Lietuvos krepšinio istorijoje yra ne tik triumfo akimirkos, bet ir skaudūs pralaimėjimai, kurie paliko dėmę. Vienas iš tokių - nesėkminga atranka į 1993 m. Europos krepšinio čempionatą. Šiame straipsnyje panagrinėsime šios atrankos aplinkybes, priežastis ir pasekmes, taip pat prisiminsime kitus svarbius Lietuvos rinktinės momentus.
Atranka į 1993 m. Europos čempionatą: Vroclavo tragedija
1993 m. Europos krepšinio čempionatas vyko Vokietijoje, tačiau Lietuvos rinktinei kelias į jį buvo užkirstas dar atrankos etape. Dėl tuo metu galiojusios FIBA sistemos, 1992 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkė Lietuva neturėjo automatiško kelialapio į Europos čempionatą.
Papildoma atranka Vroclave
FIBA nusprendė padidinti komandų skaičių turnyre nuo 12 iki 16 ir surengti papildomą atrankos turnyrą Vroclave, Lenkijoje. Lietuva pateko į grupę su šeimininke Lenkija ir Baltarusija. Pagal taisykles, į kitą etapą turėjo patekti dvi komandos iš trijų.
Netektys rinktinėje
Prieš atranką nerimą kėlė tai, kad rinktinėje nebus Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio. Taip pat į Vroclavą traumuotas atvyko Šarūnas Marčiulionis.
Rungtynės su Lenkija ir Baltarusija
Atrankos starte lietuviai susikovė su Lenkija. Visas rungtynes kontroliavę lietuviai pabaigoje atsipalaidavo ir iškovojo pergalę tik 3 taškų skirtumu (102:99). Š. Marčiulionis pelnė 25 taškus, G. Krapikas - 22, V. Chomičius - 19.
Taip pat skaitykite: 2027 m. Pasaulio Čempionato atrankos varžovai
Kitą dieną lietuviai susitiko su Baltarusija ir patyrė netikėtą pralaimėjimą 80:88. V. Chomičius pelnė 21 tašką, A. Karnišovas - 17, Š. Marčiulionis - 14.
Lemiamas mačas ir prarastas kelialapis
Lietuvos likimas sprendėsi kitos dienos dvikovoje tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Lietuviai būtų patekę į kitą etapą, jei Lenkija būtų pralaimėjusi arba jei baltarusiai būtų pralaimėję didesniu nei 13 taškų skirtumu. Tačiau Lenkija laimėjo 6 taškų skirtumu, ir Lietuva prarado galimybę dalyvauti 1993 m. Europos čempionate.
Sąmokslo teorijos ir nuoskaudos
Po pralaimėjimo pasigirdo kalbų apie galimą Lenkijos ir Baltarusijos susitarimą, tačiau konkretūs įrodymai nebuvo pateikti. Vis dėlto, nuoskauda dėl prarastos galimybės dalyvauti čempionate išliko ilgam.
Komentarai
- Vladas Garastas (tuometinis rinktinės vyriausiasis treneris): „Mūsų pogrupis Lenkijoje, Vroclave, neatrodė toks sunkus, kad galėtume likti paskutiniai ir iškristi. Nors rinktinėje ir nežaidė nei Sabonis, nei Kurtinaitis. O Marčiulionis atvyko traumuotas. Laimėjome prieš Lenkiją, bet pralaimėjome Baltarusijai. Teko skristi namo tuščiomis. Vėliau iš Čekijos kolegų teko išgirsti, kad lenkai papirko baltarusius treningais, sportine avalyne ir susitarė, jog šie praloštų. Jautėmės apvogti. Žinoma, reikėjo patiems laimėti prieš Baltarusiją ir viskas būtų išsisprendę mūsų naudai, bet… Pamenu, kad prieš dvikovą su Baltarusija rūbinėje vyravo išankstinės pergalės nuotaikos. Tikėjomės, kad išeisime į aikštelę ir užmėtysime priešininkus kepurėmis. Baltarusiai turėjo aukštą, tvirtą centrą, tai buvo stipri komanda. O mums koją pakišo tai, kad neturėjome pagrindinių žaidėjų, Marčiulionis buvo traumuotas ir netinkamas nusiteikimas.“
- Sergejus Jovaiša (tuometinis vyriausiojo trenerio padėjėjas): „Kiek prisimenu mes galvojome, kad lenkai bus pagrindiniai mūsų varžovai grupėje. Su jais susikaupėme žaisdami, o prieš baltarusius išėjome į aikštelę tikėdamiesi lengvos pergalės. Nors neturėjome kelių svarbių žaidėjų, bet manėme, kad ir tokia sudėtis gali įveikti atranką. Tačiau vienas pralaimėjimas išmušė mums viską iš po kojų. Pikta. Juolab, kad ten susitarimas buvo tarp lenkų ir baltarusių 100 procentų. Vienas vienintelis rezultatas tiko abiem komandoms. Ir būtent tokiu skirtumu baigėsi rungtynės. Visų pirma buvo užkirstas kelias Lietuvai, o visų antra - Lenkija į kitą etapą nusinešė „auksinį“ tašką. Jei lenkai būtų laimėję ne 6, o 5 taškais, tada Baltarusija būtų užėmusi pirmąją vietą ir į kitą etapą nusinešusi tą papildomą tašką. Mes žiūrėjome tas rungtynes žinodami, kad tokiu skirtumu jos ir baigsis. Taip ir buvo. Jie paskui pabaigoje žaidė keistai - nebeatakavo, tyčia pramesdavo, darė abejotinas klaidas. Tikra parodija buvo, bet negalėjome to įrodyti. Pamenu, kad po šios atrankos 2 ar 3 baltarusiai gavo sutartis su lenkų krepšinio klubais. Nors tais laikais baltarusiams būdavo sunku patekti į Europos šalių krepšinio klubus. Lietuva, be abejo, būtų buvusi tarp favoritų laimėti 1993-ųjų čempionatą. Stebėjau tą čempionatą gyvai ir mačiau, kaip vokiečiams sekėsi. Jie pagavo teigiamą emociją ir nužygiavo iki pat aukso.“
- Valdemaras Chomičius (tuometinis Lietuvos rinktinės krepšininkas): „Apie kažkokius lenkų ir baltarusių susitarimus kalbėti negaliu. Mes patys pralaimėjome baltarusiams ir tai užkirto mums kelią į tolimesnį atrankos etapą. Tais metais rinktinei negalėjo padėti tokios žvaigždės kaip Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis. Tas pats Šarūnas Marčiulionis žaidė traumuotas ir nebuvo tas Šarūnas, kurį visi buvo įpratę matyti. Galiu drąsiai pasakyti, kad 1993-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionate visos sudėties Lietuvos rinktinė būtų buvusi tarp favoričių tapti čempione. O čia vienas pralaimėjimas baltarusiams ir tu lieki už borto. Tokius pralaimėjimus stengiesi kuo greičiau pamiršti.“
Epilogas
Nors į Europos čempionatą nepateko nei Lenkija, nei Baltarusija, Lietuvos rinktinei tai nebuvo paguoda. Šis įvykis tapo viena iš trijų juodų dėmių Lietuvos krepšinio istorijoje.
Kitos Lietuvos krepšinio rinktinės nesėkmės
Be nesėkmės Vroclave, Lietuvos rinktinė nebuvo patekusi į 1994 m. pasaulio čempionatą ir prarado 2002 m. pasaulio pirmenybes po nesėkmingo Europos čempionato.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Kelias į olimpines žaidynes: nuo Barselonos iki Londono
Lietuvos krepšininkai nuo 1992 m. dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse. Panagrinėkime, kaip rinktinė kovojo dėl kelialapių į olimpines žaidynes:
1992 m. Barselona
Sugriuvus Sovietų Sąjungai, Lietuva atkūrė narystę FIBA ir gavo teisę dalyvauti atrankos turnyre į olimpines žaidynes. Rinktinė, vadovaujama Vlado Garasto, įveikė visus varžovus atrankoje ir iškovojo kelialapį į Barseloną, kur laimėjo bronzos medalius.
1996 m. Atlanta
Lietuva, nežaidusi 1994 m. pasaulio čempionate, turėjo prasibrauti į olimpines žaidynes per 1995 m. Europos čempionatą. Rinktinė, vedama Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio, iškovojo sidabro medalius ir kelialapį į Atlantą, kur vėl laimėjo bronzą.
2000 m. Sidnėjus
Į 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes Lietuva pateko per 1999 m. Europos čempionatą, užimdama penktąją vietą. Olimpiadoje lietuviai vėl iškovojo bronzos medalius.
2004 m. Atėnai
Lietuvos rinktinė į Atėnų olimpines žaidynes pateko kaip 2003 m. Europos čempionė. Olimpiadoje lietuviai užėmė ketvirtąją vietą.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
2008 m. Pekinas
Lietuva į Pekino olimpines žaidynes pateko per 2007 m. Europos čempionatą, užimdama trečiąją vietą. Olimpiadoje lietuviai vėl užėmė ketvirtąją vietą.
2012 m. Londonas
Kelias į Londono olimpines žaidynes buvo ilgas ir sudėtingas. Lietuva nepateko į olimpiadą per 2011 m. Europos čempionatą, tačiau iškovojo kelialapį per papildomą atrankos turnyrą Venesueloje. Olimpiadoje lietuviai užėmė aštuntąją vietą.
FIBA "langai": nauja sistema ir iššūkiai
FIBA "langų" sistema, kai atrankos rungtynės vyksta sezono metu, kelia daug diskusijų. Vieni mano, kad tai suteikia galimybę mažesnėms rinktinėms pasirodyti, kiti teigia, kad tai kenkia krepšinio lygiui ir rinktinėms.
Valdemaras Chomičius teigia: „Aš manau, kad yra daug visokiausių turnyrų, kur tos mažesnės rinktinės gali prasimušti. Tie „langai“ yra padaryti pagal futbolo schemą. Taip, tai yra geriau žaidėjams, kurie gauna mažiau laiko arba nepapuola į rinktinę, bet, manau, nuo to kenčia pats krepšinis ir rinktinės. Buvo puiki sistema su pasirengimu vasarą. Esi pasiruošęs ir važiuoji žaisti čempionatą. Aišku, praeis pora metų ir matysime šią „langų“ sistemą kaip normalų dalyką.“
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ruošiasi artėjančiam Europos čempionatui ir Pasaulio taurės atrankos varžyboms. Komandos laukia 900-asis mačas, o Jonas Valančiūnas turi galimybę pakilti daugiausiai taškų pelniusių krepšininkų sąraše.
Artėjančios rungtynės
Lietuvos rinktinė sužais šias rungtynes:
- Rugpjūčio 4 d. (Klaipėda), Lietuva-Estija
- Rugpjūčio 7 d. (Alytus), Lietuva-Estija
- Rugpjūčio 10 d. (Kaunas), Lietuva-Suomija
- Rugpjūčio 11 d. (Vilnius), Lietuva-Suomija
- Rugpjūčio 16 d. (Gran Kanarija, Ispanija), Lietuva-Ispanija
- Rugpjūčio 18 d. (Vilnius), Lietuva-Ispanija
- Rugpjūčio 19 d. (Vilnius), Lietuva-Nyderlandai
- Rugpjūčio 24 d. (Vengrija), Lietuva-Vengrija
- Rugpjūčio 27 d. (Kaunas), Lietuva-Juodkalnija
Rinktinės kandidatai
Šiuo metu rinktinės kandidatais yra: Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Lukas Lekavičius, Marius Grigonis, Domantas Sabonis, Rokas Giedraitis, Arnas Butkevičius, Tomas Dimša, Gytis Masiulis, Laurynas Birutis, Martynas Echodas, Rokas Jokubaitis, Eigirdas Žukauskas, Ignas Brazdeikis, Gediminas Orelikas.