Lietuvos himną giedame svarbiausiomis mūsų šaliai akimirkomis, su pasididžiavimu klausome jo po sėkmingų Lietuvos sportininkų pasirodymų, kylant šalies vėliavai. Turbūt daugelis galėtų įvardyti ir Himno autorių - Vincą Kudirką, tačiau ar žinome, kokį kelią V. Kudirkos sukurta „Tautiška giesmė“ nuėjo, kad taptų Himnu. Šis straipsnis panagrinės "Tautiškos giesmės" kelią į Lietuvos himno statusą, konkuravusius kūrinius ir himno reikšmę krepšinio čempionatams.
Konkurencija V. Kudirkos „Tautiškai Giesmei“
Iki Vinco Kudirkos „Tautiškai giesmei“ tampant Lietuvos Himnu, buvo ne vienas kūrinys, kuris pretendavo į himno vardą. Štai keletas tokių kūrinių:
- Spaudos draudimo laikotarpiu labai populiari buvo ir Antano Baranausko daina „Nu, Lietuva, nu, Dauguva“. Ši daina skambėjo lyg tautinė giesmė, žadinusi Tėvynės meilę, degusi neapykanta carizmui, rusifikacijai. Carinė valdžia stengdamasi šią giesmę uždrausti, traktavo kaip priešvalstybinį kūrinį. Buvo tada kreiptasi į Maironį, kad šis parašytų šiai A. Baranausko dainos melodijai pritaikytus naujus žodžius, prie kurių negalėtų prikibti valdžios cenzūra. Taip atsirado išpopuliarėjęs tuo metu Maironio eilėraštis „Eina garsas“.
- Žinomo istorinio romano „Algimantas“ autorius Vincas Pietaris siūlė tautine giesme paversti Dovydo psalmę „Dievas galybių su mumis!“.
- Labai populiari buvo ir Česlovo Sasnausko sukomponuota, Maironio parašyta giesmė „Marija, Marija“, kurią buvo pamėgęs ir garbingasis popiežius Jonas Paulius II.
- Į Lietuvos himnus pretendavo raiškios, patriotinę nuotaiką keliančios Maironio eilės „Kur bėga Šešupė…“ (Česlovo Sasnausko ir Aleksandro Kačanausko muzika).
- Taip pat labai populiari tapo Jaunimo giesmė - „Užtrauksme naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras!“ (Juozo Naujalio muzika).
- Tautine giesme virto „Lietuva brangi“ (Juozo Naujalio muzika). Ši giesmė ypač buvo populiari sovietinės okupacijos metais. Ji tarsi buvo Lietuvos himno pakaitalas, po ilgos draudimo pertraukos koncertinėje salėje pirmą kartą legaliai sugiedota vadinamo „chruščioviško atšilimo“ metu Vilniaus universiteto choristų. Ją giedant - reikšdami pagarbą savo Tėvynei, žmonės visada atsistodavo.
- Tautine giesme virto ir Jurgio Zauerveino eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, atspausdintas 1879 metais. Šis eilėraštis šiek tiek pakoreguotas (Stasio Šimkaus muzika) dabar įvardytas kaip Mažosios Lietuvos himnas.
„Tautiškos Giesmės“ Populiarėjimas
Pirmą kartą Vinco Kudirkos Tautiška giesmė buvo sugiedota 1899 metais lapkričio 13 dieną Peterburge surengtame koncerte, skirtame šelpti lietuvius studentus. Himno autoriaus sveikata tuo metu jau buvo visai silpna. Po metų Vinco Kudirkos bendramintis Kazys Grinius spaudoje šią giesmę jau pavadino tautišku himnu, jį propaguodamas savo šeimos surengtuose vakarėliuose, įvairiuose susirinkimuose. Giedant šią giesmę, susirinkusieji atsistodavo.
Ypač entuziastingai Tautiška giesmė buvo sutikta Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse surengtame koncerte. Kompozitoriaus Miko Petrausko vadovaujamas choras šią giesmę turėjo net kelis kartus pakartoti. 1906 metais kompozitoriaus Antano Kačanausko išleistas leidinėlis su „Tautiška giesme“ jau tiesiogiai vadinosi Lietuvos himnu: „Lietuvių hymnas. Žodžiai ir melodija V. Kudirkos. Fortepijonui priruošė A. Kačanovskis“. Leidinio viršelį puošė mūsų senasis valstybingumo ženklas - Vytis.
Himno Įtaka Žmonėms
Rašytoja Žemaitė 1907 metais savo rašinyje Vilniaus „Kanklės“ apie „Tautišką giesmę“ rašė: „…būrys lietuvaičių užtraukė sutartinę, visas kambarys, kaip vienas žmogus, stojo stati, nes pragydo tautišką lietuvišką himną. Himno gaida sujudino ir sugraudino širdį, atsiminei neseniai pergyventą laiką, kuomet žmogus baimėje, patyliais šnibždėjo: „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Sykiu džiaugsmas šildė širdį, jog jau iškovojome nors tiek liuosybės, kad galima tuos žodžius viešai ir balsu dainuoti…“
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Jadvygos Čiurlionytės teigimu, Vinco Kudirkos himnas turėjo įtakos ir jos brolio M. K. Čiurlionio bei visos šeimos atlietuvėjimo procese.
Lietuvos himno giedojimas žadino lietuvių širdyse patriotizmą ir viltį, norą prisidėti prie savo valstybės atkūrimo.
Krepšinio Himnas
Šiais laikais, be oficialaus valstybinio himno, atsiranda ir neoficialūs, skirti svarbiems įvykiams, pavyzdžiui, krepšinio čempionatams.
Naujo Krepšinio Himno Paieškos
Buvo surengtas konkursas, kuriame galėjo dalyvauti kiekvienas norintis ir sukurti naują krepšinio himną. Organizatoriai iš viso sulaukė 21 pasiūlymo.
Pretendentai į krepšinio himno vardą:
- Amberlife'o „Krepšinio šalis - Lietuva“
- Justo Lapatinsko „Krepšinis sugrįžo namo“
- „Kastanedos“ „Atėjom laimėti“
- „Kastaneda“, „Olialia pupyčių, „Kastanedos“ ir Deivido Staponkaus „Mes nugalėsim“
- Lino Adomaičio ir Merūno „Stipriausias vardas“
- Liepos „Nepasiduok“
- Raigardo Tautkaus ir „Šampaninio“ choro „Mes kartu“
- Stano ir tarptautinio choro „In The Name Of The Game“
- „Timohi“ kūrinys „Čia ir dabar“
- Marijo Mikutavičiaus, Mios ir Manto „Krepšinio himnas“
Kuri daina tapo naujuoju krepšinio himnu, sprendė žiūrovai ir 9 asmenų komisija: krepšinio sirgalių vadas Tomas Balaišis-Sėkla, dainininkas Povilas Meškėla, muzikantas ir dainininkas Steponas Januška, kompozitorė Zita Bružaitė, TV3 sporto žinių vedėjas ir krepšinio komentatorius Robertas Petrauskas, „EuroBasket 2011“ atstovas Linas Kunigėlis. Tiesioginėje transliacijoje nedalyvavo, bet savo balsą perdavė krepšininkas Mantas Kalnietis, TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, „Viasat“ sporto turinio vadovas Baltijos šalims Karolis Dapkevičius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio žaidėjai Kinijoje
Europos Krepšinio Čempionatas
Šių metų Europos krepšinio čempionatas yra didžiausias Europos istorijoje. Pirmąsyk dėl medalių ir kelialapių į olimpines žaidynes kausis 24 komandos, šešiuose Lietuvos miestuose rugpjūčio 31 - rugsėjo 18 dienomis vyks net 90 rungtynių. Rungtynės bus transliuojamos į daugiau nei 150 valstybių ir teritorijų, jas matys daugiau nei 180 mln. televizijos žiūrovų visame pasaulyje.
Sirgalių Nuomonės
Tačiau ne visi krepšinio sirgaliai palankiai žiūri į naujo himno rinkimus. Yra sirgalių, kurie šiemet mūsų šalyje vyksiančiame Europos vyrų krepšinio čempionate norėtų traukti ne naują himną, o legendinius Marijono Mikutavičiaus atliekamus „Tris milijonus“.
Renginį su kolega Ramūnu Cicėnu vedantis aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis pabrėžė, kad dainos „Trys milijonai“ iš krepšinio sirgalių niekas niekada neatims ir neauždraus dainuoti, tiesiog šį vakarą bus renkama dar viena daina, kurią galėsime vadinti krepšinio himnu.
Konkurso Eiga ir Vertinimai
Pirmasis scenoje pasirodė Amberlife'as. Z.Bružaitė prisipažino, kad būtent šis kūrinys - vienas iš jos favoritų ir panašiausias į himną. „Dainos emocinis užtaisas stiprus, o dainininko pseudonimas labai gerai susijungia su čempionato simboliu“, - komentavo L.Kunigėlis.
J.Lapatinsko pasirodymas, R.Petrausko nuomone, buvo lyg „du taškai ir pražanga“ - šis kūrinys sukėlė šiurpuliukų. L.Kunigėlis pridūrė, kad dainos devizas yra idealiai tinkantis šiam krepšinio čempionatui.
Taip pat skaitykite: Inovacijos sporte Lietuvoje
R.Petrauską labai nustebino „Kastanedos“ daina - komentatorius stebėjosi, kad „vakarėlių liūtai gali būti tokie melancholiški ir tokie patriotiški“.
Senu metalistu save laikantis Sėkla prisipažino romantiškos Liepos dainos neįsivaizduojantis kaip himno. R.Petrausko nuomone, šiam pasirodymui net nereikia jokių komentarų - sirgalių emocijos viską ir taip pasakė. L.Kunigėlio manymu, ši daina būtų truputį per sudėtinga kartu norintiems dainuoti sirgaliams, ji yra per stipri ir galėtų tikti olimpinėms žaidynėms.
Vakaro akcentas - šokantis ir dainuojantis S.Jasaitis „Kastanedos“ ir „Olialia pupyčių“ pasirodymas publiką pralinksmino ne dėl dainos teksto ar muzikos, bet dėl fone rodomos vaizdo medžiagos, kurioje dainos žodžius bėrė ir pagal muziką šoko pats „Olialia pupyčių“ narės Oksanos Pikul mylimasis krepšininkas Simas Jasaitis. „Neabejotinai Simas Jasaitis geriau žaidžia krepšinį negu šoka…“ - skeptiškas liko R.Cicėnas. R.Petrauskas šmaikštavo, kad kol broliai Lavrinovičiai nesušoko savo šokio kitame klipe, šis neabejotinai yra geriausias krepšinio dainos vaizdo klipas. Stano su tarptautiniu choru scenoje sukūrė linksmą chaosą, o „Timohi“ pristatė pankroko stiliaus kūrinį. „Pankrokas man labai patinka. Mano manymu, o kodėl gi ne? Krepšinis atėjo iš gatvės į areną.
Konkurso Nugalėtojai
Ji buvo apdovanota 2 tūkst. litų prizu. Antroje vietoje likęs Amberlife'as buvo apdovanotas 3 tūkst. litų. Pirmieji, kaip ir prognozuota, tapo trimis M pakrikštyti M.Mikutavičius, Mantas ir Mia, kurie turės pasidalyti 5 tūkst. litų prizą. Ketvirti liko Merūnas ir L.Adomaitis, nedaug nuo jų atsiliko J.Lapatinskas, „Timohi“, „Kastaneda“ ir Stano su tarptautiniu choru.
tags: #lietuviai #gieda #himna #krepsinio #cempionatas