Lietuvos krepšinio istorija: nuo ištakų iki triumfo

Lietuvos krepšinio istorija - tai ne tik pergalių ir pralaimėjimų metraštis, bet ir tautos identiteto, vienybės bei laisvės siekio atspindys. Ši istorija, prasidėjusi dar 1925 m., neatsiejama nuo legendinių asmenybių, įkvepiančių pasiekimų ir išskirtinių marškinėlių, tapusių tikru kultiniu reiškiniu.

Krepšinio pradininkas Lietuvoje - Steponas Darius

Pats krepšinio išradėjas yra Jamesas Naismithas, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius - ne tik lakūnas, didvyriškai skridęs per Atlantą kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, būdamas 11 metų emigravo į JAV, kur įstojo į Harisono universitetą ir susidomėjo įvairiomis sporto šakomis. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius ne tik įstojo į Lietuvos kariuomenę, bet ir aktyviai įsitraukė į sportinę veiklą.

S. Darius populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. Jis buvo treneris, teisėjavo varžybose, Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Steponas Darius buvo pirmojo Lietuvoje stadiono projekto autorius ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis inicijavo ir dalyvavo pirmajame Lietuvos beisbolo čempionate 1922 m., 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). S. Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ tapo svarbiu įnašu į krepšinio populiarinimą Lietuvoje. Jis taip pat dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Pirmieji Lietuvos rinktinės žingsniai

Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.

Taip pat skaitykite: Krepšinio Apžvalga

Lietuvos rinktinės pasiekimai iki nepriklausomybės praradimo

• II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.
• 1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
• 1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: dėl to meto reglamento nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę (2 rungtynės ir 1 pergalė).

Lietuvos rinktinės pasiekimai sovietmečiu

• 1946 m. II Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
• 1947 m. III Pabaltijo šalių čempionatas Taline: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
• 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Rygoje: (2 rungtynės ir 0 pergalių).
• 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
• 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
• 1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).
• 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2-2).
• 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
• 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningrade: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
• 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
• 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingrade: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (8-5).
• 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9-7).
• 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
• 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
• 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
• 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
• 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
• 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada Kijeve: (9-6).
• 1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
• 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada Vilnius/Kaunas: (10-6).
• 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (10-5).

Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo dėl politinių priežasčių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei, garsindamos Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.

Žymūs Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje ir jų pasiekimai:

• 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
• 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
• 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
• 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
• 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
• 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburne: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
• 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
• 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
• 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
• 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksikoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchene: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
• 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
• 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
• 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
• 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Sugrįžimas į tarptautinę areną su savo vėliava

Nuo 1991 m., atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

Svarbiausi Lietuvos rinktinės pasiekimai po nepriklausomybės atkūrimo:

• 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 6 pergalės).
• 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
• 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1997 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1999 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą (9 rungtynės ir 7 pergalės).
• 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2001 m. Europos čempionatas Turkijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą (4 rungtynės ir 2 pergalės).
• 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
• 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą (8 rungtynės ir 6 pergalės).
• 2005 m. Europos čempionatas Serbijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą (6 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekine: Lietuva iškovoja 4 vietą (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2009 m. Europos čempionatas Lenkijoje: Lietuva iškovoja 11-12 vietas (6 rungtynės ir 1 pergalė).
• 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Lietuva iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
• 2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje: Lietuva iškovoja 5 vietą (11 rungtynių ir 8 pergalės).
• 2012 m. Olimpinės žaidynės Londone: Lietuva iškovoja 5-8 vietas (6 rungtynės ir 2 pergalės).
• 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: Lietuva iškovoja 4 vietą (9 rungtynės ir 6 pergalės).
• 2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.

"Skeleto" marškinėliai: laisvės ir vilties simbolis

1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės tapo ypatingu įvykiu Lietuvai, ką tik atgavusiai nepriklausomybę. Tačiau kelionė į šias žaidynes buvo kupina finansinių iššūkių. Būtent tada į pagalbą atėjo legendinė roko grupė „The Grateful Dead”, kuri sukūrė ir paramos koncerte pristatė marškinėlius su skeletu, dedančiu į krepšį. Surinktos lėšos padėjo krepšininkams išvykti į olimpines žaidynes ir kovoti dėl medalių.

Pirmoji Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos krepšinio rinktinė medalių teikimo ceremonijos metu nustebino visus vilkėdama batika dažytą aprangą su grupės Grateful Dead ir Lietuvos simbolika. Taip krepšininkai norėjo atsidėkoti muzikos grupei, parėmusiai rinktinę, kad ši galėtų dalyvauti Olimpiadoje.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas

Šių marškinėlių kūrėjas Gregas Speirsas juos apibūdino taip: „Tarsi feniksas, kylantis iš pelenų, lietuvių komanda atsirado iš niekur. Jie siekia lanko, nepaisydami jokių kliūčių ir kala kamuolį į krepšį…“

Batikos technika dažytuose marškinėliuose vaizduojamas į krepšį kamuolį dedantis skeletas, simbolizavo atgimimą ir laisvės siekį. Šie marškinėliai tapo ne tik sportinės aprangos dalimi, bet ir kultūriniu simboliu, primenančiu apie sunkumus, vienybę ir pergalės skonį.

Lietuvos jaunimo rinktinių pasiekimai 2025 metais

2025-ųjų vasara Lietuvos jaunimo rinktinėms buvo viena sėkmingiausių istorijoje. Nuo nepriklausomybės atgavimo jaunieji mūsų šalies krepšininkai ir krepšininkės dalyvauja FIBA organizuojamuose Europos ir pasaulio čempionatuose, o prabėgusią vasarą elitiniuose A divizionuose buvo iškovoti 3 medaliai. Tai - trečias geriausias rezultatas mūsų šalies istorijoje. Daugiau medalių (po keturis) buvo iškovota tik 2008 ir 2016 m. Trys medaliai iškovoti ir 2022-ųjų vasarą.

Taip pat verta paminėti, kad Lietuvos merginos puikiai pasirodė Europos čempionatų B divizionuose - U16 Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius ir kelialapį į A divizioną, o U18 Lietuvos rinktinė B divizione pateko tarp 4 pajėgiausių komandų.

Medalius Lietuvos rinktinės iškovojo ir studentų pasaulio žaidynėse (5×5 ir 3×3) bei Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (5×5 ir 3×3). Tiesa, FIBA reitinguose šie medaliai neatsispindi.

Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga

Lietuvos jaunimo rinktinių vadovas Tomas Jasevičius į šią medaliais skaitlingą vasarą žvelgia per ilgos distancijos prizmę ir vertindamas šiuos pasiekimus nėra linkęs į ribinius kraštutinimus: „Nuo to laiko, kai FIBA pradėjo skirstyti komandas į A, B ir C divizionus, tik Ispanijos, Prancūzijos ir Lietuvos vaikinai nebuvo iškritę į žemesnį divizioną. Tai irgi yra rodiklis, kuris byloja apie mūsų darbo tęstinumą ir krepšinio vystymąsi teisinga linkme“, - pastebi T. Jasevičius.

2025 m. vasarą Europos ir pasaulio vaikinų čempionatuose medalius iškovojo 7 Europos šalys, o Lietuva buvo tarp 4 šalių, kurios sugebėjo iškovoti du medalius. Kitos 3 tokios šalys - Italija, Prancūzija ir Slovėnija.

Atnaujintame pasauliniame FIBA vaikinų reitinge Lietuva pakilo dviejomis pozicijomis aukščiau. Šiuo metu Lietuvos jaunieji krepšininkai tarp visų pasaulio šalių užima 6-ąją vietą, o tarp Europos rinktinių yra penkta.

Merginų jaunimo reitinge tarp 106 pasaulio rinktinių lietuvės FIBA klasifikacijoje yra 28 vietoje, o tarp Europos rinktinių užima 16 vietą.

Merginų čempionatuose maloniausia staigmena tapo Lietuvos U20 rinktinė, sugebėjusi nužygiuoti iki Senojo žemyno sidabro medalių. Lietuvės triumfavo U16 B divizione ir pelnė kelialapį į elitinį divizioną, o U18 Europos B divizione pasiekė stipriausiųjų ketvertą. Lietuvoje kitąmet vyks U20 Europos merginų čempionatas, o iš viso medalių Senojo žemyno ir pasaulio čempionatuose sieks 7 įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinės.

Lietuvos jaunimo rinktinių pasiekimai 2025 m. vasarą

• U18 Europos merginų čempionatas (B divizionas) - ketvirtoji vieta (trenerė Jurgita Štreimikytė Virbickienė).
• U20 Europos vaikinų čempionatas - sidabro medaliai (rinktinės treneris Darius Songaila).
• U18 Europos vaikinų čempionatas - 9 vieta (7 rungtynės, 6 pergalės). Rinktinės treneris Tomas Urbelionis.
• Pasaulio universitetų žaidynės - bronzos medaliai. Studentų rinktinės treneris Mindaugas Lukošius.
• Pasaulio universitetų žaidynių 3×3 krepšinio turnyras - aukso medaliai.
• Europos jaunimo olimpinis festivalis - bronzos medaliai (rinktinės treneris Tomas Tarasevičius).
• Europos jaunimo olimpinio festivalio 3×3 krepšinio turnyras - aukso medaliai.
• U20 Europos merginų čempionatas - sidabro medaliai (rinktinės treneris Egidijus Ženevičius).
• U16 Europos vaikinų čempionatas - sidabro medaliai (rinktinės treneris Tomas Tarasevičius).
• U16 Europos merginų čempionatas (B divizionas) - aukso medaliai (rinktinės treneris Edvinas Justa).

Ryškiausi 2025-ųjų Lietuvos krepšinio įvykiai

"LTU.Basketball" apžvelgia ryškiausius 2025-ųjų Lietuvos krepšinio įvykius. Šį kartą dėmesys - Lietuvos jaunimo rinktinėms.

Nacionalinės sporto agentūros pagerbimas

Kas mėnesį vykstančioje pagerbimo popietėje Nacionalinė sporto agentūra simbolinius valstybės premijų čekius įteikė rekordiškai gausiam sportininkų ir trenerių būriui.

Tarp jų - aukso raidėmis į pasaulio breiko istoriją įsirašiusi Dominika Banevič. Būdama vos 16 metų D. Banevič (BGirl Nicka) įveikė daugelį kur kas labiau patyrusių varžovių ir triumfavo pasaulio breiko čempionate. Aukso medaliu pasipuošusiai Lietuvos atstovei įteiktas ir simbolinis bilietas į Paryžiaus olimpines žaidynes. „Galbūt mintys dar iki pabaigos nesusidėliojo, bet, kai pagalvoji, kad turiu jau kelialapį ir būsiu olimpinėse žaidynėse tarp 16 merginų ir kovosiu dėl dar vieno savo tikslo, norisi verkti iš džiaugsmo“, - kalbėjo D.

Iš pasaulio vasaros biatlono čempionato Vytautas Strolia grįžo net su dviem medaliais. Pirmąjį tokio lygio varžybų apdovanojimą - sidabro - tarp suaugusiųjų nepriklausomos šalies istorijoje V. Strolia iškovojo sprinto varžybose. „Faktas, kad toks pasitikrinimas tikrai geras ir teigiamas. Jeigu viskas gerai ir planas bus išlaikytas, manau, žiemą turi būti ne prasčiau“, - mintimis dalijosi V.

Europos 3 x 3 krepšinio čempionate moterų rinktinė - Kamilė Nacickaitė, Gabrielė Šulskė, Martyna Petrėnaitė ir Gabrielė Labuckienė - pirmą kartą šalies istorijoje pasipuošė bronzos medaliais. „Pernai nepavyko pasaulio čempionate, ketvirtos likome, žingsnio pritrūko iki medalių. Tikrai norėjome ir labai tikėjome, Europos žaidynės parodė, kad galime. Europos čempionate padarėme, ką turėjome padaryti. Manau, motyvacijos nereikia ieškoti, svajonė yra žaisti su Lietuvos marškinėliais Europos ir pasaulio čempionatuose. Kai gauni galimybę ten žaisti, turi įrodyti, ką gali ir labai džiaugiuosi, kad tą parodėme. Tikiuosi, kad mūsų rezultatai ateityje tik gerės“, - tikino G. Šulskė ir M.

Geriausių Lietuvos sportininkų apdovanojimai

Šį vakarą Vilniuje bus pagerbti ir apdovanoti geriausi Lietuvos metų sportininkai ir jų treneriai. Į iškilmingą prestižinių Lietuvos sporto apdovanojimų ceremoniją renkasi žinomi sporto, meno, politikos atstovai, visuomenininkai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuojamame renginyje iš viso bus išdalinta 11 apdovanojimų olimpinio ir paralimpinio sporto atstovams.

tags: #lietuva #dominyka #krepsinis