Šiame straipsnyje apžvelgiama „Giro d'Italia“ dviračių lenktynių istorija ir čempionų sąrašas, taip pat aptariami Lietuvos dviračių sporto pasiekimai ir reikšmingi įvykiai.
„Velomaratonas“ - dviračių sporto šventė
Šešioliktą kartą vyksiantis „Velomaratonas“ suburia tūkstančius dviračių entuziastų. Tai didžiausia Baltijos šalyse dviračių fiesta, kurioje jėgas išbando profesionalai, mėgėjai, vaikai ir netgi tie, kurie rieda paspirtukais, riedlentėmis ar riedučiais. „Velomaratonas“ - tai ne tik varžybos, bet ir fizinės ištvermės, emocinės sveikatos bei bendrystės jausmo šventė. Ramūnas Navardauskas, olimpietis, „Tour de France“ ir „Giro d’Italia“ etapų nugalėtojas, daugkartinis Lietuvos čempionas, jau ne vienerius metus yra „Velomaratono“ ambasadorius. Daiva Ragažinskienė dalyvauja „Velomaratonas“ nuo 2021‑ųjų ir laimėjo Moterų grupėje beveik trejus metus iš eilės: 2021, 2023 ir 2024 metais.
„Giro d'Italia“ - daugiadienės dviračių lenktynės
„Giro d‘Italia“ - vienas svarbiausių kasmetinių Italijos sporto renginių. Šios daugiadienės dviračių lenktynės dažnai suteikia galimybę pasigrožėti spalvingu dviratininkų karavanu ir kitų šalių aistruoliams. Jau ketvirtį amžiaus „Giro“ kas kelis sezonus pradedama užsienyje.
2022 metų lenktynės
2022 metais lenktynės prasidėjo Vengrijoje, kur gegužės 6-8 dienomis buvo surengti trys pirmieji „Giro“ etapai. Po to dviratininkai persikėlė į Siciliją ir iš ten pajudėjo į Italijos šiaurę. Paskutinis 21-asis etapas - asmeninės atskiro starto lenktynės - įvyko gegužės 29 dieną Veronoje. Per truputį daugiau nei tris savaites dviratininkai Vengrijos ir Italijos keliais nuvažiavo 3410 kilometrų.
Dalyviai ir užduotys
2022 metų „Giro“ lenktynėse dalyvavo vienas Lietuvos dviratininkas - Ignatas Konovalovas, atstovaujantis Prancūzijos komandai FDJ („La Française des jeux“). I. Konovalovui nekeliama užduotis kovoti dėl aukštos vietos galutinėje įskaitoje. Ilgas trasos atkarpas važiuoti dideliu tempu sugebantis lietuvis paprastai atlieka juodą darbą pagrindinei grupei vejantis bėglius arba prieš finišo spurtą padedant įsibėgėti komandos lyderiui. FDJ ekipoje I. Konovalovas svariai prisidėdavo prie prancūzo Arnaud Demare‘o pergalių.
Taip pat skaitykite: Italijos kelias į pergales
Sprinteriai ir favoritai
2022 metų „Giro d‘Italia“ buvo nemažai sprinteriams tinkamų trasų. Sprinto specialistai dėl pergalių kovojo šešiuose ar septyniuose etapuose. FDJ sprinto lyderis A. Demare‘as 2019 ir 2020 metais laimėjo penkis „Giro“ etapus, o užpernai nugalėjo ir geriausio sprinterio įskaitoje. Tačiau jo varžovai buvo labai stiprūs, tokie kaip australas Calebas Ewanas iš „Lotto-Soudal“, italas Giacomo Nizzolo iš „Premier Tech“, kolumbietis Fernando Gaviria iš „Emirates“ ir britas Markas Cavendishas iš „QuickStep“.
Šalia trasų susibūrę sirgaliai pasigedo pernai „Giro d‘Italia“ čempionu tapusio kolumbiečio Egano Bernalio. Šiais metais važiuoti Italijos keliais ketino trys buvę „Giro“ čempionai: italas Vincenzo Nibali (nugalėjo 2013 ir 2016 m.), olandas Tomas Dumoulinas (2017 m.) ir ekvadorietis Richardas Carapazas (2019 m.). Pagrindinis 2022 metų „Giro“ favoritas turėjo būti R. Carapazas.
Lietuvos dviračių sporto istorija
Kai 1918 m. buvo atkurta Lietuvos valstybė, dviračių sportas buvo viena iš labiausiai lietuvius sudominusių sporto šakų. Nors trūko ir gerų dviračių, ir lenktynėms tinkamų kelių, pirmųjų Lietuvos sportininkų entuziazmas nugalėjo negandas ir jau 1924 m. mūsų šalies dviratininkai išvyko į Paryžių dalyvauti žaidynėse.
Pirmieji olimpiečiai
Lietuva debiutavo olimpinėse žaidynėse 1924 m. Paryžiuje. Į pirminį sąrašą buvo įtraukti du Kauno ir du Kybartų dviratininkai, o iškeliauti pavyko tik Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) nariui Juozui Vilpišauskui ir Kauno „Makabi“ nariui Isakui Anolikui. 1924 m. liepos 23 d. Paryžiaus apylinkėse vykusiose 188 km atskiro starto lenktynėse iki finišo nenuvažiavo nė vienas Lietuvos dviratininkas.
Dalyvavimas 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse
1928 m. šalies sportui vadovavusi Lietuvos sporto lyga (LSL) sudarė truputį mažesnę olimpinę delegaciją, tačiau joje buvo keturių sporto šakų atstovai. Į Amsterdamą išvyko sunkiaatletis, du boksininkai, penki lengvaatlečiai ir keturi dviratininkai. Per Lietuvoje surengtas atrankos varžybas teisę keliauti į Amsterdamą iškovojo „Makabi“ klubo nariai I. Anolikas ir Tadas Murnikas, Vladas Jankauskas iš lenkų sporto klubo „Sparta“ ir Jurgis Gedminas iš LDS. T. Murnikas užėmė 50 vietą, J. Gedminas - 55-ą.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Tarpukario ir sovietmečio laikotarpis
Po 1928 m. Amsterdamo žaidynių Lietuvos dviračių sporto olimpinėje istorijoje buvo ilgas šešių dešimtmečių tarpas. Nepriklausoma Lietuva dėl finansinių priežasčių praleido 1932 m. Los Andželo olimpines žaidynes, dėl politinių - 1936 m. Berlyno žaidynes. O prasidėjus sovietų okupacijai Lietuvos dviratininkams labai ilgai nepavyko patekti į SSRS olimpinę rinktinę. Arčiausiai olimpinio tikslo buvo Algimantas Guzevičius, tačiau trauma jam sutrukdė dalyvauti 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse.
Treko sporto plėtra
Treko varžybose Lietuvos dviratininkai iki XX amžiaus devintojo dešimtmečio dalyvaudavo labai retai, nes šalyje nebuvo tinkamo treko. Ledai pajudėjo aštuntąjį dešimtmetį, vos ne nuo pamatų rekonstravus Klaipėdos treką. Uostamiestyje suburta treko dviratininkų grupė, kurios auklėtiniai labai greitai pasiekė puikių rezultatų ne tik SSRS, bet ir pasaulinėse varžybose.
Gintautas Umaras - olimpinis čempionas
Ryškiausia Lietuvos dviračių treko žvaigžde ir viena ryškiausių devintojo dešimtmečio pasaulio treko figūrų tapo Gintautas Umaras. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse jis iškovojo du aukso medalius: vieną asmeninėse persekiojimo lenktynėse, kitą - komandų persekiojimo lenktynėse kartu su Artūru Kaspučiu, Viačeslavu Jekimovu ir Dmitrijumi Neliubinu.
Laima Zilporytė - bronzos medalio laimėtoja
Lietuvos moterų dviračių sporto plėtrą sustabdė 1974 m. priimtas SSRS kūno kultūros ir sporto komiteto sprendimas, kuriuo moterų dviračių sportas buvo uždraustas kaip žalojantis sveikatą. Tačiau moterų dviračių sportas buvo reabilituotas 1982-aisiais. Laima Zilporytė 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį 82 km grupinėse plento lenktynėse.
Nepriklausomybės laikotarpis
1990 m. atkūrus nepriklausomybę, L. Zilporytės pergalių tradicijas pratęsė jaunesnių dviratininkių karta. Dianos Žiliūtės, Editos Pučinskaitės, seserų Jolantos ir Rasos Polikevičiūčių pavardės pradėjo skambėti dviračių sporto pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Disko metimo istorija Lietuvoje
Diana Žiliūtė - Sidnėjaus olimpinė bronza
2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Diana Žiliūtė iškovojo bronzos medalį grupinėse plento lenktynėse. Tai kol kas vienintelis nepriklausomos Lietuvos dviračių sporto olimpinis medalis.