Įvadas
Lietuva - šalis, kurioje krepšinis yra ne tik sportas, bet ir kultūros dalis. Nuo senų laikų lietuviai aistringai palaiko savo komandas ir didžiuojasi krepšininkų pasiekimais. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomius faktus, atskleidžiančius lietuvių meilę krepšiniui, pradedant istorinėmis akimirkomis ir baigiant šių dienų aistromis.
Krepšinio Istorijos Pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais, o pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Vis dėlto, per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
Lūžio Taškas: Kūno Kultūros Rūmai ir Amerikos Lietuviai
Ryškesnis posūkis įvyko 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune, atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
Pirmasis Europos Čempionato Auksas
1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Kauno Sporto Halės Statyba ir Antrasis Titulas
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko Amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Moterų Krepšinio Pasiekimai
Moterų rinktinė taip pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Antrasis Pasaulinis Karas ir Okupacija
Antrasis pasaulinis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų.
Individualūs Žaidėjų Pasiekimai Sovietų Sąjungos Rinktinėje
Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988).
Kauno "Žalgirio" triumfas
Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Etapas
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė finansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio žaidėjai Kinijoje
1992 Metai: Barselonos Olimpiada ir Bronza
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. Surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
"Karnio Prakeiksmas" ir Sugrįžimas į Elitą
Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 Metai: Sugrįžimas į Krepšinio Elitą
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalimą JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais.
Amerikietiški Kalneliai: Laimėjimai ir Pralaimėjimai
Lietuvos krepšinio istorija primena amerikietiškus kalnelius. Štai keletas svarbiausių momentų:
- 2001 metai: Europos čempionate Turkijoje sensacingai aštunfinalyje pralaimėta Latvijos rinktinei.
- 2003 metai: Atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius.
- 2004 metai: Atėnų olimpiadoje užimta 4 vieta. Grupės varžybose įveikta JAV rinktinė.
- 2005 metai: Europos čempionate komanda liko penkta.
- 2006 metai: Pasaulio čempionate Japonijoje užimta 7 vieta.
- 2007 metai: Europos krepšinio čempionate iškovota bronza.
- 2008 metai: Olimpiadoje užimta 4 vieta.
- 2009 metai: Europos čempionate Lenkijoje užimta 11 vieta.
- 2010 metai: Pasaulio čempionate iškovoti bronzos medaliai.
- 2011 metai: Europos čempionate Lietuvoje užimta 5 vieta.
- 2012 metai: Olimpiadoje užimta 8 vieta.
- 2013 ir 2015 metai: Europos čempionatuose užimtos antrosios vietos.
- 2014 metai: Pasaulio čempionate užimta 4 vieta.
- 2016 metai: Olimpiadoje užimta 7 vieta.
- 2020 metai: Rinktinė nepateko į Olimpines žaidynes.
- 2021 metai: Europos čempionate užimta 15 vieta.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis Lietuvoje taip pat turi savo istoriją. 1995 m. moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose - iškovotos ketvirtosios vietos.
Taip pat skaitykite: Inovacijos sporte Lietuvoje
Jaunimo Krepšinio Pasiekimai
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra pasiekusios puikių rezultatų:
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai.
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai.
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai.
- Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai.
- Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai.
- Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės.
- Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos.
Krepšinio Populiarumas Lietuvoje Šiandien
Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką.
Pavyzdžiai iš LKL
- Naujasis "7bet-Lietkabelis" žaidėjas atsiliepia apie komandą gerais žodžiais.
- Žmonės žavisi tuo, kaip Lietuvoje myli krepšinį, kuris čia - numeris vienas.
- Lyginant su 2019-2020 m., lyga yra gerokai stipresnė.
Aistros Europos Čempionate
Europos vyrų krepšinio čempionatas sulaukė didelio susidomėjimo Lietuvoje. Ketvirtfinalio rungtynės prieš Graikiją tapo žiūrimiausia TV3 metų transliacija, pritraukusia daugiau nei 765 tūkst. žiūrovų. Iš viso Lietuvos rinktinės rungtynes turnyre pasižiūrėjo net 1,4 mln. žmonių.