Lietuvos krepšinio istorija - tai kelias nuo pirmųjų žingsnių iki triumfo Europos ir pasaulio arenose. Šis straipsnis apžvelgia svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos įvykius, pradedant tarpukariu ir baigiant dabarties pasiekimais.
Rinktinės kelias į šlovę
Liepos 25 dieną Palangoje susirinko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Vyr. trenerio Kazio Maksvyčio sukviesti 16 vyrų pradėjo pasiruošimą Europos čempionatui. Per tą laiką komanda sužais septynias draugiškas ir dvi Pasaulio taurės atrankos varžybų rungtynes. Šią vasarą Lietuvos rinktinės laukia 900-asis mačas, o komandos lyderis Jonas Valančiūnas turi realių galimybių palypėti daugiausiai taškų pelniusių krepšininkų sąraše.
Rinktinės debiutas įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, Latvijoje, kur Lietuva susitiko su Latvija ir pralaimėjo 20:41. Paskutinės rungtynės iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo sužaistos 2022 m. liepos 4 d. Klaipėdoje, kur Lietuva pralaimėjo Čekijai 72:83. Iš viso tarpvalstybinių rungtynių žaista 891 (573 pergalės, 317 pralaimėjimų, 1 lygiosios, 64 proc. pergalių).
Artimiausios rungtynės 2022 m. rugpjūčio mėn.:
- Rugpjūčio 4 d. (Klaipėda), Lietuva-Estija (Nr. 892)
- Rugpjūčio 7 d. (Alytus), Lietuva-Estija (Nr. 893)
- Rugpjūčio 10 d. (Kaunas), Lietuva-Suomija (Nr. 894)
- Rugpjūčio 11 d. (Vilnius), Lietuva-Suomija (Nr. 895)
- Rugpjūčio 16 d. (Gran Kanarija, Ispanija), Lietuva-Ispanija (Nr. 896)
- Rugpjūčio 18 d. (Vilnius), Lietuva-Ispanija (Nr. 897)
- Rugpjūčio 19 d. (Vilnius), Lietuva-Nyderlandai (Nr. 898)
- Rugpjūčio 24 d. (Vengrija), Lietuva-Vengrija (Nr. 899)
- Rugpjūčio 27 d. (vieta nenurodyta) Nr. 900
Su dauguma artimiausių varžovų Lietuvos rinktinės pergalių ir pralaimėjimų santykis yra teigiamas. Su Estija per 46 rungtynes iškovotos 35 pergalės, su Suomija po 20 rungtynių pasiekta 16 pergalių, su Vengrija žaista 11 kartų ir laimėta 7, o Nyderlandams (12-0) ir Juodkalnijai (1-0) apskritai dar nesame pralaimėję.
Taip pat skaitykite: Lietuvos rinktinės istorija
Krepšinio atsiradimas ir plėtra Lietuvoje
Krepšinis - sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje (28 × 15 m) aikštėje. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min (Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70-90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių.
Krepšinis pradėtas žaisti 1891 metais. Jį sumanė ir pirmąsias taisykles parengė Džeimsas Neismitas studentų kūno kultūros pratyboms. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Naujasis sportinis žaidimas sparčiai plito po pasaulį. 1932 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA).
Lietuvoje 1920 m. Kaune pradėtas žaisti vokiškasis (olandiškasis) krepšinis. Pradininkės Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė, Aldona Bulotaitė, G. Rimkaitė, A. Vaitelytė-Mačiuikienė, vėliau - Karolis Dineika, Steponas Darius, Konstantinas Savickas. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Ta diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Pirmieji čempionatai ir tarpvalstybinės rungtynės
Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. Dalyvavo 2 moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Pirmąją vietą laimėjo LFLS krepšininkės. Pirmasis vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924 m. Jame dalyvavo LFLS I, LFLS II ir LDS (Lietuvos dviračių sąjunga) komandos. LFLS I komanda tapo pirmąja čempione. 1924 m. surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. 1925 m. surengtos pirmosios krepšinio taurės varžybos.
Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos komanda ir pralaimėjo 20:41. Po metų lietuviai vėl pralaimėjo latviams. 1927-1932 m. krepšinis Lietuvoje buvo apmiręs.
Taip pat skaitykite: Krepšinio aistruoliams: Lietuvos ir Vengrijos rinktinės „TV3 Play“
Krepšinio atgimimas ir Europos čempionatai
Krepšinio atgaivos pradžia 1932 m., kai pradėtas žaisti ir žiemą. Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 m. pastatyti Kūno kultūros rūmai su modernia žaidimų sale. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas.
Europos čempionatas Kaune 1939 m.
Lietuvos krepšininkai, 1937 m. tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 m. gegužės 21-28 d. ką tik pastatytoje sporto halėje (tai buvo pirmasis Europoje sporto statinys krepšinio varžyboms rengti). Laimėję visas 7 rungtynes, Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais.
Pasiruošimas čempionatui
Lietuvos krepšininkai ruoštis trečiajam Europos čempionatui pradėjo anksti, net anksčiau negu buvo pradėta statyti Kauno sporto halė. Iki čempionato pradžios dar buvo likę pusė metų, o rinktinė 1938 metų lapkričio 4 dieną jau surengė pirmąją treniruotę.
Kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas sudarė dvidešimties kandidatų sąrašą ir treneriu paskyrė 1937 metų Europos čempioną Feliksą Kriaučiūną. Trenerio padėjėju buvo paskirtas 1936 metų olimpinis čempionas Pranas Lubinas, Lietuvoje irgi likęs po Tautinės olimpiados. Po Naujųjų metų prie rinktinės prisidėjo ketvirtas lietuvių kilmės amerikietis Balys Giedraitis. Deja, jis kovo mėnesį per Lietuvos čempionato rungtynes patyrė sunkią traumą ir žemyno pirmenybėse dalyvauti negalėjo. Užtat pavasarį rinktinė sulaukė naujo pastiprinimo iš JAV - likus kelioms savaitėms iki Europos čempionato į Kauną atvyko Juozas Jurgėla ir Vytautas Budriūnas.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Ruošdamasi čempionatui Lietuvos komanda sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Abejos įvyko dar žiemą, o lietuvių varžovai buvo tradiciniai: latviai ir estai.
Čempionato eiga
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo. Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą. Ten jos buvo apgyvendintos.
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.
Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes.
Rungtynės su Latvija
Lietuvos krepšininkai kaip pirmenybių šeimininkai turėjo teisę pasirinkti, su kuo nori žaisti paskutinę varžybų dieną. Lietuviai nusprendė desertui palikti dvikovą su italais, su kuriais kovojo ir kuriuos nugalėjo 1937 metų Europos čempionato finale.
Kita tvarkaraščio dalis buvo sudaroma traukiant burtus, o jie lėmė, kad jau pirmajame ture Lietuvos rinktinei reikėjo išbandyti jėgas su kaimyne ir nuolatine varžove Latvija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent šis mačas, o ne Lietuvos ir Italijos rungtynės buvo tikrasis čempionato desertas.
Lietuvos komanda pelnė pirmąjį rungtynių tašką (baudą įmetė Artūras Andrulis), o po kelių minučių jau pirmavo 6:1. Sporto halę sausakimšai užpildę sirgaliai nujausdami sėkmę pašėlo iš džiaugsmo, tačiau švęsti dar buvo per anksti. Latviai ne tik greitai pavijo mūsiškius, bet ir laimėjo pirmąjį kėlinį 17:15.
Antrajame kėlinyje virš Lietuvos rinktinės pradėjo telktis dar tamsesni debesys. Latviai surengė kelias sėkmingas atakas ir nutolo 27:21. Likus žaisti apie 30 sekundžių latvis Alfredas Krauklis įmetė baudą ir jo komanda atsidūrė priekyje 36:35. Vis dėlto per likusią pusę minutės kamuolys buvo pristatytas P.Lubinui ir jis užbaigė ataką pergalingu metimu. Latviams dar vienam atsakui laiko neliko.
Pergalingas maršas
- Lietuva - Latvija 37:36
- Lietuva - Estija 33:14
- Lietuva - Lenkija 46:18
- Lietuva - Prancūzija 48:18
- Lietuva - Vengrija 79:15
- Lietuva - Suomija 112:9
- Lietuva - Italija 48:15
Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.
Okupacija ir sovietinis laikotarpis
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 m. kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Kauno Žalgiris SSRS čempionu tapo 1951, 1985,1986, 1987 metais.
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji laimėjimai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1991 m. gruodžio 20 d. Springfilde (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykusiame Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) kongrese, skirtame krepšinio 100‑mečio jubiliejui, pirmą kartą skambėjo lietuvių kalba.
Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti (1993) krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).
Medaliai ir pasiekimai
- 1992 m. XXV vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje lietuvių krepšininkai iškovojo bronzos medalius.
- 1995-aisiais Atėnuose vykusiame XXIX Europos krepšinio čempionate Lietuva finale nusileido Jugoslavijai ir užėmė antrąją vietą.
- 2003 m. Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate mūsų vyrai finalinėse rungtynėse rezultatu 93:84 nugalėjo Ispanijos rinktinę ir tapo čempionais, pakartoję dar 1937 ir 1939 m.
Europos čempionatų reitingas
Lietuva užima antrąją vietą Europos čempionatų medalių lentelėje. Reitingo lyderė Ispanija savo sąskaitoje turi net 14 medalių (4 aukso, 6 sidabro ir 4 bronzos). Antrąją vietą užimančią Lietuvą medalių lentelėje į viršų labiausia pakelia auksiniai apdovanojimai, kurių lietuviai (3) ir ispanai (4) savo sąskaitose turi daugiausiai. Medalius Europos krepšinio čempionatuose iš viso yra iškovojusios 20 šalių, tačiau 3 iš jų jau nebeegzistuoja (Sovietų Sąjungą, Jugoslavija ir Čekoslovakija).
Skaičiuojant bendrą iškovotų medalių skaičių, Lietuva šiame reitinge su 7 apdovanojimais užima 4 vietą, į priekį praleisdama Ispaniją (14 medalių), Italiją ir Prancūziją (abi rinktinės turi po 10 medalių). Penkti pagal bendrą iškovotų medalių skaičių yra serbai (6 medaliai), šešti - graikai (5 medaliai). Nuo šiol Europos čempionatas vyks kas 4 metus, todėl kiekvienas iškovotas medalis įgys dar didesnę vertę. Artimiausios Senojo žemyno pirmenybės vyks 2025 m.