LFF stadionas Vilniuje, esantis Liepkalnio gatvėje, Stoties rajone, turi įdomią istoriją ir ateities perspektyvų. Šis stadionas, įsigytas Lietuvos futbolo federacijos (LFF), išgyvena permainų laikotarpį, susijusį su planuojamu LFF persikėlimu į Kauną ir stadiono likimo sprendimais.
Stadiono Įsigijimas ir Investicijos
LFF įsigijo stadioną už 2 mln. 200 tūkst. Lt. Dar du šimtus tūkstančių investavo į dokumentų ir leidimų sutvarkymą. Kol kas tai visos investicijos, skirtos naujajam „nacionaliniam“ stadionui.
Planuojami Darbai ir Sąmata
Svarbiausias tikslas - kuo greičiau padengti naują dirbtinę dangą ir paversti stadioną trečiosios UEFA kategorijos. Jeigu nereikės prie vienos tribūnos perkelti dujų linijos - LFF stadiono sąmata sieks apie 11-12 mln. Lt. Jei reikės - apie 16 mln. Lt.
Stadiono Paskirtis
Šio stadiono negalėsime skirti tik nacionalinėms rinktinėms. Dirbtinę dangą darome dėl vaikų ir mėgėjų. Tokią dangą jau turi Kėdainiai, Gargždai, Panevėžys ir Kaunas.
"Vėtros" Palikimas
Apie neseniai čia šeimininkavusį Vilniaus „Vėtros“ klubą primena tik kartkartėmis užsukantys antstoliai ir bankroto administratorius. „Mūsų pozicija yra paprasta: mes pasiryžę turtą perpirkti, jei susitarsime su administratoriumi ir kainos bus realios.
Taip pat skaitykite: Fabijoniškių futbolo stadiono ateities vizija
LFF Kraustynės į Kauną
Kaune vykstant Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai, LFF nusprendė, kad savo namus nori perkelti į laikinąją sostinę. Federacijos vadovai tikisi, kad jau rugsėjį UEFA Tautų lygos rungtynes Lietuvos rinktinė galėtų žaisti Kaune. LFF planas yra įsikurti administracinėse stadiono patalpose, taip pat turėti ir sandėliavimo patalpas. „Artimiausius 3-4 metus, o gal ir ilgiau, visas nacionalinės rinktinės rungtynes žaisime Kaune. Plius ten turime akademijos bazę - jaunimo treniruočių centrą, kurį irgi norime šiais metais renovuoti, atšviežinti. Toks sprendimas natūraliai ir kilo“, - 15min teigė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Stadiono Pardavimas ir Potencialūs Pirkėjai
Kadangi federacija kelsis į Kauną, dabartinis LFF stadionas, nors ir prastos būklės, yra atsidūręs ant prekystalio. Turtas šiai dienai priklauso stadionui, ne federacijai, nors stadionas yra federacijos „Daromės turto vertinimą, analizuojamės visą įmonės pardavimą, nes turtas šiai dienai priklauso stadionui, ne federacijai, nors stadionas yra federacijos. Yra tam tikrų pirmtakų padarytų manevrų, kuriuos reikia išsiaiškinti“, - teigė federacijos vienas vadovų.
Kaina ir Potencialūs Pirkėjai
E.Stankevičius patikino, kad federacijos noras yra perduoti LFF stadioną vienam iš Vilniaus klubų - „Žalgiriui“ arba „Riteriams“. Nežymaus susidomėjimo buvo ir daugiau, tačiau, kaip teigė E.Stankevičius, tai daugiau buvo nerimtos kalbos, pasvarstymai. „Buvo kalbėta su „Vilniaus“ klubo atstovais - Narbuto komandos vadovu, bet su pačiu juo nebendravome. Jie galiausiai priėmė sprendimą statytis savo. Esame kalbėję su Vilniaus miesto savivaldybe, kad galbūt jiems būtų aktualu, bet miestas nemato poreikio įsigyti. Buvome kalbėję, kad galbūt Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) galėtų turėti tokį kompleksą, bet pačiai apskričiai tai galbūt būtų per daug“, - vardino LFF generalinis sekretorius. LFF vadovo teigimu, stadiono kaina skaičiuojama milijonais. Esame kalbėję su Vilniaus miesto savivaldybe, kad galbūt jiems būtų aktualu, bet miestas nemato poreikio įsigyti „Normali kaina, sakyčiau, tarp 4-5 milijonų. Tai rinkos kaina futbolo tikslams. Jei kalbėtume apie komercinį projektą, galėtume gauti ir žymiai daugiau. Mes siekiame, kad stadionas liktų griežtai po klubine vėliava, po akademija ir t.t. Dėl to ir kaina bus adekvati“, - sakė E.Stankevičius.
Būklė ir Reikalingos Investicijos
Nereikia abejoti, kad naujiems stadiono šeimininkams prireiks nemenkų investicijų, norint prikelti statinį, kuriame problemą rastum kone bet kur, kur bestum pirštu. Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stadiono tribūna Pavargusios rūbinės, nuolatinė drėgmė, pastato nelygumai, architektūriniai „sprendimai“, varvantis stogas, šaldymo kamerą primenantis spaudos konferencijų centras, aplūžusios tribūnos - tai tik dalis problemų, kurios matomos plika akimi. „Priklauso nuo to, kiek naujieji savininkai būtų pasiruošę investuoti ir kokius planus regztų, - paklaustas apie reikiamus piniginius indėlius, sakė E.Stankevičius. - Tikrai yra ką tvarkyti. Ir mes esame nusimatę darbų - kai tik orai leis, stogas bus keičiamas, nes jis sudėtingos, avarinės būklės. Kitas žingsnis - spaudos konferencijų salės tvarkymas. Tokie darbai laukia dar iki pardavimo.“
"Riterių" Susidomėjimas
Kol kas didesnį susidomėjimą galimybe įsigyti LFF stadioną rodo „Riteriai“, o tiksliau - klubo savininkas Janas Nevoina, „Lit-Invest“ bendrovės vadovas. Prekyba naftos produktais iš Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano vilniečiui padėjo plačiai atverti futbolo pasaulio duris. Vien iš šio verslininko piniginės išlaikoma komanda savo istoriją rašyti pradėjo Trakuose, bet 2019-siais persikėlė į sostinę - taip „Trakai“ tapo Vilniaus „Riteriais“. nuotr. Elvio Žaldario/Janas Nevoina Nuo 2015-ųjų tuomečiai „Trakai“ buvo rimta jėga Lietuvos futbole, kai nuskynė du sidabro medalių komplektus iš eilės, vėliau triskart finišavo trečioje vietoje. Tiesa, pastarieji du sezonai ekipai nesiklostė taip gerai - finišuota šeštoje pozicijoje.
Taip pat skaitykite: LFF stadionas matė Portugalijos pergalę
Derybos su "Riteriais"
E.Stankevičius 15min pasakojo, kad derybos su J.Nevoina yra pažengusios į priekį daugiau nei pokalbiai su „Žalgirio“ direktore Vilma Venslovaitiene. „Riterių“ savininkas, pasak LFF generalinio sekretoriaus, analizuoja stadioną kaip verslo modelį. Jis labiau pažengęs ir įsigilinęs į situacijos analizę „Esame pasirašę ir konfidencialumo sutartį, pateikę dokumentus klubo vadovams, kad jie galėtų nagrinėtis ir dėliotis savo veiksmus“, - sakė E.Stankevičius. „Janas mato visą akademiją, viso klubo įsikūrimą, sveikatingumo komplekso atsiradimą, kad kartu teiktų ir SPA paslaugas. Mato ir ofiso praplėtimo klausimą, tribūnų renovaciją. Jis labiau pažengęs ir įsigilinęs į situacijos analizę. Yra dar vienas momentas, ką ir mes patys esame gvildenę, ir Janas žiūrėjo išmatavimus - galbūt dabartinę treniruočių aikštę uždengti, padaryti maniežą. Ten atsirastų ir ofiso patalpos, ir persirengimo kambariai. Viskas jau nuo jų priklausys. Janas nusiteikęs investuoti ir pakeisti šitą projektą bei jį atšviežinti“, - pasakojo LFF generalinis sekretorius.
J. Nevoinos Pozicija
Vis dėlto pats J.Nevoina nebuvo toks atviras, kalbėdamas su 15min. „Faktas paprastas: jei LFF išeis iš Vilniaus, o tai įvyks, kokia tada bus stadiono situacija? Natūralu, kad kažką reikia daryti, kad liktų futbolo namai. Jie nėra tobuli, bet reikalą reikia spręsti“, - sakė „Riterių“ vadovas. Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Danilevičius, Janas Nevoina, Edgaras Stankevičius ir Benjaminas Zelkevičius J.Nevoinos teigimu, jis labiau yra ne susidomėjęs LFF stadiono įsigijimu, bet susirūpinęs dėl susidariusios situacijos - vienintelių futbolo namų Vilniuje likimo. „Matau horizontą kitaip, gal kiek toliau nei kiti. Jei spręsim reikalą rudenį, jau gali būti per vėlu“, - akcentavo verslininkas. Kaip pats matytų stadiono pakeitimus, J.Nevoina nenorėjo komentuoti ir užsiminė apie Vilniaus miesto savivaldybės galimą poziciją LFF stadiono klausimu. „Šitoje vietoje nėra atsakymo“, - nukirto „Riterių“ savininkas. Paklaustas apie 4-5 mln. sumą, kurią įvardino E.Stankevičius, J.Nevoina neatsakė, ar tokia kaina yra reali, mat daug kas priklauso nuo to, ką galima padaryti stadiono teritorijoje. „Daug suinteresuotų šalių yra. Reikia prie to projekto dirbti, investuoti. Ar miestas, ar kiti variantai. Apie tai kalbama, bet visur reikia konkrečių faktų, skaičių. Vertinant situaciją, kurioje esame, tai nebus paprastas sprendimas. Nebus taip, kaip jūs sakot, kad sumoki tiek, o rytoj jau bus taip, taip ir taip. Čia būtų neteisinga spekuliacija“, - aiškino J.Nevoina.
"Žalgirio" Ambicijos
Vasario 3-ąją klubo sezoną pristatydama V.Venslovaitienė užsiminė, kad „Žalgirio“ svajonė yra turėti namus - teritoriją, kurioje klubas galėtų pats tvarkytis, sudarinėti treniruočių grafikus ir kitaip šeimininkauti. Bet tam, kad namus būtų galima įsigyti, „Žalgiriui“ reikia papildomos finansinės injekcijos. Šalies čempionų biudžetas šiemet bus 2,65 mln. eurų. Tiesa, tai pesimistinis variantas. Jei žalgiriečiams pavyktų patekti į UEFA turnyro grupių etapą, tuomet papildomi milijonai įkristų į sąskaitą. Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilma Venslovaitienė „Viskas labai paprasta. Jei mes praeiname į grupes - čia yra pelnas (rodo pirštu į 2,6 mln. eurų eilutę - aut. past.), - sakė V.Venslovaitienė. - Tai yra investicinės lėšos. Jei tokias turi, gali eiti į banką ir pirkti federacijos stadioną ar kažkur kažką vystyti.“ UEFA kovos vyks vasarą, o baigsis prieš pat rudenį - kai LFF, jei viskas vyks pagal planą, jau pakuosis daiktus ir keliaus gyventi į Kauną, o Vilniaus stadionas bus atlaisvinamas.
"Žalgirio" Pozicija
Dėl to V.Venslovaitienė teigia, kad kalbėti apie galimą įsigijimą dar yra anksti. „Sakom „jei pavyktų“. Jei pavyktų - klausimai būtų sprendžiami. Pažįstate mane, nemėgstu burtais užsiimti“, - 15min kalbėjo „Žalgirio“ direktorė. Bet ar vėliau nebus per vėlu? „Visi turi vienodas sąlygas, o galimybes - visi skirtingas, - sakė V.Venslovaitienė. - Išeinant iš situacijos, kurioje esame - taip gal ir atsitiks. Mes turėsime galimybę - savo pasiūlymą ir pateiksim. Neturiu atsakymo dabar. Dirbame, ruošiamės sezonui ir tiek žinių. Jei ateis greičiau, jis (J.Nevoina - aut. past.) ir nusipirks.“ Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treniruotė V.Venslovaitienė taip pat nesiryžo vertinti ir E.Stankevičiaus įvardintos kainos, viršijančios 4 mln. eurų. „Šitoje vietoje negaliu nieko komentuoti, - teigė „Žalgirio“ vadovė. - Nesu turto vertintoja, nesu tos srities specialistė. Jei ateis kalba apie projektą, tuomet ir vyks derybos, pokalbiai. Kai žmogus parduoda butą, pardavėjas irgi nustato savo kainą, o pirkėjas klausia: kiek norėsit? Tuomet ir vyksta procesai. Čia tas pats. Čia namai. Todėl ir sakome, kad norime namų.“
LFF Parama "Žalgiriui"
E.Stankevičius teigia suprantantis ir „Žalgirio“ situaciją. „Ir praėjusiais metais, jei būtų „Žalgiris“ patekęs į grupes, būtų pavykę susikalbėti. Tada logiškai yra pradinis įnašas, federacija gali palaukti, susidėliojusi finansinius srautus“, - sakė LFF generalinis sekretorius. „Mes esame lankstūs ir suprantame, kad stadionas liks po klubine vėliava. Prisiderinsime ir rasime kompromisą“, - pridūrė jis.
Taip pat skaitykite: Dariaus ir Girėno stadiono svarba futbolui
Galimos Grėsmės
Futbolo užkulisiuose kalbama, kad, jei J.Nevoina nusipirks LFF stadioną, jis gali pasielgti principingai. Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino paramą sporto klubams, o pagal naują tvarką pinigus bent artimiausius trejus metus gaus vienas konkrečios sporto šakos klubas. Nemanau, kad taip įvyktų, bet viskas yra Lietuvoje įmanoma Tad „Žalgiris“ per trejus metus gaus 3,149 mln. eurų paramą, t. y. - po 1,05 mln. eurų kasmet, o „Riteriai“ palikti be nieko. Jei J.Nevoina taptų šeimininku, jis gali pasiūlyti „Žalgiriui“ tokią nuomos kainą, kurią pats sugalvotų. O žalgiriečiai praktiškai neturėtų ką daryti, mat kito stadiono sostinėje tiesiog nėra. Ir nebus dar ilgai, nes nacionalinio stadiono statybos Šeškinėje stringa jau seniai. Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LFF vadovybė stebi rungtynes Lietuva-Kazachstanas „Visko gali būti, - sakė E.Stankevičius. - Ir Kaune visko gali būti, kad, atsiradus stadionui, gali ateiti „Kauno Žalgiris“ ir nelikti vietos „Hegelmann“. Čia irgi gali tų dalykų būti, bet, jei vienas ar kitas klubas įsigys, visų savo poreikių nepatenkins, norės generuoti papildomų pajamų iš nuomos. Manau, turės įsileisti. Plius, yra bendra situacija, kad kitas klubas tiesiog neturėtų kur žaisti. Galutiniame etape reikėtų ir mūsų įsitraukimo, kad nebūtų bereikalingų intrigų lygioje vietoje. Nemanau, kad taip įvyktų, bet Lietuvoje viskas yra įmanoma.“ V.Venslovaitienė taip pat tikisi, kad verslo logika būtų viršiau emocijų. Daugiau mes nesiruošiam mokėti, bet tiek pat - mokėsime „Jei kaina bus tokia, kad mums pasirodys, jog ji neadekvati - mes nesinuomosim. Bet jei mes nesinuomosim, ar reikia prarasti klientą? Dėl ko? Manau, kad kaip sutilpom dabar, taip ir vėliau sutilpsim. Koks čia skirtumas. Algas reikia mokėti už kasdienos darbą. Stadiono priežiūra, apsauga, eksploatacija - už tai reikia mokėti. Net neabejoju. Daugiau mes nesiruošiam mokėti, bet tiek pat - mokėsime“, - 15min teigė „Žalgirio“ direktorė. Pats J.Nevoina ir šia tema nebuvo linkęs kalbėti konkrečiai. Jis užsiminė, kad stadioną gali pirkti „nebūtinai klubas, o galbūt nepriklausomas investuotojas“. „Jei yra nepriklausomas investuotojas - jam rūpi ekonominis pagrįstumas. Ar tada gali būti grėsmė, ar ne - investuotojas spręs“, - sakė „Riterių“ prezidentas.
Dariaus ir Girėno Stadiono Atidarymas Kaune
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Kaunas ir Lietuva to dar nematė - sekmadienį į Žaliakalnį plūstelėjusi daugiatūkstantinė minia užpildė naujai atstatyto Dariaus ir Girėno stadiono tribūnas. Šventinis savaitgalis Dariaus ir Girėno stadione prasidėjo dar šeštadienį. Sekmadienį, futbolo rungtynių ir šventinio koncerto dieną, į istorinį objektą plūstelėjo iki šiol neregėta minia. Visus bilietus iššlavę kauniečiai ir svečiai kone sausakimšai užpildė stadiono tribūnas, po atnaujinimo padidėjusias maždaug nuo 9 iki 15 tūkst. „Be infrastruktūros naivu tikėtis progreso, todėl tikiu, kad atnaujintas stadionas padės Kauno komandoms ir Lietuvos rinktinėms siekti aukščiausių rezultatų. Nepamirštame ir mažųjų kauniečių - per pastaruosius penkerius metus mieste atnaujinta per tris dešimtis sporto aikštynų, pakeistos dangos. Dariaus ir Girėno stadionas bus skirtas ne vien futbolui, bet ir kitokiam sportui, dideliems pramoginiams renginiams. Norisi, kad ši erdvė būtų gyva ir džiugintų kauniečius“, - sakė meras V. Pirmoje atidarymo dalyje pilnutėlis Dariaus ir Girėno stadionas išvydo atkaklią ir emocijų kupiną LFF taurės finalininkų Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ klubų dvikovą. Pirmasis įvartis krito 76-ąją susitikimo minutę. Po keitimo aikštėje pasirodęs žalgirietis Marko Miličkovič galingu smūgiu iš toli pasiuntė kamuolį į vartų kampą ir svečių tribūnoje sukėlė tikrą euforiją. Visgi pratęsime savo pranašumą įrodė daugkartinis šalies čempionas ir taurės laimėtojas Vilniaus „Žalgiris“. Iškart po LFF taurės finalo susirinkusiųjų stadione laukė finalinė dalis - žinomų atlikėjų pasirodymas.
Dariaus ir Girėno Stadiono Istorija
Stepono Dariaus ir Kęstučio Bulotos suprojektuotame pasiūlyme puoselėta viltis, kad Ąžuolyne išdygs modernus sporto aikštynas. Nors atidarymo iškilmės įvyko 1924 m. rugsėjo mėn., stadiono statybos darbai tęsėsi iki pat nepriklausomybės pabaigos.
Sovietinė Rekonstrukcija
Buvusio medinio stadiono tribūnos buvo nugriautos, vietoj jų pastatytos dviejų aukštų betoninės-monolitinės, talpinančios 12 tūkst. žiūrovų. Nugriautos ir bilietų kasos bei puošnūs tarpukariu pastatyti vartai.
Vardo Suteikimas
Lietuvai atkūrus valstybingumą, stadionui, o kartu ir visam sporto kompleksui, suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas (sovietmečiu stadionas vadintas Respublikiniu sporto kombinato stadionu). 1998 m. įrengta nauja moderni bėgimo danga, mediniai suolai pakeisti plastikinėmis kėdėmis.
Rekonstrukcija
2022 m. pasibaigus rekonstrukcijai, stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., visos tribūnos uždengtos stogu.
Dariaus ir Girėno Stadiono Atidarymo Renginys
Žiūrovai į naują areną viliojami ne tik futbolu, bet ir stadiono atidarymo šou. Susirinkusiems koncertavo kone visas Lietuvos popscenos žvaigždynas. Renginio atidarymo ceremonijoje Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sakė, kad „pagaliau išsipildė Dariaus ir Girėno svajonė ir Kaunas turi vienintelį Lietuvoje futbolo stadioną“. „Lietuva, pasistačiusi šį stadioną Kauno asmenyje laimėjo didijį didijį prizą“, - kalbėjo jis. Daugiatūkstantinę publiką pasveikino Marijonas Mikutavičius, Jovani, Justinas Jarutis, Jessica Shy, „The Roop“, Leon Somov, Saulius Prūsaitis ir Iglė, Vidas Bareikis, „8 kambarys“ bei „Ritmas kitaip“. Į atidarymo renginį susirinko ir garsūs žmonės. Tarp jų - Arvydas Sabonis, Paulius Motiejūnas, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Daina ir Antanas Bosai, Lina Chatkevičiūtė-Vėželienė ir Donatas Vėželis, Vladas Korsakovas ir daugelis kitų.
Kalbos ir Švilpimas
Trumpą mero kalbą lydėjo ir plojimai, ir švilpimas, tuo metu ceremonijoje Lietuvos futbolo federacijos generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus pasisakymą stadione susirinkusių futbolo gerbėjų švilpimas trikdė jam dar kalbant. „Tai istorinė vieta, nes būtent čia prieš šimtą metų įvyko pirmosios oficialios Lietuvos futbolo rungtynės, būtent šiame mieste, Kaune, ne bet kur kitur. Iš tikrųjų smagu, kada turime galimybę sveikintis su visais jumis būtent iš Kauno“, - sakė jis. „Tikiu, kad ir kiti miestai paseks šiuo pavyzdžiu ir turėsime ne vieną ir ne du tarptautinės kategorijos stadionus, kuriuose galės mūsų šalies nacionalinė rinktinė susitikti“, - kalbėjo E.Stankevičius. Lietuvos futbolo federacija pastaraisiais metais sulaukia kritikos dėl prastų rinktinės sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.
Kaina ir Trukmė
Galutinė stadiono kaina siekia apie 43 mln. eurų - tai apie 10 mln. eurų brangiau lyginant su pradiniu pasiūlymu. Rekonstrukcija truko ketverius metus Stadiono rekonstrukciją 2018 metais pradėjo Turkijos bendrovė „Kayi Construction“, tačiau 2020 metų sausį sutartį su rangovu savivaldybė nutraukė, nes šis nesilaikė įsipareigojimų. Nutraukus sutartį su turkais, darbus perėmė Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“.
Techniniai Duomenys
Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., o visos tribūnos uždengtos stogu. Stadionas atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus. Jame įrengta šildoma žolės danga, kas leis mėnesiu pratęsti jos eksploatacijos sezoną. Pasak savivaldybės, stadiono statybai nuo pamatų prireikė 11 tūkst. kubinių metrų monolitinio gelžbetonio, 3,5 tūkst. kubinių metrų surenkamų gelžbetonio gaminių ir apie 1,5 tūkst. tonų metalo konstrukcijų. Po hibridine žalia išvedžiota 33 kilometrai šildymo vamzdelių. Per koncertus stadionas talpins dukart didesnę publiką - iki 30 tūkst. žmonių.
Ateities Renginiai
Pirmąsias oficialias rungtynes Dariaus ir Girėno stadione stebės UEFA inspektorius, pateiksiantis savo galutinę išvadą dėl 4-os kategorijos suteikimo. Kitų metų rugpjūtį Dariaus ir Girėno stadioną sudrebins pasaulinio lygio žvaigždės Ed Sheeran koncertas.
Koncertai Lietuvoje
Apsilankymas koncerte - tai ne tik muzikos klausymas, bet ir nepamirštama patirtis, kuri įkvepia, sujungia ir pakylėja. Lietuvoje vyksta daugybė įvairaus žanro koncertų - nuo didžiulių areninių šou iki jaukių kamerinių pasirodymų, nuo klasikos iki džiazo, roko, elektroninės ar popmuzikos. Nesvarbu, ar ieškote energijos kupino vakarėlio, ar intymios akustinės atmosferos - Lietuvos koncertų scena gali pasiūlyti viską. Naudodamiesi AllEvents svetaine, lengvai atrasite artimiausius koncertus visoje šalyje ir suplanuosite nepamirštamą muzikinį vakarą.
Populiarūs Koncertai
Lietuva gali pasigirti aktyvia ir gyvybinga koncertine scena. Didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - nuolat vyksta žinomų atlikėjų pasirodymai, o mažesniuose miesteliuose dažnai rengiami išskirtiniai, jaukūs koncertai. Į Lietuvą atvyksta tarptautinės muzikos žvaigždės, o šalies atlikėjai džiugina išskirtiniu talentu ir kūrybiškumu. Vasarą koncertai dažnai vyksta po atviru dangumi - parkuose, dvarų kiemuose ar net prie ežerų. AllEvents svetainėje lengvai rasite informaciją apie populiariausius koncertus, atlikėjus, koncertų sales bei bilietus.
Kodėl Verta Lankytis Koncertuose?
Gyva muzika - tai emocijų banga, kurią galima patirti tik būnant ten ir dabar. Koncertai leidžia pabėgti nuo kasdienybės, pasinerti į garsų pasaulį, dalintis emocijomis su kitais klausytojais ir mėgautis unikalia atmosfera. Kiekvienas pasirodymas - tai skirtinga patirtis, kurią kuria ne tik atlikėjai, bet ir publika. Koncertai taip pat yra puiki proga išgirsti mėgstamą atlikėją gyvai ar atrasti naują muzikos žanrą ar grupę. Tai ne tik renginys - tai prisiminimas, kuris išlieka ilgam.
Kaip Sutaupyti Perkanti Bilietus?
Bilietus į koncertus verta pirkti kuo anksčiau - bilietų platintojai dažnai taiko nuolaidas prenumeratoriams. Taip pat sekite koncertų organizatorių puslapius, socialinių tinklų paskyras ir prenumeruokite naujienlaiškius - ten dažnai dalijamasi išskirtiniais nuolaidų kodais ar riboto laiko pasiūlymais. Būkite aktyvūs ir gudrūs - taip sutaupysite ir į koncertą eisite be streso.