Įvadas
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas Vilniuje - svarbus šalies futbolo infrastruktūros objektas, turintis ilgą ir įvairią istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime stadiono raidą nuo jo ištakų, per rekonstrukcijas ir iššūkius, iki dabartinės situacijos ir ateities planų. Aptarsime jo reikšmę Lietuvos futbolui, problematiką ir galimus sprendimus.
Stadiono Ištakos ir Transformacijos
LFF stadionas, esantis Vilniaus centre, į pietus nuo geležinkelio stoties, turi turtingą praeitį. Iki XXI amžiaus pradžios jis buvo žinomas kaip "Lokomotyvo" stadionas. 2004 metais stadioną perstatė "Vėtros" klubas, tapdamas pirmuoju privačiu stadionu Lietuvoje po 1990 m. Iš pradžių jame tilpo beveik 3600 žiūrovų, bet 2005 m. talpa buvo padidinta.
"Vėtros" Epocha ir Stadiono Gelbėjimas
2010 m. vasarą, "Vėtros" komandai iširus dėl finansinių sunkumų, LFF perėmė stadiono valdymą. Šis žingsnis buvo gyvybiškai svarbus Lietuvos futbolui, nes išsaugojo vienintelę vietą šalyje, kur oficialias rungtynes galėjo žaisti nacionalinė rinktinė. Situacija galėjo tapti kritine, jei stadionas būtų paliktas likimo valiai, ypač kai Nacionalinio stadiono statybos buvo įšaldytos.
Rekonstrukcija ir Atidarymas
2011 m. vasarą stadionas buvo rekonstruotas, padidinta talpa ir išklota dirbtinė veja. Po rekonstrukcijos stadionas atidarytas 2011 m. rugsėjo 10 d. Ši rekonstrukcija leido "Žalgiriui" sugrįžti į A lygą ir sėkmingai rungtyniauti namuose.
LFF Stadiono Reikšmė Lietuvos Futbolui
LFF stadionas atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos futbolo gyvenime. Jame namų rungtynes žaidžia dvi aukščiausiosios lygos komandos - "Žalgiris" ir "Trakai", taip pat kelios žemesnių lygų komandos. Stadione vyksta jaunių ir mėgėjų futbolo dvikovos, rengiamos konferencijos ir organizuojami kultūriniai renginiai.
Taip pat skaitykite: Fabijoniškių futbolo stadiono ateities vizija
"Žalgirio" Namai
Vilniaus "Žalgiris" LFF stadione jaučiasi kaip namuose. 2010 m. atsinaujinęs "Žalgiris" sugrįžo į A lygą ir 6-ajame ture tuometiniame "Vėtros" stadione, ant natūralios dangos 3:0 nugalėjo FK "Klaipėda" ekipą. 2011 m. "Vėtros" stadionas transformavosi į LFF areną, o dėl užsitęsusių remonto darbų sostinės ekipai pirmą kartą dirbtinę renovuoto LFF stadiono dangą teko išbandyti tik 25-ame ture. Tose rungtynėse vilniečiai, prieš tai rungtyniavę kituose miestuose, ir vėl 3:0 sutriuškino "Klaipėdą". Į tą mačą futbolo išsiilgę vilniečiai susirinko gausiai. Varžovams teko palikti LFF stadioną nuleistomis galvomis ir vėliau: 2012 metų 2-ajame ture Klaipėdos "Atlantas" buvo sutriuškintas 7:0, 2013 metų sezono 6-ame ture 2:0 buvo palaužtas Panevėžio "Ekranas", o 2014 bei 2015 metų 1-uose turuose atitinkamai 3:1 ir 2:0 nepalikta vilčių "Šiauliams" bei Utenos "Uteniui".
Mantas Kuklys, "Žalgirio" saugas, pabrėžė, jog žaisti atviroje erdvėje yra pliusas futbolininkams. Jo teigimu, jei bus truputį šlapesnė veja, tada kamuolys greičiau judės, o tai komandai yra smagiau ir geriau.
Incidentai ir Remonto Darbai
LFF stadionas neapsiėjo be incidentų. Pietų tribūnoje staiga atsivėrusi skylė mačo metu įsmuko keli sirgaliai, tarp jų ir mažametis vaikas. Po šio incidento V.Buzmakovo neliko jokiose LFF struktūrose. LFF nedetalizavo išsiskyrimo priežasčių, tačiau buvo užsiminta, kad jos ne vien tokios, apie kurias garsiai trimitavo šalies žiniasklaida. Į šį incidentą galiausiai įsikišo ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Po incidento LFF ėmėsi remonto darbų. Pagrindinis darbas prieš dvikovą su Slovakija buvo būtent šios tribūnos remontas. Tris pastaruosius mėnesius vyko intensyvūs darbai. Šiam darbui samdyta įmonė, kuri atsakingai ir kokybiškai atliko darbus. UEFA atstovai keletą pastarųjų mėnesių įdėmiai sekė Pietinės tribūno darbus.
Iššūkiai ir Problemos
Nepaisant savo svarbos, LFF stadionas susiduria su keliais iššūkiais.
Taip pat skaitykite: LFF stadionas matė Portugalijos pergalę
Stadiono Talpa ir Infrastruktūra
Viena didžiausių problemų - stadiono talpa. Šiek tiek daugiau nei 5 tūkstančius sirgalių talpinantis LFF stadionas yra per mažas, kai vyksta tarptautinės rungtynės. Dėl mažos talpos neįmanoma patenkinti varžovų rinktinių poreikių ir priimti didelio skaičiaus sirgalių.
Kitas probleminis taškas - stadiono infrastruktūra. Įėjimai į stadioną yra nepatogūs, maitinimo vietos ir tualetai nėra patogiai išdėstyti, todėl žiūrovams kyla daug nepatogumų.
UEFA Reikalavimai
LFF stadionas neatitinka UEFA reikalavimų, kadangi turi tik trečią kategoriją. Pavyzdžiui, Konferencijų lygoje, pagal reikalavimus, jau grupių etape reikia žaisti bent 4 kategorijos stadione. Vis dėlto, UEFA kartais suteikia išimtis. Lietuvos rinktinė varžovus namuose priima būtent LFF stadione Vilniuje.
Edgaras Stankevičius, LFF generalinis sekretorius, teigė, kad jei "Žalgiris" žais Konferencijų lygoje, išimtis tikrai bus suteikta. Bėdų kiltų, jei klubas sugebėtų prasibrauti į Čempionų lygą, kur reikalavimai kur kas didesni.
Paulius Jakelis, futbolo ekspertas ir komentatorius, taip pat mano, kad UEFA suteiks išimtį šioje situacijoje, nes yra suinteresuota, kad klubas žaistų savo šalyje, mieste, o kitų stadionų juk pas mus nėra.
Taip pat skaitykite: Dariaus ir Girėno stadiono svarba futbolui
Futbolo Aikštelių Trūkumas Vilniuje
Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) prezidentas Gintautas Žemaitis apgailestauja, jog sostinėje daugiausia turime ne stadionus, o tik kažkada buvusias futbolo aikšes. Anot jo, Vilniuje yra itin daug futbolo komandų, tad tenka spręsti sunkų galvosūkį, kur joms visoms žaisti. Visi stengiasi patekti į LFF stadioną, tačiau šis nėra guminis, todėl tenka ieškoti alternatyvų, kurių, deja, praktiškai nėra.
Galimi Sprendimai ir Ateities Planai
Siekiant pagerinti situaciją, būtina imtis veiksmų tiek LFF stadiono atžvilgiu, tiek planuojant naujų futbolo objektų statybas.
LFF Stadiono Rekonstrukcija
LFF svarsto LFF stadiono plėtros galimybes bei artimiausius rekonstrukcijos darbus. Užsienio specialistai atliko galimybių studiją ir paskaičiavo, kad Liepkalnyje, pagal žemės kiekį, galima drąsiai pastatyti apie 15 tūkst. vietų stadioną.
Planuojama renovuoti visą pagrindinę tribūną, išplėsti įvairias patalpas rungtynių dalyviams, žiniasklaidai, VIP svečiams, atnaujinti kitas tribūnas. Taip pat numatyta vieta nepilnų matmenų futbolo maniežui. Suplanuotiems darbams reikia apie 4,5-5 mln. eurų.
Nacionalinio Stadiono Statybos
Nacionalinio stadiono idėja aptarinėjama jau metų metus, tačiau veiksmų kaip nesiimama, taip nesiimama. Julius Kvedaras, LFF prezidentas, teigia, kad Nacionalinio stadiono poreikis yra milžiniškas. Jau dabar susiduriama su varžovų rinktinių reikalavimais, poreikiais, kurių negalima patenkinti.
Edvinas Eimontas, LFF generalinis direktorius, mano, kad Lietuvai šiuo metu reikalingas apie 20 tūkst. vietų stadionas. Būtų logiška žvelgti į ateities perspektyvas ir statant stadioną palikti plėtros galimybę.
Kauno Dariaus ir Girėno Stadionas
Baigiamas statyti Kauno Dariaus ir Girėno stadionas gali tapti išsigelbėjimu. Jis atitiks UEFA 4-os kategorijos reikalavimus. Nors jo atidarymo data kol kas neaiški, tikimasi, kad jis bus baigtas statyti artimiausiu metu. LFF vadovai neseniai viešėjo Kaune, kur su miesto valdžia bei UEFA inspektoriais apžiūrėjo stadioną.
Dariaus ir Girėno stadionas - vienas svarbiausių Lietuvos sporto ir pramogų objektų. Per pastaruosius dešimtmečius stadionas tapo ne tik sporto, bet ir kultūros renginių centru. 2022 metais po rekonstrukcijos stadionas atvėrė duris kaip moderni erdvė, talpinanti iki 15 tūkst. žiūrovų.
Futbolo Stadionų Ateitis Lietuvoje
Futbolo stadionų situacija Lietuvoje reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Būtina bendra LFF, sostinės valdžios bei verslo atstovų strategija. Seniūnai ir miestų merai turėtų būti suinteresuoti stadionų ir aikščių statybomis bei renovacijomis.
Investicijos į futbolo infrastruktūrą ne tik pagerins sąlygas sportininkams ir žiūrovams, bet ir prisidės prie futbolo įvaizdžio gerinimo šalyje.
tags: #lff #stadionas #tiesiogiai