Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas. Tai - dalis tautinės tapatybės, žaidimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva ne kartą įrodė, kad yra krepšinio šalis, garsėjanti skambiomis pergalėmis ir talentingais žaidėjais. Šiame straipsnyje aptarsime, kada lietuviai tapo Europos čempionais, prisiminsime svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos momentus, nuo pirmųjų žingsnių iki triumfo 2003 m. Europos čempionate bei kitus reikšmingus pasiekimus.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Krepšinis, kaip sporto šaka, atsirado 1891 m., kai James Naismith sugalvojo jį kaip būdą paįvairinti studentų kūno kultūros užsiėmimus. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvą krepšinis pasiekė apie 1920 m.
Pirmosios Oficialios Rungtynės
1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais buvo surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Šios pirmosios oficialios varžybos padėjo pamatus ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir sustiprino šalies sportinę dvasią.
Pirmosios Tarpvalstybinės Rungtynės
1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine įvyko pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės, kuriose Lietuva pralaimėjo rezultatu 20:41. Antrosios rungtynės įvyko 1926 m. gruodžio 19 d. Rygoje, kur Lietuva vėl pralaimėjo Latvijai rezultatu 12:47. Trečiųjų rungtynių reikėjo laukti beveik dešimtmetį.
Auksinis Lietuvos Krepšinio Amžius: 1937-1939 Metai
1937 m. gegužės 3-8 dienomis Rygoje vyko II Europos krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempionais. Tai buvo pirmasis reikšmingas Lietuvos krepšinio pasiekimas tarptautinėje arenoje. 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionate Romoje, lietuvaitės iškovojo sidabro medalius.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
II Europos Krepšinio Čempionatas Rygoje (1937 m.)
Lietuvos rinktinė čempionate Rygoje iškovojo visas 5 pergales ir tapo čempionais. Pranas Talzūnas buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos rinktinei buvo įteikta speciali tuometinio Latvijos prezidento Karlio Ulmanio nugalėtojams skirta atminimo dovana - didelė sidabrinė lėkštė. Po iškovotos pergalės, keletą dienų Rygoje praleidusi Lietuvos rinktinė traukiniu patraukė Lietuvos link. Keliaujant į gimtinę netoli Mintaujos (dabar Jelgava), buvo pastebėta, kad traukinyje nėra prezidento Karlio Ulmanio įteiktos dovanos. Kaip paaiškėjo, Lietuvos krepšininkai pamiršo apdovanojimą viename iš Rygos viešbučių.
Kilo panika. Jelgavos geležinkelio stotyje išlipęs vienas iš rinktinės palydovų E. Racevičius kuo skubiau laukė artėjančio traukinio į Rygą. Po keletos valandų atsidūręs Latvijos sostinėje, jis grįžo į viešbutį, kuriame jau buvo pasidėjęs nemažas konfliktas. Viešbučio tarnautojai jau buvo radę paliktą K. Ulmanio dovaną ir apie tai pranešė Latvijos krepšinio atstovams. Po nesėkmingai susiklosčiusio čempionato, turnyro šeimininkai buvo blogos nuotaikos ir, sužinoję apie šį įvykį, pareikalavo viešbučio vadovybės kuo greičiau perduoti sidabrinę lėkštę jiems, nes lietuviai, palikdami šią dovaną, pasityčiojo ne tik iš šalies prezidento, bet ir visos Latvijos tautos.
Tačiau viešbučio atstovai atsisakė perduoti Lietuvai skirtą apdovanojimą. Konflikto metu pasirodė ir traukiniu atskubėjęs E. Racevičius, kuriam ir buvo perduotas pergalę turnyre simbolizuojantis trofėjus. Atgavęs lėkštę, Lietuvos rinktinės palydovas pirmu traukiniu išvyko į Kauną.
Visgi įvykis tuo nesibaigė. Po keletos dienų Latvijos atstovai per atstovybę liepė pasiaiškinti, kodėl jų šalies prezidento dovana buvo palikta viešbutyje. Taip pat buvo įspėta: jei jų netenkins gauti paaiškinimai - Latvija nutrauks diplomatinius santykius su Lietuvą. Lietuvos diplomatai stengėsi panaudoti visas priemones, kad užsidegusi liepsna būtų užgesinta. Buvo teigiama, kad nebuvo jokio nusistatymo įžeisti Latvijos prezidentą ir šią šalį, taip pat Lietuvos atstovai išreiškė nuoširdų atsiprašymą už šį atsitikimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio žaidėjai Kinijoje
Praėjus mėnesiui po čempionato, laikraštyje „Lietuvos aidas“ pasirodė Kūno kultūros rūmų direktoriaus V. Augustausko straipsnis, kuriame buvo teigiama, kad Lietuvos krepšininkai, pamiršę K. Ulmanio dovaną, jokiu būdu nenorėjo įžeisti Latvijos.
III Europos Krepšinio Čempionatas Kaune (1939 m.)
1939 m. Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Šiai progai buvo pastatyta pirmoji specialiai krepšiniui skirta arena Europoje - Kauno sporto halė. Lietuvos rinktinė, vedama Amerikos lietuvių Prano Lubino ir Felikso Kriaučiūno, laimėjo visas rungtynes ir antrą kartą tapo Europos čempionais. Mykolas Ruzgys buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Geležinkelio stotyse nuo Joniškio iki pat Kauno juos pasitiko minios žmonių, o ties laikinąja sostine skraidė karo lėktuvai, iš jų buvo barstomos gėlės. Komandos vadovas sakė: „Pergalė nuaidėjo visoje Europoje ir padarys didžiulę ir dabar neįkainojamą propagandą Lietuvai ir jos jaunam sportui. Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau įkvėpta. Pagaliau krepšinis, kaip intelektualus žaidimas, yra mums itin priimtinas ir propaguotinas. Čia jame surasime tą tašką, kuriame galėsime ir toliau tarti savo svarų ir stiprų žodį.“
Tarptautinei krepšinio federacijai nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, Lietuva turėjo nedaug laiko tinkamai pasiruošti. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Garbės komitete buvo aukščiausi šalies vadovai - Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Jonas Černius, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai.
Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Statybos dalyviams buvo padovanoti bilietai į Europos čempionato rungtynes. Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.
Taip pat skaitykite: Inovacijos sporte Lietuvoje
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo. Štai laikraštis „XX amžius“ gegužės 20 d. rašė: „Europos krepšinio pirmenybės - pirmas toks didelis sporto įvykis Lietuvos gyvenime. Mūsų visų pareiga, kad visi mūsų brangieji svečiai krepšininkai būtų patenkinti mūsų draugiškumu ir džentelmeniškumu. Kiekvienas mūsų žemėje turi patirti daug gero ir nieko blogo. Sportas visas tautas turi artinti, bet ne išskirti. Tarp mūsų brangiųjų svečių matysime ir žmones tos valstybės, su kuria ilgą laiką neturėjome normalių santykių. Mumyse neturi būti jokios neapykantos tos tautos svečiams. Nuoširdumas visiems turi būti vienodas, nes visi mūsų svečiai yra mūsų pačių kviesti. Mes tikime, kad lietuviai moka skirti sportą nuo politikos ir nė vieno iš jų neapvils.“
Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą. Ten jos buvo apgyvendintos. Į čempionato atidarymą pavėlavo atvykti Suomijos delegacija. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiais“. O štai apie mūsų šiaurinius kaimynus latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“. Čempionate teisėjavo arbitrai iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vengrijos.
Lietuvos rinktinę sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys. Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui (iš viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo atvykę penki žaidėjai) - F. Kriaučiūnui. 1937-ųjų čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939-ųjų čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P. Lubinas.
Gegužės 22 d. numeryje „XX amžius“ pateikė gana išsamų reportažą apie čempionato atidarymą (tekstas sutrumpintas): „Vakar iškilmingai atidarytos III Europos krepšinio pirmenybės naujoje krepšinio halėje. Jau prieš 17 val. halė pilna žmonių. 17 val. 10 min. atvyksta Respublikos Prezidentas. Jį ir kitus aukštus svečius sutinka tautiškais rūbais apsirengusios tautiškų šokių šokėjos. Dekanas Kapočius atlieka halės pašventinimo apeigas. Policijos orkestras sugroja „Marija, Marija“. Po akimirksnio pertraukos pasigirsta parado maršas. Aikštėn įžygiuoja parado vedėjas Vabalas, už jo - teisėjų kolegija ir krepšininkai su vėliavomis šia tvarka (pagal prancūzų abėcėlę): Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. Už jų pasirodo ir šios dienos labiausiai laukiamo programos punkto išpildytojos - lenkaitės ir lietuvaitės. Suomių nematyti - atvyko tik vakare. Visos ekipos sustoja prieš garbės tribūną. Pono Prezidento kalba pirmenybės atidaromos. Prieš garbės tribūną įvyksta ekipų prisistatymas. Ekipai prisistatant, grojamas tos valstybės himnas. Ypač šiltai publika sutinka estus, prancūzus, o mūsiškiams pasirodžius kyla didžiausia plojimų audra. Maršas, ir visi iš aikštės išeina. Prasideda tautiški šokiai. Alytaus gimnazijos mergaitės šoka „Kepurinę“. Muziką armonika išpildo viena iš pačių šokėjų. Toliau „Rugelius“ šoka Kaišiadorių gimnazija, „Kepurinę“ - Utenos gimnazija, „Dvylekį Jonelį“ - Skuodo gimnazija, „Pipirinį“ - Kauno VI gimnazija, „Sadutę“ - Biržų gimnazija ir stilizuotą polką - Ukmergės gimnazija. Labai susišokusios pasirodo skuodiškės, o geriausiai patinka publikai ir ypač užsieniečiams krepšininkams stilizuota polka.“
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.
Rezultatai ir Įsimintinos Dvikovos
Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, Italijos rinktinė po dviem taškais (38:36) pralaimėto mačo su Lenkijos komanda pateikė oficialų protestą dėl rungtynių pabaigą pernelyg anksti paskelbusio teisėjo, bet protestas buvo atmestas. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1.
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai TSRS Sudėtyje
Nuo 1940 m. Lietuva prarado nepriklausomybę, o šalies krepšininkai ilgus dešimtmečius negalėjo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Nepaisant to, ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei ir pasiekė įspūdingų rezultatų:
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
- 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
- 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
- 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
- 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
- 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
- 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
- 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
- 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
- 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
- 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
- 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
- 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.
Nepriklausomybės Laikotarpis: Naujas Lietuvos Krepšinio Etapas
Atgavus nepriklausomybę 1991 m., Lietuvos krepšinis pradėjo naują etapą savo istorijoje. Lietuva vėl galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose ir siekti aukščiausių apdovanojimų.
Olimpiniai Medaliai ir Europos Čempionato Sidabras
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuva finale nusileido Jugoslavijai ir užėmė antrąją vietą. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis buvo išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką, o Šarūnas Marčiulionis tapo čempionato MVP. 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė vėl iškovojo bronzos medalius, o 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse - dar vieną bronzos medalį.
#
tags: #lietuviai #tapo #europos #cempionais