Sportas tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.) buvo svarbi tautinės savimonės ir fizinio lavinimosi dalis. Šis laikotarpis pasižymėjo sporto organizacijų kūrimusi, sporto šakų populiarėjimu ir reikšmingais Lietuvos sportininkų pasiekimais tarptautinėse arenose.
Sporto Sąjūdžio Pradžia ir Organizacijos
Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., sportinė veikla Lietuvoje pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų, grįžusių iš įvairių šalių: Rusijos, Latvijos ir JAV. S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius ir J. Eretas - tai tik keletas pavardžių, be kurių pastangų sportas Lietuvoje nebūtų įgavęs tokio pagreičio.
1919 m. Kaune įkuriama pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kultivavusi beveik visas to meto populiarias sporto šakas. LFLS pirmininku tapo S. Garbačiauskas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, vadovavusi visam sporto sąjūdžiui ir atstovavusi Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kitos svarbios sporto organizacijos:
- Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įkurta 1922 m.
- Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), įkurta 1923 m.
- Lietuvos futbolo lyga (LFL), įkurta 1923 m.
- Kauno teniso klubas (KTK), įkurtas 1924 m.
- Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), įkurta 1926 m.
- Akademinis sporto klubas (ASK), įkurtas 1930 m.
- Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO), įkurta 1931 m.
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, kurio redaktorė buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Valstybinis Dėmesys Sportui
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių vadovais buvo A. Jurgelionis, V. Augustauskas, Vincas Petronis, Andrius Keturakis, A. Vokietaitis, V. Bakūnas ir M. Zaroskis. Kūno kultūros rūmų iniciatyva susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934) ir Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių ir Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Populiariausios Sporto Šakos ir Čempionatai
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje Lietuvoje populiarintos sporto šakos, kurios Vakarų Europoje jau buvo kultivuojamos kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
- 1921 m. - lengvosios atletikos
- 1922 m. - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 m. - vyrų krepšinio
- 1925 m. - bokso, šaudymo
- 1927 m. - stalo teniso
- 1929 m. - teniso
- 1931 m. - plaukimo
- Nuo 1935 m. - gimnazijų žaidynės
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas ir Tarptautiniai Ryšiai
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją).
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Irklavimo Centrai Lietuvoje
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai
Lietuvos sportininkai debiutavo olimpinėse žaidynėse 1924 m. Paryžiuje. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m., buvo greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Pirmieji pasaulio čempionato medaliai Lietuvai iškovoti 1937 m. Šaudymo meistrai Pranas Giedrimas ir Lietuvos rinktinė laimėjo sidabro medalius. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama F. Kriaučiūno.
Futbolas
Futbolas buvo gyvas Lietuvoje ir tarpukariu. Tai liudija Petro Kaminsko nuotraukos ir fotoatvirukai. Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d., pralaimėdama Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmąją pergalę prieš tą pačią Estijos rinktinę pasiekė po poros mėnesių, rezultatu 2:1. 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje.
Žymiausi futbolininkai:
- S. Darius: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), LFLS atstovas, pirmųjų čempionatų nugalėtojas (1922, 1923).
- L. Juozapaitis: 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS).
- R. Marcinkus: 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu.
- A. Lingis: Tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu - 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK).
Krepšinis
Krepšinis tarpukario Lietuvoje iš pradžių nebuvo populiarus, tačiau ketvirtajame dešimtmetyje išpopuliarėjo. 1934 m. Kaune įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Krepšinio populiarumui didelę įtaką turėjo 1935 m. Pasaulio lietuvių kongresas Kaune, į kurį atvyko sportininkų iš užsienio.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempione, o Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinis
1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės, kuriose LFLS krepšininkai nugalėjo Kauno rinktinę rezultatu 8:6.
Dviratininkų Sportas
V. Petrauskas buvo vienas iniciatorių 1923 m. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių.
Boksas
Tarpukaryje boksas Lietuvoje buvo viena iš populiariausių sporto šakų. Geriausią Lietuvos rezultatą olimpiadoje pasiekė Juozas Vinča.
Sporto Reikšmė Tarpukario Lietuvai
Sportas tarpukario Lietuvoje buvo svarbus ne tik fizinio lavinimosi, bet ir tautinės savimonės stiprinimo veiksnys. Lietuvos sportininkų pergalės tarptautinėse arenose kėlė tautos pasididžiavimą ir vienijo žmones. Sportas padėjo Lietuvai integruotis į tarptautinę bendruomenę ir garsinti šalies vardą.
tags: #lietuvoje #tarpukariu #vyravusios #sporto #sakos