Lietuva, turinti ilgą ir turtingą istoriją, gali didžiuotis ne tik krepšiniu, bet ir vandens sporto šakomis. Nuo seniausių laikų žmonės naudojo upes ir ežerus ne tik susisiekimui ir prekybai, bet ir sportui bei pramogoms. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos vandens sporto istoriją, svarbiausius pasiekimus ir žymiausius sportininkus, kurie garsino šalies vardą tarptautinėse arenose.
Kanojų sporto ištakos ir Valerijono Balčiūno indėlis
Lietuvos kanojų sporto istorija neatsiejama nuo Valerijono Balčiūno - žmogaus, kuris padėjo pamatus šiai sporto šakai šalyje. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris ne tik įsitraukė į šią sporto šaką dar sovietmečiu, bet ir padėjo pagrindus profesionaliam irklavimui Lietuvoje. Balčiūnas priklauso tai sportininkų kartai, kuri dirbo tyliai, bet paliko neįkainojamą pėdsaką šalies sporto istorijoje.
Valerijonas Balčiūnas gimė XX a. viduryje, kai sportas Lietuvoje dar tik kūrė savo profesionalius pagrindus. Tuo metu kanojų sportas buvo beveik nežinomas - tik pavieniai entuziastai pradėdavo bandymus varžytis upėse ir ežeruose. Jaunystėje jis išbandė įvairias veiklas - nuo slidinėjimo iki lengvosios atletikos, tačiau būtent vanduo tapo jo tikrąja aistra. Kanoja jam suteikė laisvės jausmą, o kiekviena treniruotė - iššūkį, kurį reikėjo įveikti ne tiek prieš kitus, kiek prieš save patį.
1960-ųjų pabaigoje Valerijonas pradėjo dalyvauti pirmosiose Lietuvos ir tuometinės Sovietų Sąjungos varžybose. Tai buvo laikai, kai inventorius buvo menkas, treniruotės vykdavo primityviomis sąlygomis, o apie profesionalų sportinį pasirengimą tekdavo tik pasvajoti. Nepaisant to, Balčiūnas greitai išsiskyrė kaip vienas geriausių savo kartos sportininkų. Per trumpą laiką jis pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Dalyvaudamas įvairiuose čempionatuose, jis ne kartą iškovojo prizines vietas ir pelnė titulą, kuris tais laikais buvo labai svarbus - Sovietų Sąjungos sporto meistro vardą.
Baigęs aktyvią sportinę karjerą, Valerijonas Balčiūnas visą savo energiją skyrė jaunimo ugdymui. Jis pradėjo dirbti treneriu Panevėžyje - mieste, kuris ilgainiui tapo Lietuvos kanojų sporto centru. Trenerio darbe jis garsėjo reiklumu ir kruopštumu. Valerijonas nuolat pabrėždavo disciplinos svarbą, mokė sportininkus, kad kiekvienas mostas ant vandens turi būti tikslus ir apgalvotas. Jo treniruotės dažnai būdavo sunkios, tačiau sportininkai jį gerbė už nuoširdumą ir tikėjimą jų galimybėmis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto apžvalga
Valerijono Balčiūno veikla neapsiribojo vien treniravimu - jis aktyviai prisidėjo prie sporto infrastruktūros kūrimo. Jis buvo vienas iš tų, kurie siekė, kad Lietuvoje atsirastų modernios irklavimo bazės, būtų aprūpinta reikalinga įranga ir organizuojami nacionaliniai čempionatai. Be to, Valerijonas dažnai buvo kviečiamas dalyvauti sporto tarybose, konsultuoti jaunus trenerius ir prisidėti prie sporto mokymo programų kūrimo. Jis tikėjo, kad sportas - tai daugiau nei fizinis krūvis. Tai vertybių ugdymas, charakterio formavimas ir bendruomenės stiprinimas. Žmonės, pažinoję Valerijoną Balčiūną, jį apibūdina kaip žmogų, pasižymėjusį ramybe ir tvirtu vidiniu stuburu. Jis neieškojo dėmesio, bet jo darbai kalbėjo patys už save. Balčiūnas buvo treneris, kuris gebėjo pastebėti kiekvieną detalę, įžvelgti sportininko potencialą ir padėti jam augti. Jo įtaka Lietuvos kanojų sportui išliko ilgus metus po to, kai jis pasitraukė iš aktyvios veiklos. Dauguma šiuolaikinių trenerių ir sportininkų jį mini kaip žmogų, kuris padėjo pamatus šiuolaikinei irklavimo kultūrai Lietuvoje.
Valerijono Balčiūno gyvenimo istorija - tai pasakojimas apie žmogų, kuris visą gyvenimą paskyrė tam, ką mylėjo. Jo aistra vandeniui ir noras tobulėti įkvėpė daugybę žmonių. Jis parodė, kad net ir mažoje šalyje, neturint didelių išteklių, galima sukurti didžią sporto kultūrą.
Plaukimo sporto istorijos įdomybės
Plaukimas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, turi gilias šaknis. Dar senovės Graikijoje plaukimas buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo dalimi.
Istoriniai faktai ir asmenybės
- Leandras: Graikų mitas pasakoja, kad Leandras kiekvieną naktį nuplaukdavo beveik po penkis kilometrus Dardanelų sąsiauriu, kad susitiktų su mylimąja Hera.
- Lordas G. G. Byronas: Žymusis XIX a. poetas G. G. Byronas buvo patyręs plaukikas. 1810 m. gegužės 3 d. jis ir Karališkojo jūrų laivyno leitenantas Williamas Ekenheadas įšoko į Dardanelus Sesto mieste, Turkijoje ir nuplaukė iš Azijos į Europą.
- Duke Kahanamoku: 1911 m. havajietis Duke Kahanamoku pasiekė naują pasaulio rekordą nuplaukęs 100 metrų laisvuoju stiliumi per 55,4 sekundės. 1912 m. Stokholme ir 1920 m. Antverpene havajiečio krūtinę papuošė olimpiniai aukso medaliai.
- Gertrude Ederle: 1924 m. Paryžiuje ji tapo olimpine čempione ir pasiekė naują pasaulio rekordą plaukimo estafetėje 4x100 metrų laisvuoju stiliumi. 1926 m. rugpjūčio 6 d. G. Ederle įveikė klastingąjį Lamanšą per 14 valandų ir 39 minutes.
- Dawna Fraser: Visų laikų geriausia Australijos plaukike galima vadinti Dawną Fraser. Ji lengvai iškovojo olimpinius aukso medalius 100 metrų plaukimo rungtyje laisvuoju stiliumi 1956 m. Melburne ir 1960 m. 1964 m. pavasarį plaukikė buvo sunkiai sužeista automobilio avarijoje, bet stebuklingu būdu atsigavo ir tą pačią vasarą Tokijaus olimpiadoje vėl pelnė auksą. D. Fraser tapo pirmąja plaukike, laimėjusia tą pačią rungtį trijose olimpiadose iš eilės.
- Abdellatiefas Abouheifas: Egipto ilgų nuotolių plaukikas ir rekordininkas. Jis laimėjo 1963 m. plaukimą per Mičigano ežerą - tai buvo pats ilgiausias nuotolis pasaulyje, kokį kada nors teko įveikti profesionaliems plaukikams. Abouheifas nuplaukė 135 km šiltame ir banguotame ežero vandenyje per 36 valandas.
- Markas Spitzas: Kai amerikietis Markas Spitzas dalyvavo 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse, jis jau buvo gerai žinomas atletas. Septyniolikamečiui plaukimo talentui priklausė 10 pasaulio rekordų. Jis viešai paskelbė, kad iškovos šešis aukso medalius, tačiau be reikalo gyrėsi, nes plaukikui pavyko laimėti tik du - abu estafetėse. Ši nesėkmė pastūmėjo amerikietį dar intensyviau treniruotis ir 1972 m.
- Lynne Cox: Ilgų nuotolių plaukikė iš Jungtinių valstijų Lynne Cox tapo pirmąja moterimi perplaukusia Kuko sąsiaurį, kuriame vandens temperatūra tesiekia 10 laipsnių Celsijaus. 1987 m. vykstant šaltajam karui, sportininkė išplaukė iš Aliaskos Kruzenšterno salos į SSRS Ratmanovo salą. 3,7 km atstumas ilgų nuotolių plaukikei buvo nedidelis, tačiau padėtį komplikavo šaltas vanduo - jo temperatūra siekė vos 6 laipsnius Celsijaus.
Albina Osipowich - Lietuvos kilmės plaukimo žvaigždė
Albina Osipowich, Osipavičiūtė Albina (1911 02 16 Worcester, Masačusetso valstija - 1964 06 06 Lynchburg, Virdžinijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų plaukikė, turinti lietuviškų šaknų. 1933 baigė Browno universiteto Pembroke’o koledžą Providence (Rod Ailando valstija). Treniravosi nuo 1924, Jungtinių Amerikos Valstijų plaukimo rinktinės narė. Pirmą aukso medalį laimėjo 1926 Naujosios Anglijos (šešių valstijų regiono) vandens sporto šventėje. 1928 Amsterdamo olimpinėse žaidynėse tapo dukart olimpine čempione: 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi (1 min 11 s; kartu pasiekė ir olimpinį rekordą) ir 4 × 200 m estafetės laisvuoju stiliumi (pasaulio rekordas). 1929 San Franciske pagerino 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi pasaulio rekordą (1 min 9 s). Įvairaus rango varžybose iš viso pelnė 65 aukso medalius ir 12 taurių. Aktyviai reiškėsi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių veikloje, buvo Vyčių kuopų narė, vėliau Garbės narė. 1986 įtraukta į Tarptautinį plaukimo šlovės muziejų (angl.
Šiuolaikinio plaukimo situacija Lietuvoje
Mėgstama sakyti, kad krepšinis Lietuvoje lyg antroji religija, o plaukimas - rimtas pretendentas bent į trečiąją. Po karštos vasaros vėl duris atvėrusius plaukimo baseinus greitai užpildė naujos būsimųjų sportininkų grupės. „Mūsų treneriams šiandien nereikia į baseinus kviesti vaikų, tėvai juos patys atveda“, - sako asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius. Ir tai nebestebina.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto istorija
Lietuvos plaukikų pasiekimai prieš artėjančias olimpines žaidynes
Likus kiek mažiau nei metams iki Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių Lietuva jau turi keturis plaukimo atstovus, sėkmingai įvykdžiusius kvalifikacinius normatyvus - Rūtą Meilutytę (100 m krūtine), Daną Rapšį (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi), Kotryną Teterevkovą (100 m ir 200 m krūtine) ir Aleksą Savicką (200 m krūtine). Pasak „LTU Aquatics“ vadovo, sportininkų rezultatai prieš kitą sezoną nuteikia optimistiškai.
Rūtos Meilutytės fenomenas
Visa Rūtos karjera yra stebuklas Lietuvai. Dar nesulaukusi pilnametystės ji jau buvo laimėjusi visus įmanomus suaugusiųjų ir jaunimo čempionatų titulus. Jos sugrįžimą į elitą po dvejų metų pertraukos aptarinėja viso pasaulio gerbėjai, mokslininkai, treneriai ir sportininkai. Pasaulio plaukimo čempionate tikrai tikėjomės gero 50 m krūtine rungties rezultato. O trys aukščiausio lygio plaukimai (atrankos, pusfinalio ir finalo) olimpinėje 100 m krūtine distancijoje ir iškovotas aukso medalis tik dar kartą įrodo Rūtos talentą ir meistriškumą. Kartu visi suprantame, kad jai stipriai padeda ta aplinka, kurioje ji šiuo metu gyvena, sporto bazė, kurioje treniruojasi, ir treneris, mokantis įsiklausyti į sportininkę ir sykiu nubrėžti ribas.
Kiti plaukikų pasiekimai pasaulio čempionate
Kituose žemynuose vykstantys pasaulio čempionatai visada yra iššūkis mūsų sportininkams, treneriams, medikams, taip pat ir asociacijos darbuotojams, besirūpinantiems organizaciniais klausimais. Laiko juostos pakeitimas skirtingai veikia kiekvieną atletą. Į čempionatą vyko geriausi mūsų sportininkai, įveikę aukštus „World Aquatics“ normatyvus. Rinktinėje buvo septyni plaukikai ir du šuolininkai į vandenį. Asociacijos Vykdomasis komitetas pasirodymą įvertino vidutiniškai.
Be jau minėtų Rūtos pasiekimų, čempionate puikiai plaukė Aleksas Savickas, įvykdęs olimpinį 200 m plaukimo krūtine normatyvą ir pasiekęs šios rungties pusfinalį. Analogiškoje moterų rungtyje šeštą vietą iškovojo Kotryna Teterevkova, nors visų tikslų ir neįgyvendino dėl sezone ją stabdžiusių sveikatos bėdų. Kiti rinktinės sportininkai iškeltų tikslų nepasiekė dėl įvairių priežasčių. Dažną slėgė papildoma įtampa dėl olimpinių normatyvų - rezultatų, kuriuos pasiekus ramiai visus metus būtų galima ruoštis olimpinėms žaidynėms.
Sportininkų pasirodymas pasaulio universitetų žaidynėse
Pasaulio universitetų žaidynėse sidabrą pelnė Tomas Navikonis, bronzą - Andrius Šidlauskas ir Jokūbas Keblys, o K.Teterevkova nelengvą sezoną užbaigė trimis aukso medaliais, įvykdytais olimpiniais normatyvais ir pagerintu šalies rekordu. Pasaulio universitetų žaidynės vyko tame pačiame žemyne praėjus savaitei po pasaulio čempionato. Sportininkai turėjo dar vieną galimybę parodyti aukštus rezultatus ir ja pasinaudojo. Kotrynos čia nebeslėgė įtampa ir ji plaukė kaip niekada greitai. Po sunkaus sezono iškovoti medaliai ir pasiekti olimpiniai normatyvai, manau, leido jai ramiai mėgautis atostogomis ir puikios nuotaikos pradėti naują sezoną. Šiuo metu ji treniruojasi Jungtinėse Amerikos Valstijose su olimpine čempione Lilly King ir labai stipria plaukikų komanda.
Taip pat skaitykite: Lietuvos žirginio sporto elitas
T.Navikonis ir J.Keblys pasaulio čempionate nedalyvavo, tačiau pasaulio universitetų žaidynėse pelnyti apdovanojimai jiems suteikė svarbaus pasitikėjimo savimi. A.Šidlauskas į Kiniją vyko ne kovoti dėl medalių, o siekti aukštų rezultatų ir olimpinių normatyvų. Gaila, nepavyko, bet pelnyta bronza įrodo, kad jis yra stiprus rinktinės narys ir pajėgus plaukti olimpinių normatyvų tempu. Šį sezoną Andrius treniruotes pradėjo anksčiau ir dėl kelialapių į Paryžiaus žaidynes kovos artimiausiose varžybose.
Europos jaunimo plaukimo čempionatas
Europos jaunimo plaukimo čempionate šiemet varžėsi rekordinė devyniolikos sportininkų rinktinė. Gausi čempionato rinktinė rodo, kad asociacijos strategija steigti meistriškumo centrus pasiteisina. Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - veikiančiuose plaukimo centruose sportuojantis jaunimas šiandien turi puikias treniruočių sąlygas, geriausius trenerius ir treniruočių programas. Čia tarpusavyje konkuruoja ir aukščiausių rezultatų siekia geriausi šių miestų 13-18 metų jaunieji sportininkai.
Vertindami šio Europos jaunimo plaukimo čempionato rinktinės rezultatus, atskirą padėką reiškiame šalies jaunimo vyr. treneriui Kęstučiui Steponavičiui, trenerei Mintarai Labanauskienei, kineziterapeutei Rasai Batulevičiūtei. Jie su rinktinės nariais dalyvavo net penkiose treniruočių stovyklose ir skyrė jiems visą savo laiką. Ši rinktinė turi didelį potencialą, juk vien tam, kad patektų į komandą, sportininkai turėjo plaukti ne lėčiau nei praėjusio čempionato pusfinalininkai, tai yra įvykdyti šešioliktos vietos rezultatą.
Smiltė Plytnykaitė - Europos jaunimo čempionė
Lietuva turi dar vieną Europos jaunimo čempionę - Smiltę Plytnykaitę. Pasaulio jaunimo čempionate iki finalinių aštuntukų asmeninėse rungtyse jai šiek tiek pritrūko, bet 16-metė svariai prisidėjo ir prie visos komandos rezultatų. Izraelyje net trys mūsų estafečių komandos pasiekė finalus, dvi iš jų pateko į stipriausių komandų penketukus. Finaluose mūsiškiai varžėsi su elitinėmis plaukimo komandomis.
Džiaugiamės plaukikais, kurie gerino asmeninius rekordus būtent Europos jaunimo čempionate. Tai rodo kruopštų trenerių darbą ir profesionalumą. Yra šiokio tokio nerimo, kad dalis sportininkų nepataikė į formą, bet tiek jie, tiek treneriai supranta šią problemą, kurią reikia taisyti. S.Plytnykaitės aukso medalis tikrai džiugina. Ji gerose rankose. Tikime, kad praėjusių metų pergalės Europos jaunimo olimpiniame festivalyje ir visos tos patirtys padarė ją dar stipresnę. Kristupas Trepočka, Kirilas Stepanovas, Tajus Juška ir Rokas Jazdauskas iškovojo estafetės bronzą. Tokiai mažai šaliai surinkti keturis atstovus, kurie būtų konkurencingi ir pajėgūs varžytis dėl medalio, - didelis laimėjimas.
Tajus Juška - jaunasis talentas
Jauniausio rinktinės nario 14-mečio T.Juškos pasirodymas Europos jaunimo čempionate irgi vertas atskiro paminėjimo. Su ketveriais metais vyresniais varžovais konkuravęs plaukikas pateko net į trijų rungčių pusfinalius, vėl gerino bendraamžių rekordus. Mūsų jaunasis talentas šiemet nevyko į tarptautines vaikų žaidynes, nors tikrai galėjo pretenduoti į ne vieną medalį, o dėl savo amžiaus negalėjo startuoti Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, bet džiaugiamės, kad Tajus prisidėjo prie Europos jaunimo čempionato rinktinės ir kartu su komanda iškovojo bronzą. Jo asmeninius rekordus jau kurį laiką seka ne tik mūsų plaukimo ekspertai. Apie jo pasiekimus anksčiau rašė populiariausi plaukimo sporto portalai. Ir nenuostabu - jeigu palygintume, kaip būdamos jo amžiaus plaukė kai kurios dabartinės pasaulio plaukimo žvaigždės, pamatytume, kad Tajus šiandien yra greitesnis.
Europos jaunimo olimpinis festivalis
Iš Europos jaunimo olimpinio festivalio Lietuvos plaukikai šiemet irgi grįžo netuščiomis. Slovėnijoje M.Kaušpėdas pasipuošė bronzos medaliu. Europos jaunimo olimpinis festivalis - tai ne tik mažosios olimpinės žaidynės mūsų jauniesiems talentams, bet ir tarpinė stotelė, nuo kurios prasideda daugybė nuotykių plačiame sporto pasaulyje.
Šuolių į vandenį atgimimas
Sporto gerbėjai turbūt prisimena šuolininkės į vandenį Aldonos Kareckaitės 1958 m. Europos čempionato auksą. Trenerio Kęstučio Autuko auklėtinis 15-metis Martynas Lisauskas iš Europos jaunimo čempionato grįžo su sidabro ir bronzos medaliais. Jau tada buvo aišku, kad jis yra pajėgus varžytis ir siekti pačių aukščiausių rezultatų. Smagu, kad šiemet matome sustiprėjusį Martyną, o du pelnyti medaliai tik įrodo, kad galime varžytis su stipriais Senojo žemyno atstovais. Šuoliai į vandenį kultivuojami tik dviejuose Lietuvos miestuose - Vilniuje ir Kaune.
Lietuviai pamažu skinasi kelią į tarptautines arenas. Džiaugiamės Sebastiano Koneckio rezultatais ir laimėta „World Aquatics“ stipendija, Europos žaidynių dalyvių Vitos Šlajūtės ir Urtės Valeišaitės progresu. Rekonstruotas Lazdynų baseinas šiuo metu turi naujausius šuolių į vandenį prietaisus - tramplynų, bokštą, o tai labai svarbu norint konkuruoti tarptautiniu lygiu.
Dailusis plaukimas Lietuvoje
Mūsų šalies dailiojo plaukimo atstovai pastaraisiais metais kaupia patirtį jaunimo varžybose. Vis dėlto Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ trenerės Jurgos Dimšienės auklėtinės Luknė Liandzbergaitė ir Miglė Dambrauskaitė šiemet skynė medalius tarptautinėse varžybose Belgijoje, Vengrijoje ir Švedijoje, o pastarosiose medaliais pasipuošė ir Ula Lazutkaitė su Beata Gineityte. Kartu džiaugiamės, kad Lietuvoje rengiamose pirmenybėse dalyvauja ne tik komandos iš Šiaulių, bet ir Kauno (plaukimo akademija „Banga“) bei Vilniaus (sporto mokykla „Nemunas“), o konkurenciją palaiko svečiai iš Estijos.
Problemos ir iššūkiai
Asociacija šiuo metu neturi vyriausiojo trenerio ir vienos sporto bazės, kurioje galėtų burtis nacionalinė rinktinė. Dalis Lietuvos plaukikų šiuo metu taip pat treniruojasi už Atlanto (K.Teterevkova, A.Savickas, T.Navikonis, J.Keblys, Silvija Statkevičius, Danilas Pancerevas ir kiti). Aišku, minėtų universitetų programos …
Vandens motociklų sportas: Astos Gurkšnytės pavyzdys
Astra Gurkšnytė - viena iš Lietuvos vandens motociklų sporto atstovių, kuri savo pavyzdžiu įkvepia jaunąją kartą. Šiuo gana ekstremaliu sportu ji susidomėjo neatsitiktinai. „Užaugau vandens motociklų sporto rate, visada mačiau tėčio pavyzdį. Brolis taip pat pradėjo plaukti vandens motociklais, todėl ir aš nusprendžiau pabandyti. Šis sportas man iškart prilipo“, - „Sportlandmagazine.lt“ sakė A. Nors dideli greičiai vandenyje reiškia ir tykojančius pavojus, A. „Baimė visada buvo ir yra. Dabar ji su laikui galbūt tapo šiek tiek mažesnė. Pradėjus plaukti Lietuvoje, tos baimės didelės nebuvo, nes čia konkurencija nedidelė. Tačiau plaukiant Europoje tikrai atsiranda baimė, ypač kai prieš akis įvyksta avarija. Tada automatiškai norisi plaukti atsargiau.
Šiais metais A. Gurkšnytė gana sėkmingai pasirodė Europos čempionate. „Sakyčiau, kad rezultatai buvo gana netikėti. Pirmi du etapai buvo labai sudėtingi tiek fiziškai, tiek emociškai. Rikiavausi 8-9 pozicijose. Visgi trečiajame etape Portugalijoje pavyko suplaukti sėkmingai, dviejuose plaukimuose finišavau trečia. Tai leido pakilti galutinėje įskaitoje, - prisiminė A. „Tokie rezultatai parodo, kad galiu greitai plaukti. Dabar jau tikiuosi, kad kitais metais seksis dar geriau“, - šypsojosi A. Lietuvos čempionate A. Gurkšnytė šiemet buvo nepralenkiama. Iš viso „Runabout GP4 Ladies” klasėje klasifikuotos aštuonios sportininkės, tačiau nei vienai rimčiau pasipriešinti A.
„Kol plaukiau vaikų klasėje, konkurencijos buvo daugiau. Nors visada man pagrindinis konkurentas buvo brolis, todėl bendrai ta konkurencija nebuvo labai didelė. Moterų grupėje šiuo metu konkurencijos nėra labai daug. Lietuvoje svarbiausia, kad nebūtų techninių problemų ir viskas vyktų sklandžiai, nes pagal meistriškumą varžovės kiek atsilieka. Visgi tarp jaunimo auga nemažai merginų, kuriuos tikrai stiprios, todėl jau kitąmet konkurencija gali išaugti“, - mintimis dalinosi A. Kalbėdama apie pasiruošimą bei tobulėjimą, sportininkė prisipažįsta, kad geriausios treniruotės yra varžybos. Jų per sezoną būna nemažai. Tuo tarpu kitu metu didžiausias dėmesys skiriamas technikai bei fiziniam pasiruošimui.
Gurkšnių šeima išties yra garsi vandens motociklų pasaulyje. Tėtis Tomas Gurkšnys dabar vadovauja Lietuvos vandens motociklų federacijai, o pats kaip sportininkas yra iškovojęs ne vieną pergalę svarbiausiose Europos bei pasaulio varžybose. „Mūsų šeimoje svarbiausias dalykas yra palaikymas. Tėtis mums labai padeda ir palaiko. Jis labai skatina mus sportuoti, nors už mane jaunesnis brolis yra jau pasiekęs kur kas įspūdingesnių pergalių. Savo pasiekimais labai nesilyginame, juolab, kad dabar plaukiame skirtingose klasėse. Galiu pasakyti, kad šeimos narių pasiekimai mane skatina siekti kuo didesnių aukštumų“, - kalbėjo A.
Vandens slidinėjimas ir vandenlentės: nauji pasiekimai
2024 metai tapo lūžio tašku Lietuvos vandens slidinėjimo ir vandenlenčių istorijoje. Vincentas Auštras (U14) slalomo rungtyje pasiekė istorinę sėkmę, finale užimdamas 6-ąją vietą. Dainius Žemgulis parodė įspūdingą meistriškumą wakeskate rungtyje, iškovodamas 10-ąją vietą. Šie pasiekimai rodo nuolatinį Lietuvos atletų augimą ir sudaro tvirtą pagrindą dar ambicingesniems rezultatus ateityje. 14-mečio Vincento Auštro iškovota 6-oji vieta Europos ir Afrikos jaunių (U14) vandens slidinėjimo čempionate slalomo rungtyje yra vienas geriausių Lietuvos istorijoje pasiektų rezultatų šioje amžiaus grupėje. Šių metų rekordinis dalyvių skaičius ir geri pasiekimai tarptautiniuose čempionatuose patvirtina nuoseklų vandens sporto šakų augimą Lietuvoje. Abi šios sporto šakos tampa vis labiau prieinamos visuomenei. Wakeboard‘ą lengviausia išbandyti specializuotuose kabelių vandens parkuose (vadinamiesiems „wake parkams“), kurių Lietuvoje nuolat daugėja. Šių metų pasiekimai, įskaitant istorines vietas Europos čempionatuose, sudaro tvirtą pagrindą dar aukštesniems rezultatams ateityje.
tags: #lietuviu #sportininku #pasiekimus #vandens #sporto