanos „Cedevita“ (Slovėnija). LKL: 20,9 tšk., 2,77 atk. kam., 3,1 rez. perd. Adrijos lyga: 7 tšk., 0,9 atk. kam., 1,1 rez. perd. Europos taurė: 8,1 tšk., 1,1 atk. kam., 1 rez. perd. Tikras Kėdainių perlas, kurį pavyko ištraukti vidurio Lietuvos miestui. Tiesiai po NCAA atvykęs amerikietis greitai rado savo vietą komandoje ir tapo vienu iš jos lyderių. Per sezoną jis išmetė net 301 tritaškį, o iš šios distancijos atakavo 41,5 proc. taiklumu. Sezono metu snaiperis pasižymėjo tuo, kad paskelbė, paliksiantis Kėdainius. Jis tą padarė pasakęs tik vyriausiajam treneriui Gediminui Petraukui ir išskrido į Graikijos čempionate ketvirtą vietą užimančią Patrų „Promitheas“ komandą, tačiau negavęs paleidžiamojo rašto turėjo baigti sezoną Lietuvoje. Dabar amerikietis atstovauja Liublijanos „Cedevita“ ekipai, kuri žaidžia tiek Adrijos lygoje, tiek Europos taurėje. Vietinėse pirmenybėse 25-erių žaidėjas pelno po 7 taškus, iš toli mesdamas tik 31 proc. taiklumu, o Senojo žemyno pirmenybėse jis vidutiniškai renka po 8,1 taško, iš toli mesdamas jau 42 proc. taiklumu.
Brandonas Childressas
2024-2025 m. Jonavos „Cbet“, dabar Bursos „Bursaspor“ (Turkija). LKL: 18,1 tšk., 1,8 atk. kam., 3,5 rez. perd. Turkijos lyga: 15,3 tšk., 3,1 atk. kam., 6,9 rez. perd. Čempionų lyga: 10,4 tšk., 2,8 atk. kam., 5,8 rez. perd. Amerikietis į Jonavą praeitų metų atvyko gruodžio 22-ąją ir iš karto pakeitė komandos tėkmę. Nors žaidėjas nepasižymėjo itin efektinga gynyba, bet puolime jis spindėjo. Jis vietinius sirgalius galingu pasirodymu nudžiugino jau antrosiose sezono rungtynėse. Tuomet 28-erių žaidėjas į Mažeikių komandos krepšį įmėtė 25 taškus. B.Childressas vedama Jonava LKL čempionate nukeliavo iki mažojo finalo, kur metė gana rimtą kovą, bet 1:3 serijoje pralaimėjo Panevėžio „Lietkabeliui“. Dabar gynėjas pakėlė sparnus į Turkiją. Joje jis atstovauja Bursos „Bursaspor“ komandai, kuri taip pat žaidžia FIBA Čempionų lygoje. Verta paminėti, kad šių metų gruodžio 7-ąją B.Childressas pelnė trigubą dublį - 24 taškai, 11 atkovotų kamuolių ir 11 rezultatyvių perdavimų.
#